- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-177-361-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00230-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. M., R. S.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Teisėjas A. Bazilius Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00230-2010-3
2011 m. balandžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-03-18 iki 2010-12-07. Pritaikius BK 72 str. 1 d., 2 d. 1 p., iš K. M. konfiskuoti 120 Lt, paimti kratos metu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nuteistas už tai, kad 2010 m., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo ir savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio 2010-03-18, apie 14 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pardavė 6 pakuotes narkotinės medžiagos – heroino – už 120 Lt, kurio bendras kiekis nenustatytas, R. S.. Pas pastarąjį 2010-03-18, apie 15 val. 30 min., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu iš šešių parduotų pakuočių rado ir paėmė 1 pakuotę – 0,009 g – narkotinės medžiagos – heroino, tokiu būdu jis, K. M., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. M. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, be to, grąžinti broliui priklausančius 120 Lt, paimtus kratos metu. Nurodo, kad nuo sulaikymo momento teigė esąs nekaltas, kitas nuteistasis R. S. jį apšmeižė. Apeliantas paaiškina, kad, pasak kriminalistų, sulaikytas R. S. teigė, jog 6 lankstinukus su heroinu už 120 Lt įsigijo iš M., šia pravarde jį, K. M., vadindavo draugai ir pažįstami, tačiau teisme liudytojas policijos darbuotojas A. L. jau parodo, kad R. S. teigė iš M. pirkęs 3 pakuotes su heroinu. R. S. tvirtino pirkęs 6 pakuotes, tačiau rasta tik viena, taksi vairuotojas teigė nematęs, ar R. S. išmetė 5 lankstinukus, automobilyje narkotikų likučių nerado. Taigi kyla klausimas, kur prapuolė kitos 5 pakuotės. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog liudytojas taksi vairuotojas A. T. parodė, jog R. S., Tauragėje išlipęs iš taksi ir kažkur nuėjęs, užtruko 15–20 minučių, tačiau R. S. teigia, kad tik nusipirko 6 pakuotes heroino, o tai galėjo užtrukti tik 3–4 minutes, todėl neaišku, kur buvo R. S., jei užtruko 15–20 minučių. K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertai nei jo, nei R. S. šlapime nerado narkotinių medžiagų, jų neaptikta ir V. J. kūne, bet R. S. melagingai tvirtino, jog vartojo heroiną. Tai, kad R. S. melavo, patvirtina V. R. parodymai, specialistų išvados, nepaisant to, teismas patikėjo R. S. šmeižiančiais teiginiais apie narkotinių medžiagų įsigijimą. K. M. akcentuoja, jog įvykio dieną su R. S. nebuvo susitikęs ir pastarasis iš jo nieko nepirko.
K. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad 2010-03-18 vakarą jam ir broliui esant bute, kuris broliui ir priklauso, išlaužę duris įsiveržė kriminalinės policijos darbuotojai, jam, K. M., sudavė per galvą ir jis trumpam prarado sąmonę, kai atsigavo, pamatė, kad jau yra surakintas antrankiais, pareigūnams paprašius atiduoti narkotines medžiagas, sakė, kad neturi jokių narkotikų, kartu su broliu prašė, kad dalyvautų kviestiniai, tokią galimybę numato ir BPK 145 str. 4 d., nes kratą atlikinėjo 10 pareigūnų vienu metu, o butas yra dviejų kambarių, todėl, kas ko ieškojo, nematė nei jis, nei brolis, tačiau pareigūnai į tokį prašymą nereagavo, taip pat apeliantas teigia, jog nematė, kas buvo paimta, nebuvo supažindintas su paimtais daiktais, be to, paimti daiktai nebuvo užfiksuoti kratos protokole, nors buvo fotografuojama, bute niekas nesupažindino ir su kratos protokolu. Teisme pareigūnai teigė, kad kviestinių niekas neprašė, tačiau tai paneigia ta aplinkybė, jog jis, K. M., ir brolis buvo išrengti nuogai ir surakinti antrankiais, patyrė pareigūno Ž. M. smurtą. Apeliantas nurodo, kad po kratos jis buvo nuvežtas į komisariatą, ten buvo pateiktas kratos protokolas, kuriame tuo metu buvo įrašyta tik užrašų knygutė, SIM kortelės, pareigūnai sakė, jog pasirašytų, o likusius smulkius daiktus žadėjo surašyti kitą dieną, tik baigiant ikiteisminį tyrimą, susipažinęs su kratos protokolu pamatė, kiek daiktų ten prirašyta, pažymi, jog savo ranka jis niekur nepasirašė, taigi buvo suklastotas oficialus dokumentas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog tyrėja T. teisme nurodė, jog lankstinuko su heroinu, kurį turėjo R. S., popierius atrodė lyg būtų nuplėštas nuo per kratą rasto popieriaus lapelio, tą ji neva pastebėjo, kai apžiūrinėjo kažkokį laikraštį ar žurnalą, tačiau per kratą nebuvo paimta nei laikraščių, nei žurnalų, o tik kažkokių lapelių. Tokie neįtikėtini sutapimai tik patvirtina, jog kratos protokolas suklastotas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. nurodo, kad Ž. M. suklastojo visą bylą. Ž. M. suinteresuotumą galėjo lemti tai, kad jis, K. M., anksčiau negalėjo nieko pareigūnams L. ir Ž. M. papasakoti apie A. P., pravarde Š., pareigūnai tada pasakė, kad jis, K. M., atsidurs kalėjime, ir šį savo grasinimą įvykdė, turimą medžiagą perdavė teismui, teisėjas A. Bazilius, kuris priėmė ir skundžiamą nuosprendį, pritaikė Užkardymo įstatymą, buvo skirti griežti įpareigojimai, už kurių nevykdymą jis, K. M., vėliau ir buvo nuteistas. Apeliantas teigia, kad grįžus iš įkalinimo įstaigos, Ž. M. vėl reikalavo bendradarbiauti, tačiau atsisakius tai daryti, dabar yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Tas pats Ž. M. grasinimais privertė ir R. S. bendradarbiauti, apie tai R. S. pasakojo G. G.. Liudytojas A. Š. teisme patvirtino, kad įvykio dieną norėjo tik grąžinti 50 Lt skolą, tačiau kriminalistai privertė pasirašyti apklausos protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad norėjo pirkti narkotines medžiagas iš jo, K. M..
Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą, kodėl nebuvo aiškintasi, ar ant iš jo paimtų pinigų nėra R. S. pirštų antspaudų, taip pat ar ant pas R. S. rastų lankstinukų nėra jo, K. M., pirštų antspaudų. Apeliantas pažymi, kad reikalavo akistatos, tačiau R. S. ją atlikti atsisakė. Iš R. S., taksisto parodymų galima suprasti, jog V. J. R. S. davė 120 Lt narkotinėms medžiagoms, o tai jau BK 264 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, tačiau pareigūnai šio nusikaltimo neįžvelgė ir tai rodo, kad prokuroras prisidėjo prie bylos klastojimo. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad R. S. nesinaudojo advokato paslaugomis, tačiau byloje yra advokatės Jorudienės orderis ir ji dalyvavo pareiškiant įtarimus R. S., ta pati advokatė gynė ir jį, K. M., pratęsiant suėmimą, nors jo ir R. S. parodymai akivaizdžiai prieštaringi. BPK 47 str. 1 d. numatyta, kad tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu gynybos interesai skiriasi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad perdavus bylą teismui, jis teikė prašymus dėl prokuroro nušalinimo, garso įrašo darymo ir t. t., tačiau teisėja D. Žebelienė nepriėmė jokių nutarčių, tik paaiškino, jog garso įrašas neprivalomas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Po bylos atidėjimo bylą ėmė nagrinėti teisėjas A. Bazilius, kuris atsisakė nušalinti prokurorą. Nuteistasis teigia, kad pareiškė nušalinimą ir teisėjui A. Baziliui, kuris šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjo prašymą dėl pinigų grąžinimo, tačiau teisėjas nenusišalino, nors to reikalauja BPK 58 str. 2 d. 2 p.
K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė kviesti įvairius liudytojus, tačiau prokuroras prašė to nedaryti ir teisėjas šį prašymą patenkino. Apeliantas pažymi, kad apklausiami pareigūnai į jo klausimus tiesiogiai neatsakė arba atsakinėjo skirtingai, parodymus davusiam liudytojui P. D. buvo leista išeiti, nors už salės durų eilės duoti parodymus laukė kiti liudytojai. Šie padaryti šiurkštūs pažeidimai buvo apskųsti Teisingumo ministerijai, tačiau atsakymas kol kas negautas. BPK 264 str. numato, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų, tačiau teisėjas A. Bazilius to neužtikrino. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog po teismo jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, motyvuojant, jog to nenumato įstatymas.
Apeliantas neneigia, jog pats vartoja narkotines medžiagas, pažymi, kad ne kartą savanoriškai nuo to gydėsi, yra įrašytas narkologinėje įskaitoje, narkotinių medžiagų likučių galėjo likti ir bute. K. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad jo iškeltų versijų prokuroras nesugebėjo paneigti, be to, pagal BPK 209 str. 1 d. jam prokuroras, skirdamas ekspertizes, privalėjo pranešti, kad būtų galima užduoti klausimus ekspertui, tačiau tai nebuvo padaryta.Teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, kuriuose teigiama, kad K. M. jau seniai žinomas kaip narkotinių medžiagų vartotojas ir pardavėjas, tačiau tada kyla klausimas, kodėl nesiimta jokių priemonių šiam nusikaltimui išsiaiškinti.
K. M. taip pat pažymi, kad pagal BPK 305 str. 2 p. nuosprendyje turi būti surašyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus duomenis, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl atmesta eksperto išvada apie tai, kad R. S. organizme neaptikta narkotinių medžiagų, kodėl atmesti V. R. ir A. Š. parodymai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. M. teigia, kad kitas nuteistasis R. S. jį apšmeižė, o apylinkės teismas neturėjo pagrindo remtis R. S. parodymais. Bylai atsidūrus apygardos teisme, buvo gautas R. S. prašymas (b. l. 65, t. 3), kuriame yra nurodyta, kad jis, R. S., tvirtindamas, jog narkotines medžiagas pirko iš K. M., apšmeižė nuteistąjį K. M.. Tai jį esą vertė daryti policijos pareigūnai. Siekiant išsiaiškinti apeliacinio skundo argumentus ir reaguodama į R. S. prašymą kolegija nutarė dar kartą apklausti R. S.. Apygardos teismui R. S. parodė, kad tris pakuotes narkotikų kartu su J. jis nusipirko ne iš K. M., o prie (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jį sulaikė, uždarė į areštinę ir vertė sakyti, jog narkotikus jis pirko iš M. (K. M.). Pabūgęs grasinimų, jis pasirašė po apklausos protokolu. Po to jam buvo parodytos nuotraukos, iš kurių jis turėjo atpažinti K. M., jis buvo nuvežtas prie K. M. namų, tad turėjo parodyti, kur K. M. gyvena. Po dviejų parų buvo paleistas, policijos pareigūnai liepė nekeisti parodymų teisme, pažadėjo, kad jam bus paskirta švelni bausmė.
Nepaisant kardinaliai pakitusių R. S. parodymų, kolegija jo parodymais, duotais apygardos teisme, netiki. Apylinkės teisme R. S. atsisakė duoti parodymus (b. l. 131, t. 2), tačiau nurodė, jog jis pasilieka prie savo parodymų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjas, tenkindamas kaltinamojo K. M. prašymą, tuos parodymus paskelbė. Ikiteisminio tyrimo teisėjui R. S. parodė, kad narkotikus jis pirko būtent iš K. už 120 Lt. Nurodė, jog heroiną nusipirko laiptinėje, be kita ko, pridūrė, jog kalba teisybę, neapkalba K., o jo niekas nevertė duoti tokius parodymus (b. l. 90–91, t. 1). Dar anksčiau apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 84–85, t. 1) R. S. taip pat pripažino, jog narkotikus jis pirko iš K. (M.). Be to, pateikus nuotraukas, R. S. atpažino K. M. (b. l. 87–88, t. 1). Patikėti tuo, jog visi aptarti įrodymai (net parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) buvo gauti grasinant policijos pareigūnams, neįmanoma. Tad K. S. parodymus, duotus apygardos teismui, teismas atmeta, vertina juos kaip norą padėti K. M. išvengti atsakomybės.
Tačiau net ir be R. S. parodymų, byloje yra kitų įrodymų, visiškai įrodančių K. M. kaltę. Pirmiausia tai pasakytina apie kratos (b. l. 17–22, t. 1) rezultatus, kuriuos kritikuoja K. M.. Nepaisant skunde nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas kratos K. M. bute teisėtumas, kolegija pripažįsta, jog krata buvo atlikta laikantis BPK reikalavimų. Apeliantas nurodo, jog jis bute buvo policijos pareigūnų sumuštas ir surakintas, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Skunde teigiama, jog atliekant kratą nedalyvavo kviestiniai, tačiau BPK 145 str. nereikalauja, jog jie dalyvautų. Kviestiniai turi būti kviečiami nesant buto savininko atliekant kratą (BPK 145 str. 4 d.), tačiau šiuo atveju buto savininkas kratos metu dalyvavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastabų dėl kratos protokolo nei K. M., nei jo brolis G. M. nepateikė, maža to, kaip matyti iš kratos protokolo, K. M. gavo jo kopiją, tad nesutikdamas su kratos teisėtumu, galėjo šį ikiteisminio tyrimo veiksmą nustatyta tvarka apskųsti. O kaip matyti iš kratos protokolo, bute buvo aptiktos laikraščio skiautės, kurios, kaip nustatyta specialisto išvados (b. l. 33–37, t. 1), sutapo su lankstinuko skiaute, paimta iš R. S.. Taigi tai reiškia, jog būtent iš K. M., o ne iš kito asmens R. S. įsigijo narkotines medžiagas. Patikėti tuo, kad kas nors „pakišo“ tokias pat laikraščio skiautes, būtų absurdiška.
K. M. teigia, jog teisėjas A. Bazilius negalėjo nagrinėti jo baudžiamosios bylos, kadangi nagrinėjo jo prašymą, kuriuo buvo prašoma grąžinti kratos metu paimtus 120 Lt. BPK 58 str. 2 d. 2 p. reikalauja, kad teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu jis toje pačioje byloje nagrinėjo proceso dalyvių skundus, dalyvavo skiriant ikiteisminio tyrimo metu suėmimą ar pratęsė suėmimo terminą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą. Kaip matyti iš bylos, teisėjas A. Bazilius tik atsakė apeliantui, jog klausimas dėl asmens kratos metu paimtų pinigų, kuriems laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės, bus sprendžiamas priimant nuosprendį (b. l. 53, t. 2), taigi pagrindo teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nebuvo.
BPK nenumato, jog proceso dalyviams būtų leidžiama susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu. Garso įrašas daromas tam, kad būtų kaip galima tiksliau fiksuojami apklausiamų asmenų parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. atliekant kai kuriuos veiksmus (apklausiant kaip įtariamąjį, atliekant asmens atpažinimą) nepageidavo gynėjo, tačiau 2010 m. birželio 4 d. tyrėjos nutarimu (b. l. 95, t. 1) jam buvo paskirta gynėja S. Jorudienė. 2010 m. birželio 4 d. ši advokatė dalyvavo įtariamojo apklausoje (b. l. 98–99, t. 1). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, ta pati advokatė 2010 m. gegužės 19 d. dalyvavo pratęsiant suėmimo terminą K. M. (b. l. 168, t. 1). BPK 61 str. 1 d. numato, kad tas pats gynėjas neturi teisės dalyvauti procese, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Apeliantas yra teisus, teigdamas, jog advokatė negalėjo teikti teisinės pagalbos R. S., nes anksčiau gynė K. M.. Tačiau nagrinėjant bylą teisme kaltinamuosius gynė jau kiti advokatai K. S. ir R. J.. Vien tai, kad ta pati advokatė epizodiškai dalyvavo vieną kartą apklausiant kaip įtariamąjį R. S., negali būti laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti nuosprendį. Be to, kaip matyti iš įtariamojo R. S. apklausos protokolo, R. S. nieko naujo nepasakė, tik pakartojo, jog buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ankstesnių parodymų laikosi. O pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, advokatė prašė netenkinti prokuroro prašymo pratęsti suėmimą, taigi kolegija mano, kad kaltinamojo teisės nebuvo esmingai pažeistos.
Apeliantas nurodo, jog teisme apklausus liudytoją P. D., šis išėjo iš posėdžių salės ir taip galėjo apie savo parodymus informuoti kitus liudytojus, kurie laukė teisme koridoriuje. Šis faktas 2010 m. spalio 14 d. teismo posėdžio protokole neužfiksuotas (b. l.124–141), prašymų dėl šio liudytojo tolesnio buvimo teismo salėje gauta nebuvo. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo nebuvo pridėtos, kadangi jos buvo pateiktos praleidus 3 dienų terminą (b. l. 41, t. 3). Taigi kolegija negali vertinti, ar tikrai liudytojui buvo leista išeiti iš teismo posėdžio salės ir ar buvo pažeisti BPK 264 str. reikalavimai.
Apeliaciniame skunde keliamos versijos, jog Tauragės r. PK darbuotojas Ž. M. jam keršija ir klastojo bylą, prie bylos klastojimo prisidėjo ir prokuroras, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė, jog įrodymai būtų buvę renkami pažeidžiant BPK nuostatas.
Tai, kad R. S. organizme nebuvo aptikta narkotinių medžiagų, nereiškia, jog jis jų nepirko, jau buvo paminėta, jog remiantis ankstesniais R. S. parodymais ir kitais apylinkės teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje paminėtais įrodymais nustatyta, jog R. S. pirko narkotikus iš K. M.. V. R. ir A. Š. parodymais apylinkės teismas grįsdamas K. M. kaltę nesirėmė, o jų parodymų turinį išdėstė nuosprendyje. Apylinkės teismas nuosprendyje akcentavo, kad visų pirma K. M. kaltė buvo įrodyta R. S. parodymais, kratos K. M. bute protokolu, specialistų išvadomis. Tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog šių įrodymų pakanka K. M. kaltei įrodyti.
K. M. apeliaciniame skunde remdamasis BPK 209 str. nurodo, jog jis turėjo teisę duoti klausimus ekspertams, tačiau šioje byloje buvo skiriamos ne ekspertizės, o užduotys specialistams ir dėl jų buvo gautos specialistų išvados. Skiriant užduotis specialistams nėra numatyta teisė proceso dalyviams užduoti klausimus specialistams ( BPK 180 str.).
Kaip buvo nustatyta R. S. parodymais, jis už narkotines medžiagas mokėjo 120 Lt, lygiai tokia pati pinigų suma buvo aptikta kratos metu, tad akivaizdu, jog pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos konfiskavo.
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.