- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1-343-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- I. S.
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai I. S. į kairįjį šoną ir ne mažiau kaip vieną kartą sudavė I. S. delnais per abu skruostus, kelis kartus į veido sritį, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą.
2018 m. birželio 29 d. apie 22.28 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė delnais savo motinai I. S. į veido sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė I. S. į nugaros sritį, po ko sugriebęs I. S. už plaukų ėmė šią tampyti, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą.
2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,25 promilių girtumas), griebė lovoje gulėjusiai savo motinai I. S. už gerklės, delnu stipriai užspaudė I. S. burną bei rankos pirštais suspaudė I. S. tarpuakį, po ko I. S. iš viršutinės lupos pradėjo tekėti kraujas, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Būdavo taip, kad jo motina I. S. išgėrusi alkoholio puldavo jį mušti. Kai jis būna išgėręs alkoholio jis nieko neatsimena. 2018 m. birželio 25 d. įvykio jis tiksliai neatsimena, nes tuo metu jis buvo išgėręs. Jis atsimena, kad tą dieną jis ir jo motina buvo kartu išgėrę alkoholio. Jis su mama susibarė, po ko jo mama sudavė jam su šluota. Gindamasis jis trenkė mamai delnu į ranką, taip pat įgnybo į ranką. Jis neatsimena, ar minėto įvykio metu jis motinai sudavė delnais į veido sritį. Esant broliui jis mamos nemušė. Atvažiavęs brolis iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo namuose ir laukė policijos pareigūnų.
2018 m. birželio 29 d. įvykio jis tiksliai neatsimena, nes tuo metu jis buvo išgėręs. Visais atvejais jis su mama buvo išgėrę alkoholio. Jis tik gynėsi nuo mamos. Mama norėjo jam suduoti su šluota, o paskui- ir rankomis. Nebuvo taip, kad jis mamai suduotų delnais į veido sritį. Jis gal ir tampė mamą už plaukų, nes jis gynėsi. Policijai jis neskambino ir pareiškimų jis nerašė.
2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio jis neatsimena, nes tuo metu jis buvo išgėręs. Su mama jis pykosi dėl alkoholio. Šiuo metu jis dirba statybose nelegaliai- apdailą daro kartu su kitu žmogumi, kuris turi patentą. Jis uždirba apie 700 eurų per mėnesį. Šiuo metu jis gyvena su mergina Grigiškėse. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. jis pradės dirbti UAB „Eika“. Jis ir anksčiau išgėręs alkoholio smurtaudavo prieš mamą. Šiuo metu jis užsirašė į „Gerosios vilties klubą“, kurį lankys sekmadieniais vakare. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad kaltės dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio jis nepripažįsta. Jis gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su motina I. S.. Jis neigia prieš motiną smurtavęs, nebent pati motina pradeda konfliktus, tada jis gali motiną pastumti. 2018 m. birželio 25 d. visą dieną jis buvo namuose, neišėjo į darbą, kadangi blogai jautėsi. Pas jį buvo atėję draugai, su kuriais jis gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu jo mama buvo darbe. Netrukus draugai išėjo, iš darbo grįžo jo motina. Pastaroji buvo išgėrusi alkoholio. Motina pradėjo be priežasties šaukti ant jo. Jis nemušė motinos, o tiesiog atstūmė pastarąją nuo savęs. Tada motina paskambino jo broliui R. S.. Pastarasis netrukus atvažiavo ir pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis išgėręs alkoholio. Brolis dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Prie brolio mamos jis nemušė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. 2018 m. birželio 25 d. motinos jis nemušė.
Savo kaltės dėl 2018 m. birželio 29 d. įvykio jis nepripažįsta. Oficialiai jis nedirba, tačiau kartais jis padirba neoficialiai. 2018 m. birželio 29 d. dienos metu po darbo jis susitiko su savo motina senamiestyje ir su šia miškelyje netoli Reformatų stotelės gėrė stiprų alų. Vėliau jie grįžo namo ir bute dviese toliau gėrė alų. Jis ir mama išgėrė 3- 4 litrus alaus. Apie 22.00 val. jis paskambino draugei D., kurią jis pakvietė ateiti. Jo motinai D. labai nepatinka, taigi pamačiusi, kad atėjo D., jo motina supyko ir D. išvarė iš buto, o po to sugriebė šluotą ir pastarąja pradėjo jį mušti. Jis bandė gintis, todėl sugriebė už šluotos ir motinai už rankos. Jis negali nurodyti, už kurios rankos jis sugriebė. Atėmęs iš motinos šluotą jis nuėjo į savo kambarį. Jo draugės tuo metu nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir bute jį sulaikė. Jis nežino, kas kvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu jis buvo neblaivus, motina- taip pat. Jo motina dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėrusi dažnai ieško įvairių priekabių. Jis motinos nemušė, tiesiog bandė gintis nuo jos užpuolimo. Jokio tikslo mušti motiną jis neturėjo.
Savo kaltę dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio jis pripažįsta. Minėtos dienos ryte, tikslaus laiko jis neatsimena, namuose kartu su motina jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jis neatsimena, kiek jis su mama išgėrė alkoholio. Išgertuvių metu tarp jo ir mamos prasidėjo žodinis konfliktas todėl, kad motinai nepatinka jo panelė, nepatinka, kad jis bendrauja su savo panele. Žodinis konfliktas įvyko bute esančioje virtuvėje, o muštynės- buto kambaryje. Motina pirma pradėjo jį mušti- sudavė jam į veidą ir į nugarą. Tada jis mamą sugriebė už kaklo ir šią pastūmė ant kambaryje esančios lovos, po ko savo ranka užčiaupė mamos burną, kad mama nerėktų. Jokio draugo „V.“ namuose nebuvo. Po to jis išėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio detalių jis neatsimena (b. l. 28-29, 68, 102).
Teisiamojo posėdžio metu I. S. parodė, kad V. S. yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus. Būdamas išgėręs Valdemaras pastoviai pyksta ant jos dėl to, kad jai nepatinka jo merginos. Kai negeria alkoholio, sūnus būna geras. Kai išgeria alkoholio sūnui reikia būtinai ją patampyti už plaukų. 2018 m. birželio 25 d. sūnus atėjo išgėręs alkoholio. Ji irgi buvo išgėrusi. Su sūnumi sėdėdami virtuvėje jie pradėjo ginčytis. Susinervinusi ir supykusi ant sūnaus ji pasiėmė šluotą ir norėjo šia sūnui suduoti, tačiau sūnus atėmė iš jos šluotą ir kumščiu sudavė jai į kairę ranką aukščiau alkūnės. Paskui sūnus suėmė ją už plaukų. Kambaryje sūnus du kartus sudavė jai delnais per veidą. Atvažiavus kitam jos sūnui R. V. dar kartą sudavė jai per veidą, po ko R. iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus laukė policijos pareigūnų, niekur neišėjo. Ji neatsimena, kur sūnus tiksliai jai sudavė- ar į šoną, ar į ranką.
2018 m. birželio 29 d. įvykio aplinkybių ji tiksliai neatsimena. Ji prisimena, kad V. ją tampė už plaukų. Visada viskas vyksta vienodai- ji išgėrusi alkoholio, sūnus išgėręs alkoholio. Ji neatsimena, ar ji iškvietė policijos pareigūnus, ar sūnus R..
2018 m. rugpjūčio 1 d. ji žiūrėjo televizorių. Išgirdusi, kad sūnus ateina, ji išjungė televizorių ir apsimetė mieganti. Valdemaras ją suėmė už plaukų, suspaudė burną, kad ji nerėktų, spaudė jai akis. Valdemaras niekada nesako, už ką ją muša. Jai skaudėjo.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 15-16), I. S. parodė, kad Valdemaras mėgsta išgerti alkoholio. Nagrinėjamų įvykių metu V. alkoholį gėrė tris- keturis kartus per mėnesį. Būdamas išgėręs V. lenda muštis. Minėtos apklausos metu apie šluotą ji nesakė, bet minėto įvykio metu ji bandė suduoti sūnui šluota. Po įvykio į medikus ji nesikreipė, nes nebuvo reikalo. Ji susipainiojo tarp įvykių. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu ji geriau prisiminė aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 51-52), I. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 90-91), I. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi V. S.. Pastarasis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėręs tampa agresyvus. Pastaruoju metu sūnus pradėjo smurtauti prieš ją. 2018 m. birželio 25 d. apie 18.00 val. jai būnant namuose grįžo sūnus. Pastarasis grįžo ne vienas, o su drauge. Pastaroji jai nepatinka, todėl ji paprašė sūnaus draugę išeiti iš namų. Sūnui tai nepatiko, todėl pastarasis priėjęs prie jos kambaryje sudavė jai kumščiu į kairį šoną ir keletą kartų, kiek tiksliai- atsiminti ji negali, sudavė jai į skruostus. Po to ji paskambino savo vyresniajam sūnui R. S. ir pastarojo paprašė atvažiuoti, nurodydama, kad jaunesnysis sūnus prieš ją smurtauja. Atvažiavus vyresniajam sūnui, jaunesniojo sūnaus draugė buvo išėjusi. R. S. iškvietė policijos pareigūnus. V. S. ginčijosi su R. S. ir pastarojo akivaizdoje trenkė jai porą kartų į veido sritį. Savo veiksmais sūnus sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau į medikus ji nesikreipė (b. l. 15-16).
Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. sūnus V. S. buvo neseniai grįžęs iš areštinės. Sūnus atėjo su drauge namo. Ji pradėjo priekaištauti, dėl ko sūnus sudavė jai per veidą (ji neatsimena, kiek kartų), taip pat sūnus kumščiu sudavė jai vieną kartą į nugarą. Ji iš karto paskambino policijos pareigūnams. Pastarieji atvažiavo, paklausė, ar ji rašys pareiškimą. Jai atsakius, kad pareiškimo ji nerašys, policijos pareigūnai išvažiavo. Netrukus sūnus vėl pradėjo prieš ją smurtauti- tampė ją už plaukų. Tada ji paskambino vyresniajam sūnui R. S., kuris iškvietė policijos pareigūnus. V. S. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau į medikus ji nesikreipė (b. l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad jos sūnus smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Dėl sūnaus smurtavimo ji prarado darbo vietą, kadangi sūnus ją sumušė, po ko dėl sumušto veido ji nepasirodė darbe. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ryte ji gulėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Sūnus kartu su draugu V. sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Išgėręs sūnus pradėjo jai priekaištauti, kad ji šiam gadina gyvenimą, neleidžia draugauti su panelėmis. Sūnus priėjo prie jos gulinčios ir griebė ją už gerklės. Ji pradėjo šaukti. Tada sūnus delnu suspaudė jos burną, kad ji nerėktų- suspaudė taip stipriai, kad iš viršutinės lūpos pradėjo tekėti kraujas. Sūnaus draugas pradėjo raminti sūnų, tačiau sūnus toliau tęsė savo veiksmus- suspaudė vietą tarp akių, norėdamas apdraskyti. Po to sūnus apsiramino ir nuėjo atgal į virtuvę. Ji paskambino vyresniajam sūnui R. S., kad šis atvažiuotų ir jai padėtų. Atvažiavęs vyresnysis sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Medikų jai neprireikė. Sūnus smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, gadina bute baldus, duris. Sūnus puola muštis be priežasties (b. l. 90-91).
Teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. Ji prisimena tiek nukentėjusiąją, tiek kaltinamąjį. Policijos pareigūnams skambino gal nukentėjusioji, o gal šios sūnus. Pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją ji važiavo du kartus. Pirmą kartą buto durys buvo uždarytos, rakto nukentėjusioji neturėjo. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad jei kaltinamasis pradės vėl konfliktuoti, tegul ji skambina pakartotinai. Pirmą kartą atvykusi su nukentėjusiąja ji bendravo pro duris. Jis neatsimena, ką tiksliai ji kalbėjo su nukentėjusiąja. Antrą kartą atvykus buvo nukentėjusiosios sūnus, pastarojo draugė ir nukentėjusioji. Pastaroji papasakojo, kad sūnus dažnai prieš šią pakelia ranką. Ant nukentėjusiosios kūno, rankų matėsi mėlynės.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-48), I. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2018 m. birželio 29 d. apie 22.30 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis muša motiną. Atvykus į įvykio vietą pranešėjo nebuvo, buto durys buvo užrakintos. Pro duris pavyko pabendrauti su pranešėjo motina, kaip vėliau paaiškėjo- I. S., kuri paaiškino, kad jos sūnus V. S. konfliktavo su ja ir išeidamas ją užrakino. Pabendravusi su I. S. pastarąją ji perspėjo, kad jeigu sūnus grįš namo, ji paskambintų bendruoju pagalbos telefonu. Išvažiavus netrukus vėl buvo gautas pranešimas, kad sūnus grįžo namo. Atvykusi ji išsiaiškino, kad tarp I. S. ir pastarosios sūnaus V. S. įvyko žodinis konfliktas dėl merginos. Konflikto metu sūnus stipriai suspaudė I. S. ranką, taip sukeldamas šiai fizinį skausmą. Ant dešinės I. S. rankos ji matė kraujosruvą. Sūnus keikė motiną necenzūriniais žodžiais. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Valdemaras ir I. S. buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Įvykio vietoje buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. V. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Medikų pagalbos I. S. atsisakė. I. S. paaiškino, kad konflikto metu jai buvo sužalotas pirštas, todėl iš piršto bėgo kraujas (b. l. 46-48).
Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jam matyti. Jis atsimena, kad šie abu buvo neblaivūs, neadekvačiai elgėsi. Ant nukentėjusiosios kaklo, krūtinės bei veido srityje matėsi mėlynės. Taip pat įvykio vietoje buvo kaltinamojo brolis, kuris sakė, kad čia jau ne pirmas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gėrė, dėl kažko susipyko ir sukonfliktavo.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87-88), M. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis muša motiną. Atvykus į įvykio vietą jį pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo- R. S., kuris paaiškino, kad brolis V. S. smurtauja prieš motiną I. S.. Pranešėjas paaiškino, kad smurtas kartojasi. V. S. ir I. S. akivaizdžiai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, bute mėtėsi buteliai nuo alaus. Ant I. S. kūno- rankų ir nugaros matėsi mėlynės. Jis negali pasakyti, ar sužalojimai buvo padaryti tą pačią dieną; moteris to paaiškinti irgi negalėjo. Moteris paaiškino, kad šiandien sūnus V. S. mušė ją- prakirto jai lūpą. I. S. stovėjo su skuduru, ant kurio matėsi kraujo žymės. I. S. lūpa buvo šiek tiek patinusi, ji buvo susijaudinusi, verkė. V. S. sėdėjo vietoje ir jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino savo broliui R. S. susidorojimu, elgėsi agresyviai. V. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 87-88).
Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad V. S. yra jo brolis, o I. S.- jo motina. Jis tris kartus kvietė policijos pareigūnus. Visais atvejais jam paskambindavo mama, kuri pranešdavo, kad tarp jos ir brolio vyksta konfliktai. Jam atvažiavus mama ir brolis būdavo išgėrę alkoholio. Pastoviai vykdavo konfliktai ir būdavo kviečiami policijos pareigūnai. 2018 m. birželio 25 d. jam eilinį kartą paskambino mama ir pranešė, kad brolis atsivedė kažkokią moterį, o mama nenori, kad minėta moteris būtų namuose. Mama bandė moterį išvaryti, tačiau brolis, gindamas moterį, ranka primušė mamą. Jam atvažiavus pas mamą minėta moteris jau buvo išėjusi. Jis broliui pasakė, kad šis arba išeitų, arba jis kvies policijos pareigūnus. Brolis neišėjo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Tada brolis išsigando ir išėjo, tačiau policijos pareigūnai šį pasivijo. Akivaizdžių sužeidimų ant mamos kūno nesimatė.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12-13), R. S. parodė, kad mama pakelė rūbus ir parodė mėlynes, kraujosruvas. Matėsi, kad mama buvo sumušta. Brolis smurtavo prieš mamą ir jo vaikų akivaizdoje- brolis delnu porą kartu trenkė mamai- vieną kartą į veidą ir vieną kartą į kaklą, po ko jo vaikai pradėjo šaukti. Tuo metu jis jau buvo paskambinęs policijos pareigūnams. Brolis pradėjo atsiprašinėti ir išėjo. Smurtaudamas brolis neva taip mamą ramina. Mama paprastai šaukia, kad jos nemuštų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-44), R. S. parodė, kad jis šio įvykio nelabai atsimena. Prieš tai brolis mušė mamą, tada išėjo atsivesti merginos. Mama užsirakino. Tada brolis grįžo su mergina. Jam mama nepasakojo, kaip brolis ją mušė. Atvažiavo policijos pareigūnai ir viską užfiksavo. Dar policijos pareigūnų akivaizdoje jo brolis surakintas bandė iš pykčio mamą spardyti, bet nepavyko. Brolis buvo trenkęs mamai dar iki jam atvažiuojant. Jo akivaizdoje brolis mamai nieko nedarė.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85), R. S. parodė, kad šį įvykį jis atsimena gerai. Mamai buvo suduotas smūgis į veidą ir praskelta lūpa. Buvo daug kraujo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio broliui buvo uždrausta artintis prie mamos, brolis pas mamą negyveno. Mamai pagerėjo, ji pradėjo mažiau gerti, pradėjo dirbti. Jis motiną išlaiko, nes iš mamos viską išskaičiuoja antstoliai. Po šio įvykio brolis taisosi į gerąją pusę, apsigyveno pas moterį. Brolis alkoholio išgeria ir dabar, tačiau minėta moteris brolį prilaiko. Brolis ruošiasi pradėti dirbti ir atidavinėti skolas. Jeigu draudimas gyventi kartu bus pratęstas, jis mano, kad tai bus į naudą ir mamai, ir broliui. Jis su broliu nebendrauja. Mama nebesiskundžia broliu. Kiek jis žino, mama broliui atleido. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad V. S. yra jo brolis ir gyvena kartu su jų motina I. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su savo šeima atskirai. Konfliktai tarp brolio ir mamos vyksta nuolat, kadangi brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Būdamas girtas brolis kabinėjasi prie motinos, dažnai kelia rankas prieš mamą. 2018 m. birželio 25 d. vakare, tikslaus laiko jis neatsimena, jam telefonu paskambino motina ir pranešė, kad brolis prieš ją smurtauja. Jis tuo metu važiavo su savo nepilnamečiais vaikais iš parduotuvės, esančios Grigiškėse, ir iš karto nuvažiavo pas motiną. Atvykęs jis pastebėjo, kad brolis ir motina buvo apsvaigę nuo alkoholio. Motina jam paaiškino, kad brolis smurtavo prieš ją, parodė ant savo rankų, nugaros mėlynes ir nubrozdinimus. Jie pradėjo kalbėtis. Pokalbių metu mama pradėjo reikšti pastabas broliui, kad jai nepatinka, kad šis atsiveda į namus draugus. Tada supykęs brolis jo ir jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje trenkė mamai vieną kartą į veidą ir vieną kartą į galvą. Jo vaikai pradėjo šaukti, tada brolis apsiramino. Jis tuo metu buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Supratęs, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, brolis pradėjo ruoštis iš namų- susidėjo į kuprinę alų ir kitus daiktus. Jis pasižiūrėjo, ką brolis susidėjo į kuprinę, norėjo įsitikinti, kad šis nepaėmė mamos pinigų. Tada brolis pradėjo šokinėti ant jo. Jis broliui pasakė, kad šis prie vaikų elgtųsi padoriai. Tada brolis apsiramino ir išėjo iš namų, tačiau netrukus atvažiavusios policijos pareigūnės spėjo brolį sulaikyti. Policijos pareigūnės atėmė iš brolio mamai priklausantį telefoną, kurį brolis buvo pasiėmęs. Medikai kviesti nebuvo. Brolis buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą (b. l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. vakare, tikslaus laiko jis neatsimena, jam telefonu paskambino motina ir pranešė, kad brolis prieš ją smurtauja ir laužiasi į duris, atėjęs su kažkokia, kaip motina išsireiškė- „šalava“. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis pas motiną nevyko (b. l. 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 10.40 val. jam paskambino mama I. S., kuri norėjo pakalbėti, bet nespėjo. Jis girdėjo riksmą, verkimą, mama kvietė pagalbą. Jis iš darbo atvažiavo pas mamą. Pakeliui jis paskambino policijos pareigūnams. Atvažiavęs jis pastebėjo, kad mamai praskelta lūpa, ant stalo gulėjo kruvinas skuduras. Taip pat akivaizdžiai matėsi, kad mama yra girta. Mama jam sakė gėrusi kartu su jo broliu, kuris vėliau mamą sumušė (b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2018 m. birželio 25 d. garso įrašą užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis sumušė mamą. Mamai medikų pagalba nereikalinga, nes mama ir brolis yra girti. Jis bijo palikti mamą su broliu, nes brolis neadekvačiai elgiasi. Bute yra jo nepilnamečiai vaikai. Tame pačiame garso įraše užfiksuotas pokalbis, iš kurio matyti, kad R. S. atšaukia policijos pareigūnų atvykimą, nes brolis išėjo. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja paaiškino, kad pranešimas negali būti atšaukiamas (b. l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2018 m. birželio 29 d. garso įrašą užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis „bušavoja“, girtas išlaužė duris. Jis nežino, ar reikalingi medikai. Antrame garso įraše užfiksuotas R. S. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuriame R. S. pranešė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau brolis buvo pabėgęs. Brolis vėl grįžo ir jis girdi, kad brolis muša motiną. Trečiame garso įraše užfiksuotas I. S. pokalbis, kurio metu I. S. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, kad ji trečią kartą kviečia policijos pareigūnus, jai uždarė duris, jos rankos kraujuotos, medikai jai nereikalingi. Jos sūnus koridoriuje laužo duris (b. l. 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus du vaizdo įrašus užfiksuota, kad tai yra pokalbis tarp policijos pareigūnės ir moters. Moteris pokalbio metu pasakė, kad jai trenkė per veidą, už plaukų traukė. Ji paskambino vyresniajam sūnui, kad šis atvažiuotų. Prieš ją smurtaujama ne pirmą kartą. Pareiškimų ji nerašė, nes gailėjo sūnaus. Šį kartą gal rašys pareiškimą. Antro pokalbio metu moteris policijos pareigūnei sako „pažiūrėkit, ką jis padarė, duris sulaužė. Tos „sukos“, bjaurybė, kad net neužeitų į butą, „suka“. Va čia pažiūrėkit mėlynės“. Po šių žodžių moteris nurodo į dešinę ranką, kurioje matosi paraudimas. Kairės rankos vidurinis pirštas kraujuoja (b. l. 61-63).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2018 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašą užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. kviečia policijos pareigūnus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes brolis muša mamą. Mama jam paskambino ir jis išgirdo, kad brolis ir mama abu girti, brolis vėl mušasi. Jis važiuoja pas mamą. Brolis eilinį kartą mušasi. Mama ir brolis yra geriantys. Brolis, kai išgeria alkoholio, pastoviai kabinėjasi prie mamos, muša ją (b. l. 97).
2018 m. rugpjūčio 1 d. buto esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota kambaryje ant stalo gulinti žalios spalvos šluostė su raudonos spalvos dėmėmis. Prie įėjimo durų guli tušti alaus buteliai (b. l. 80-82).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 25 d. 21.37 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 2,14 promilės alkoholio (b. l. 124).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. 23.18 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 2,57 promilės alkoholio (b. l. 125).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 12.37 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 3,25 promilės alkoholio (b. l. 126).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. S., I. S., R. S., I. B., M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- V. S., I. S., R. S., I. B., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų protokolai, alkotesterio šaknelės- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai I. S. į kairįjį šoną ir ne mažiau kaip vieną kartą sudavė I. S. delnais per abu skruostus, kelis kartus į veido sritį, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą. Taip pat šių įrodymų užtenka išvadai, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 22.28 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė delnais savo motinai I. S. į veido sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė I. S. į nugaros sritį, po ko sugriebęs I. S. už plaukų ėmė šią tampyti, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą. Taip pat šių įrodymų užtenka išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,25 promilių girtumas), griebė lovoje gulėjusiai savo motinai I. S. už gerklės, delnu stipriai užspaudė I. S. burną bei rankos pirštais suspaudė I. S. tarpuakį, po ko I. S. iš viršutinės lupos pradėjo tekėti kraujas, tokiu būdu V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
2018 m. birželio 25 d. V. S. mušdamas I. S. sukėlė jai fizinį skausmą. I. S. yra V. S. motina, t. y. jo šeimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2018 m. birželio 29 d. V. S. mušdamas I. S. sukėlė jai fizinį skausmą. I. S. yra V. S. motina, t. y. jo šeimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2018 m. rugpjūčio 1 d. V. S. mušdamas I. S. sukėlė jai fizinį skausmą. I. S. yra V. S. motina, t. y. jo šeimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. S. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. V. S. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. S. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Teismas įvertina ir tai, kad V. S. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V. S. smurtauja prieš mamą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skyrus laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymą V. S. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymą V. S. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d.), padarymą V. S. skirtina dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykis), padarymą pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymą bei dalį- penkis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymą ir V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.
V. S.
nuo 2018 m. birželio 25 d. 20.45 val. iki 2018 m. birželio 26 d. 15.01 val., nuo 2018 m. birželio 29 d. 22.50 val. iki 2018 m. birželio 30 d. 12.48 val. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 11.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. 08.08 val., t. y. keturias paras buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24, 25, 32, 64, 70, 99, 105), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. S. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- mamą. Pažymėtina, kad V. S. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mamą I. S. kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek I. S., tiek R. S., dėl ko teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
VI. Procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 30-31, 69, 103-104), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta žalios spalvos šluostė su raudonos spalvos dėmėmis, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 80-82, 147-148), yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi šis daiktas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo, garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 66, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykis), ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.
Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykis), padarymą pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymą bei dalį- penkis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymą ir V. S. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.
Į V. S. skirtą bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- keturias paras, kas atitinka aštuonias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. S. skirtas kardomąsias priemones- rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Žalios spalvos šluostę su raudonos spalvos dėmėmis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinę plokštelę su garso, vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti V. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.