- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- 1-994-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18843-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. K. 2021 m. birželio 10 d. apie 16.33 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte (b. l. 70–72).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Liudytojos V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. birželio 10 d. apie 17.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ smuklės, atvažiavo visureigis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas visiškai neblaivus ir mano, kad gali toliau važiuoti. Liudytojas susiskambino su pranešėju ir sutarė, kad pranešėjas paskambins jiems ir praneš, kada vėl automobilis važiuos. Tik tokiu būdu buvo galima užkirsti kelią pažeidimui, nes pamatęs tarnybinį policijos automobilį, neblaivus asmuo tikėtina nevairuotų. Po kurio laiko pranešėjas perskambino ir pasakė, kad du asmenys sėda į automobilį „Nissan Terrano“ ir tuojau turbūt važiuos. Pokalbio liudytojas su pranešėju nenutraukė. Pranešėjas pasakė, kad automobilis jau pajudėjo, važiuoja link (duomenys neskelbtini) miestelio. Pranešėjas važiavo iš paskos šių asmenų ir pasakė, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Vairuotojas išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės, nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir vėl sėdo važiuoti. Pranešėjas pasakė, kad automobilis apsisuko ir važiuoja į (duomenys neskelbtini) pusę. Tuomet policija su garso ir šviesos signalais pasivijo iš paskos minėtą automobilį, kuris pamatęs juos iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir už sankryžos iš kart sustojo. Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo du vyriškai. Už vairo, kaip nustatyta įvykio vietoje, sėdėjo D. K., o keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo keleivis, kurio vardo ir pavardės nežino, neklausė. Matėsi, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, eiti tiesiai linija nesugebėjo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, sutiko. Pirmu pūtimu D. K. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas, antru pūtimu – 2,13 promilės girtumas. Tai užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Nustačius, kad vairuotojas įpūtė daugiau nei 1,51 promiles, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 32–34).
4.2. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 10 d. 15.16 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešta, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ smuklės (prie (duomenys neskelbtini)) stovi „Ford Maveric“, juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo visiškai neblaivūs asmenys ir nuėjo į smuklę. Pranešėjas įtaria, kad jie vėl važiuos (b. l. 5–9).
4.3. Neblaivumo nustatymo aktu kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali (b. l. 10).
4.4. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418” (patikros sertifikatas galiojantis iki 2021 m. spalio 20 d.) išrašo duomenimis, 2021 m. birželio 10 d. 16.33 val. kaltinamajam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 2,13 promilės neblaivumas (b. l. 11–13).
4.5. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra L. K. (b. l. 19).
4.6. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Nissan Terrano“ 2.7 Turbo D, pagaminto 1993 – 1996 m., rinkos kaina yra 910 Eur (su PVM) (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę patvirtina policijos pareigūno parodymai bei BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys. Nors BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis pranešėjas nurodė, kad kaltinamasis vairuoja transporto priemonę „Ford Maveric“, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis vairavo „Nissan Terrano“ automobilį. Pastarąją aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys bei įvykio metu darytos automobilio fotonuotraukos. Alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kaltinamajam įvykio metu buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,13 promilės neblaivumas.
7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Šie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
8. Pripažinus kaltinamąjį D. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. K. laidavimą (b. l. 77–78, 79).
11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
12. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
13. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų D. K. baudžiamojoje byloje:
14.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia sankcija reiškia, kad minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo D. K. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
14.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
14.2.1. Laiduotoja L. K. yra kaltinamojo mama. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais – artimas giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis).
14.2.2. Laiduotoja L. K. dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 86); neteista (b. l. 87); duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, nėra.
14.2.3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 24 d., L. K. nurodė, kad nors gyvena atskirai nuo sūnaus, jų tarpusavio santykiai geri. Laiduotoja ir kaltinamasis dažnai bendrauja, kaltinamasis pasipasakoja motinai, klauso jos patarimų. Dėl šių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl L. K. paaiškinimų.
14.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekianti būti kaltinamojo D. K. laiduotoju, sprendžia, kad L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, mamą ir kaltinamąjį siejantis artimas ryšis, bendravimas, taip santūri ir brandi L. K. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam D. K. teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu motina kritiškai vertino sūnaus padarytą veiką, išreiškė nusivylimą sūnumi, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys siejančiu, artimu giminystės ryšiu, patarimais.
14.3. Nustatyta, kad kaltinamasis D. K. nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l.61–62).
14.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne formaliai, o realiai.
14.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
14.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 61-62). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 63). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), turi tris vaikus, vienas iš jų nepilnametis (b. l. 82). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltinamąjį apibūdina atsakingu, pasižyminčiu strateginiu mąstymu bei pagarbiai besielgiančiu su kitais asmenimis. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nelinkęs.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, L. K. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos L. K. laidavimą.
16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos yra nedidelės, jis turi tris vaikus, vienas iš jų nepilnametis, vertingo turto neturi, tačiau kritiškai vertino savo veiksmus, suprato veikos pavojingumą, laiduotojos gaunamos pajamos taip pat nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.
17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė prašo skirti vienerių metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti, taikant minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.
18. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl minėto prašymo pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
20. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis dvejus metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis); 2) konfiskuoti transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 910 Eur.
21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
22. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
23. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Su aptartu uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokurorės siūlomu terminu kaltinamasis sutiko. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, terminas gali būti mažinamas. Nors kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas bei yra kritiškai įvertinęs savo veiką, svarbu yra ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra itin pavojingas KET pažeidimas, kaltinamajam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
24. Pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutarimu (b. l. 56). Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
25. Prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, 910 Eur, konfiskavimą. Su tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymu kaltinamasis sutiko. Teisiamajame posėdyje transporto priemonės vertė neginčyta.
26. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
27. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos (nusikalstamos veikos – teismo pastaba) gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas).
28. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymą).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
30. Nors nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota kaltinamojo motinos L. K. vardu, tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog motina buvo davusi kaltinamajam naudotis automobiliu. Kaltinamasis transporto priemone naudojasi savo reikmėms bei darbams atlikti – veža malkas, atlieka kitus žemės ūkio darbus. Transporto priemonės savininkė L. K. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad transporto priemonė buvo pirkta sūnui prieš kelis metus. Patvirtino, kad faktinis transporto priemonės valdytojas yra kaltinamasis, paaiškino, kad automobiliu nuolat naudojasi tik sūnus, pati nevairuojanti ir transporto priemone nesinaudoja, nesirūpina transporto priemonės privalomąja technine priežiūra, draudimu, tai daro sūnus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad faktiškai minėta transporto priemonė priklauso kaltinamajam, kas yra pagrindu privalomajam turto konfiskavimui pagal BK 72 straipsnio 3 dalį.
31. Nustačius, kad transporto priemonė „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone bei tai, kad ji faktiškai priklauso kaltinamajam, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Teismo vertinimu, be kita ko, atsižvelgiant ir į prastą kaltinamojo šeimos finansinę padėtį (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo pajamos nėra didelės, jis augina nepilnametį vaiką, gyvena kartu su sutuoktine, kuri neturi nuolatinių pajamų), turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 56), dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54, 55, 58–59, 60) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
33. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 10 d. 16.35 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 19.54 val. (b. l. 39, 57).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – faktiškai D. K. priklausantį automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
D. K. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – D. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – D. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti kaltinamajam.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. K. ir laiduotojai L. K. kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.