Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1-105-659/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49276-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-105-659/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49276-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,prokurorei Irinai Valadkienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,nukentėjusiajai R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui:

jis 2018-10-12 apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.97 prom.), konflikto metu rankomis sugriebė močiutei R. K. už plaukų ir juos tempė bei pasivijęs buto koridoriuje tyčia ją rankomis stūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi dešiniu šonu į durų staktą, tuo jai padarydamas odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje klubo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis E. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad teismas vadovautųsi jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais. Papildomai nurodė, kad su močiute R. K. gyvena kartu, po to įvykio daugiau konfliktų nebuvo. Atsiprašęs močiutės yra ne vieną kartą. Nori kuo greičiau išeiti iš močiutės namų, planuoja išvažiuoti į kitą miestą mokytis arba išvažiuoti dirbti į užsienį. Buvo dirbęs, mokėsi virėjo specialybės, bet nebaigė. Turi vidurinį išsilavinimą, todėl jam Lietuvoje sunkiau rasti darbą, mažai pasiūlymų. Du kartus buvo pašauktas į kariuomenę, ėjo į savanorius, bet jo nebepašaukė, nes buvo surinkta. Pripažįsta, kad negali gerti, yra gydęsis, sutinka, kad gydymą reikia pratęsti, gydytis nori. Atsiprašė R. K..

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad 2018-10-12 apie 22.00 val., būdamas neblaivus, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Grįžo labai susinervinęs, kadangi grįžtant į namus užpuolė nepažįstamas asmuo, su kuriuo turėjo konfliktą ir jis vieną kartą jam trenkė į veido sritį, pataikydamas į lūpą. Namuose buvo mama R. B. ir močiutė R. K.. Jų prašė iškviesti medikus, nes galvojo, kad lūpa yra prakirsta ir reikia ją siūti. Medikų jos neiškvietė, abi sakė, kad jo bijo, kadangi jis yra agresyviai nusiteikęs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo išgėręs ir labai susinervinęs, todėl, nepamena kaip, sugriebė ir tempė močiutei už plaukų ir močiutę pastūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi į durų staktą. Tačiau jeigu močiutė ir mama sako, jog taip elgėsi, vadinasi taip ir buvo, nes jomis tiki, jos sako tiesą. Kiek pamena, jo išsigandusi pirma iš namų išbėgo močiutė, paskui išbėgo ir mama. Praėjus nedideliam laiko tarpui į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Močiutės dėl savo tokio elgesio atsiprašė. Šiuo metu niekur nedirba ir darbo biržoje registruotas nėra. Jį išlaiko mama ir močiutė. (b. l.71-73)

Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad E. B. yra jos anūkas, gyvena kartu. Ji nuolat gyvena baimėje, nes kai E. B. grįžta namo išgėręs, tai būna piktas, agresyvus. Nuo spalio mėnesio E. B. nors ir grįžta namo išgėręs, bet elgiasi normaliai. Jam atleis tik tuomet, kai jis išsikraustys ir išsiregistruos iš jos buto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui, prokurorei, nukentėjusiajai pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena su dukra R. B. ir anūku E. B.. 2018-10-12 apie 22.15 val. anūkas į namus grįžo neblaivus, buvo labai piktas agresyvus, reikalavo iškviesti jam greitąją pagalbą. Pradėjus jai jo teirautis kas nutiko, anūkas susinervinęs du kartus jai spjovė į veidą ir pripuolęs abiem rankomis sugriebė už plaukų ties viršugalviu ir juos rovė. Tai pamačiusi dukra įsiterpė į jų tarpą, nepamena, lyg tai kažkaip parkrito, tada anūkas ją paleido ir išėjo į koridorių. Supratusi, kad jis dar daugiau gali smurtauti, nutarė, kad reikia iš viso išeiti iš namų ir kai ėjo koridoriumi anūkas stipriai rankomis ją stūmė. Pastumta trenkėsi dešiniu klubu į durų staktą, bet ant grindų neparkrito, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje atsisėdo ant kėdės, jis atėjo paskui, priėjęs reikalavo atsistoti. Nežino, kokios jo galvoje buvo mintys, tačiau jį ramino prašydama apsiraminti. E. B. apsisuko ir nuėjo į miegamąjį, tada išbėgusi iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Paskui ją iš buto išėjo ir dukra su daiktais pasiruošusi palikti namus. E. B. smurtauja ne pirmą kartą, ne pirmą kartą kvietė policijos pareigūnus. 2018-10-12 smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą, tokių sužalojimų, kad reikėtų gydytis, nepadarė. Yra buto savininkė, E. B. taip pat yra deklaruotas, tačiau niekur nedirba, kartu su dukra jį išlaiko, jis yra priklausomas nuo alkoholio, gydėsi priklausomybės centre, tačiau gydymas buvo neveiksmingas. Kai anūkas yra blaivus, jo nebijo, tačiau kai yra neblaivus, yra neprognozuojamas. (b. l. 14-16)

Liudytoja R. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso jos mamai R. K.. Kartu gyvena ir sūnus E. B.. 2018-12-12 vakare sūnus į namus grįžo neblaivus. Būdamas svetainės kambaryje paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes jam neva kažkas prakirto lūpą. Mama svetainės kambaryje sėdėdama fotelyje jam pasakė „duok pažiūrėsiu“, tačiau E. B. be priežasties pradėjo pykti ir griebė mamai ranka arba rankomis už plaukų ir pradėjo tempti jai plaukus. Suprato, kad mamai skauda, nes ji E. B. kažką sakė, todėl pribėgusi įlindo į jų tarpą. Norėdama apgintį mamą, sūnui sakė „ką tu darai“. E. B. paleido mamos plaukus. Mama pirma išėjo iš svetainės kambario, paskui ją išėjo ir sūnus. Jis išeidamas stipriai trenkė svetainės kambario durimis, net nuo smūgio nulūžo metalinis durų vyris. Kas tarp mamos ir sūnaus vyko koridoriuje, nematė, nes durys buvo uždarytos. Supratusi, kad sūnus gali nesiliauti smurtauti, pradėjo rinktis daiktus, kad išbėgti iš namų. Kai išėjo į laiptinę, mama jau buvo išėjusi. Nurodė, kad sūnus ją daugiau baugina žodžiais, smurto nenaudoja. Jai šiuo įvykiu žala nepadaryta. (b. l. 28-29)

Iš 2018-10-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedais matyti, kad pareiškėja R. K. pranešė, jog namuose kilus konfliktui anūkas E. B. prieš ją panaudojo smurtą, pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai ant R. K. dešinio šono liemens pastebėjo įdrėskimą (b. l. 1-4).

Iš 2018-10-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. K. buvo padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimas padarytas paveikus dešinę klubinę sritį kietu buku daiktu - sumušant ar atsitrenkiant. Sužalojimas padarytas vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Sužalojimas padarytas galimai 2018-10-12 paros antroje pusėje. (b. l. 34)

Iš 2018-10-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD diskas, kuriame užfiksuota, kad pateiktame įraše vaizdas filmuojamas bute. Po butą neblaivus vaikšto E. B., kuris su pareigūnais kalbasi agresyviai, pakeltu tonu ir atsisako pūsti į alkotesterį. Pareigūnė išeina į laiptinę, kur viršutiniais rūbais apsirengusios ir rankines pasiėmusios stovi nukentėjusioji R. K. ir R. B.. Matosi, kad moterys yra susijaudinusios, išsigandusios. Pareigūnė paprašo papasakoti kas įvyko. Kalba R. K., kalba labai tyliai, pašnibždomis (galima suprasti taip kalba, nes bijo, kad neišgirstų smurtautojas). Konkrečiai ką pasakojo R. K. nesigirdi, tačiau iš gestų ir ranka rodomų sugriebtų plaukų galima suprasti, kad jai tempė plaukus. (b. l. 35-36)

Iš 2018-10-13 pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad E. B. 2018-10-12 23.11 val. nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 39-40).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – močiutę R. K., sugriebdamas rankomis jai už plaukų ir juos tempdamas, stumdydamas ją rankomis, ko pasėkoje ji trenkėsi dešiniu šonu į durų staktą, tuo jai padarydamas odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje klubo srityje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

I. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - močiutę, jų bendroje gyvenamojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. E. B. anksčiau teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už smurtinę nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje ir kitus nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus visas šias aplinkybes, E. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog E. B. padarė smurtinį nusikaltimą, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, laisvės apribojimo laikotarpiu jam skiriamas įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos (1 vnt.), esanti voke, baudžiamosios bylos gale, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, laisvės apribojimo laikotarpiu E. B. paskirti įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018-10-22 22.35 val. iki 2018-10-14 19.41 val. – 2 paras, ir laikyti, kad yra atliktos 4 (keturios) laisvės apribojimo bausmės dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė