Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2A-302-524/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2A-302-524/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00901-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas
S. K.

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-302-524/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00901-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.3.2.9.10.7.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo S. K. ieškinį Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-13 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo pagal 2015-04-01 atsakovės atstovo priimtą įsakymą Nr. V-121, grąžinti jį į pirmesnį darbą ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti jam 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-09-30 su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 45, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje tarnyboje eiti vyresniojo ugniagesio pareigas. 2015-04-01 ieškovas sužinojo, kad buvo priimtas 2015-04-01 (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos viršininko įsakymas Nr. V-121, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, kad įsakyme buvo konstatuota, kad ieškovas pagal su tarnybos viršininku suderintą ir patvirtintą 2015 m. kovo mėnesio darbo grafiką, 2015-03-17 turėdamas pareigą dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 7.30 val. iki 24.00 val., be svarbių priežasčių neatvyko į darbą nuo 7.30 val. iki 16.00 val., dėl ko nebuvo užtikrinta suplanuota ugniagesių komandos parengtis kilus būtinumui tinkamai vykdyti gaisrų gesinimo, žmonių turto gelbėjimo veiksmus. Nurodė, kad šio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, kadangi į darbą atvyko 2015-03-17 nuo 16 val., kaip ir buvo numatyta 2015 m. kovo mėnesio grafike, kuris buvo suderintas su tarnybos viršininku S. V. ir kitais ugniagesiais. Nurodė, kad minėtame įsakyme taip pat buvo konstatuota, kad ieškovas iki 2015-03-31 buvo savavališkai užėmęs ir neatlaisvinęs (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos tarnybinių patalpų kambario bei jame esančio inventoriaus, laikė kambarį užrakintą, neprieinamą komandos nariams, tačiau ieškovas su tokiais teiginiais nesutinka. Mano, kad su ieškovu siekiama susidoroti ir sukelti jam neigiamas pasekmes, kadangi 2013 m. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą (civ. b. Nr. 2-356-904/2014) dėl atsakovės įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylą vėliau užbaigė taikiu susitarimu. Nurodė, kad atsakovė 2014-09-10 įsakymu Nr. V-76.1.2 ieškovui buvo skyrusi drausminę nuobaudą, kurią vėliau panaikino. Nurodė, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ieškovas patyrė didelę moralinę nuoskaudą ir materialinę žalą, yra labai sukrėstas, jį apėmusi depresija, dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014-11-12 tarnybos viršininko įsakymu Nr. V-94 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Su įsakymu ieškovas buvo supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė. Papeikimas buvo skirtas dėl ieškovo pasišalinimo iš darbo vietos be svarbių priežasčių, taip pat už taisymus 2014 m. rugsėjo mėnesio suderintame darbo grafike. Nurodė, kad šios drausminės nuobaudos ieškovas neginčijo. 2015-03-18 tarnybos viršininko pranešime Nr. V-144 dėl darbo drausmės pažeidimų nurodyta, kad: 1) ieškovas pagal suderintą ir patvirtintą 2015 m. kovo mėnesio darbo grafiką kovo 17 d. atvyko į darbą be svarbių priežasčių ne 7.30 val., o 16.00 val.; 2) laikotarpiu nuo 2010 m. (tikslus pažeidimo laikas nenustatytas) iki 2015-03-31 ieškovas buvo savavališkai užėmęs ir neatlaisvinęs (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos tarnybinių patalpų kambario, pranešime taip pat ieškovas buvo įpareigotas iki 2015-03-25 pateikti pasiaiškinimą raštu. Ieškovas šį tarnybos viršininko pranešimą gavo, tačiau pasirašyti atsisakė. 2015-03-24 tarnybos akte, pasirašytame tarnybos viršininko ir ugniagesio G. L., nurodyta, kad 2015-03-30, atvykus į (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandą, nustatyta, kad minėta patalpa iki šiol užrakinta ir neprieinama ugniagesiams naudotis. 2015-04-01 įsakymu Nr. V-121 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, kad drausminė nuobauda skirta, kadangi ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių bei savavališkai užėmė ir neatlaisvino kambario (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos tarnybinėse patalpose. Nurodė, kad drausminė nuobauda buvo paskirta, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti darbo drausmės pažeidimai padaryti, kai per paskutinius 12 mėn. buvo pritaikyta drausminė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad ieškovas dirbo vadovaujamąjį darbą – buvo vyriausiasis ugniagesys, todėl taikytini aukštesni standartai vertinant jo darbo veiklą. Nurodė, kad pagal tarnybos Vidaus tvarkos taisykles ir tarnybos Vyriausiojo ugniagesio pareigybės aprašymą ieškovas privalėjo užtikrinti su tarnybos viršininku suderinto ir patvirtinto grafiko viešą paskelbimą ne vėliau kaip prieš savaitę iki mėnesio pradžios. Tuo tarpu 2015 m. kovo mėnesio grafiką ieškovas derinti pateikė 2015-02-26, o gavo 2015-02-27 suderintą grafiką ir turėjo paskelbti (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandoje. 2015-03-10 tarnybos viršininkas S. V. eilinio patikrinimo metu pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos patalpose viešai skelbiamas grafikas nesutampa su jau suderintu 2015 m. kovo mėnesio grafiku. Nurodė, kad S. V. paliko įrašą grafike: „Šis grafikas nesutampa su administracijos patvirtintu grafiku“, įrašė datą – 2015-03-10 ir pasirašė. Nurodė, kad budėjimo grafikai yra keičiami tik suderinus su tarnybos viršininku ir tik gavus darbuotojo raštišką prašymą, gautą ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pageidaujamo pakeitimo Papildomai nurodė, kad jau 2015-02-13 Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo ataskaitoje Nr. Ko5-1 yra nurodyta, kad vyresnysis ugniagesys S. K. yra savavališkai užėmęs kabinetą, į kurį bendradarbių neleidžia.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 878 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovui, einančiam vyriausiojo ugniagesio pareigas, dėl jo atliekamų darbo funkcijų specifikos ir reikšmingumo yra taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimai, taip pat ir drausminės atsakomybės reikalavimai. Pažymėjo, kad ieškovas su visais tarnybos vidaus norminiais aktais buvo tinkamai supažindintas, jam buvo žinoma budėjimo grafikų keitimo tvarka. Ieškovas į darbą pagal suderintą su darbovietės administracija grafiką neatvyko, pats šį grafiką pakeitė į kitą, pagal kurį jam ir buvo numatyta dirbti tik nuo 16 valandos. Sprendė, kad ieškovas ne tik padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neatvykdamas į darbą pagal patvirtintą grafiką, bet ir netinkamai naudojosi savo kaip ugniagesių komandos vadovo teisėmis, tokiu būdu kenkdamas normaliai visos komandos veiklai bei prarasdamas tarnybos vadovo pasitikėjimą. Pažymėjo, kad ieškovui jau buvo taikyta drausminė nuobauda už analogiško pažeidimo padarymą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas savavališkai užimtų tarnybinių patalpų neperdavė visai komandai naudotis. Dėl to sprendė, kad ieškovas, vienas asmeniškai naudodamasis kabinetu, sudaro kitiems darbuotojams neįmanomas dirbti sąlygas. Sprendė, kad minėta patalpa ieškovas asmeniškai naudojosi vien savo interesais, nepaisydamas nei vadovo įsakymo, nei būtinybės kaip vyriausiasis komandos ugniagesys užtikrinti kitiems ugniagesiams normalias darbo sąlygas, ir taip ne tik pažeidė darbo drausmę, bet ir pademonstravo nelojalumą tarnybai. Padarė išvadą, kad darbdaviui neliko pagrindo tikėtis, kad ieškovas tinkamai atliks savo pareigas ir laikysis darbo drausmės ateityje, todėl darbdavys visiškai teisėtai ir pagrįstai realizavo savo teisę skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad teismas privalėjo įvertinti ieškovui ankstesniu įsakymu paskirtos ir galiojusios drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakyti dėl ieškinio senaties minėtai nuobaudai apskųsti. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbą), nevertino ieškovo veiksmų, susijusių su darbo grafiko keitimu, todėl skyrė drausminę nuobaudą nepagrįstai. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, vertindamas, kuriuo darbo grafiku ieškovas privalėjo vadovautis. Mano, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra darbdavio darbuotojai. Pažymi, kad darbo grafikų sudarymo tvarkos tarnyboje nebuvo laikomasi apskritai, jos nesilaikė net ir administracijos pareigūnai. Atkreipia dėmesį, kad užimtos patalpos buvo sandėlis, kuriame ieškovas, kaip vyriausiasis ugniagesys, saugojo kitų darbuotojų turtą, buvo atsakingas už materialinių vertybių apsaugą. Minėta patalpa buvo reikalinga ieškovui vykdyti jo tiesiogines darbo funkcijas. Mano, kad su juo buvo bandoma susidoroti, t. y. pagrindinis atsakovės tikslas nagrinėjamoje situacijoje – atleisti ieškovą visomis įmanomomis priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodo, kad apeliantas praleido ankstesniu darbdavio įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – apskundimo terminus. Teigia, kad ieškovas sistemingai, nuolat pažeidinėjo darbo drausmę. Pažymi, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta už pakartotinį nustatytą darbo drausmės pažeidimą, todėl apeliantas nepagrįstai atleidimą iš darbo sieja su DK 235 straipsniu. Pažymi, kad ieškovo veiksmai – darbo grafiko koregavimas, nesuderinus su administracija, t. y. savavališkai, yra priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad jis neatvyko į darbą nustatytu laiku. Mano, kad buvo visos sąlygos skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atkreipia dėmesį, kad tarnybines patalpas ieškovas naudojo savo, o ne tarnybos ir darbuotojų reikmėms, laikė ten savo asmeninius daiktus.

Byloje nustatyta, kad 2015-04-01 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., nurodant į kitus DK straipsnius – 237 str. 1 d. 3 p., 238 str., 240 str. 1 ir 3 d.

Darbo sutarties nutraukimas, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, ne kartą pabrėžė, kad drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis), bei nurodė, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012; kt.).

Apeliantas nurodo, jog 2014-11-12 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir nors jis jos neginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir tirti atleidimo metu galiojusios drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatyti, ar trijų mėnesių jos ginčijimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tikrindamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, be kitų reikšmingų aplinkybių, teismas turi įvertinti tai, kada buvo įvykdyti darbo drausmės pažeidimai, kuriuos atsakovė traktavo kaip pakartotinius. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimą, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog 2014-11-12 skirtos nuobaudos – papeikimo ieškovas neginčijo, šiuo metu ginčyti nebegali, todėl jo nurodomi argumentai dėl šios nuobaudos pagrįstumo nebegali būti vertinami. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 22 punktui (Teismų praktika Nr. 21, p. 168). Jis nustato, kad jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Todėl ši drausminė nuobauda turi būti analizuojama pagal drausminės atsakomybės pagrindą ir turi būti nustatoma, ar tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas sąlygas taikyti drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Taip pat paminėtas 22 p. aiškina taisyklę, kad jei darbuotojas dėl ankstesnės drausminės nuobaudos nesikreipė į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo dienos 296 str. nustatytas kreipimosi į šią komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 str. nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1. 126, 128–131 str. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jog ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei praleistas dėl svarbios priežasties, todėl šioje byloje teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, privalėjo ieškovui pasiūlyti suformuluoti reikalavimą dėl tokio praleisto termino atnaujinimo, nurodant konkrečias svarbias priežastis, kurios pirmosios instancijos teisme privalėjo būti ištirtos kaip savarankiškas reikalavimas, atsakovei atsiliepiant į pateiktą prašymą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo darytina išvada, kad termino praleidimo ir jo atnaujinimo aplinkybės nebuvo savarankiškai tiriamos pirmosios instancijos teisme, tačiau Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan., todėl šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus, nes ieškovas buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., o tai reiškia, jog būtina pasisakyti ir dėl pirmosios nuobaudos teisėtumo, pagrįstumo, t. y. drausmės pažeidimo sudėties, jos apskundimo termino atnaujinimo ar neatnaujinimo priežasčių.

Apeliacinės instancijos teisme šios bylos išnagrinėti negalima, nes būtina surinkti įrodymus dėl pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo, pasiūlyti ieškovui suformuluoti prašymą, nurodant konkrečias priežastis dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys dėl pirmosios nuobaudos pagrįstumo, termino atnaujinimo ar neatnaujinimo turės teisę paduoti apeliacinį skundą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-13 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėRaimonda Andrulienė