Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovams P. P., I. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui, tretiesiems asmenims UAB „Topografas“, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas dėl nuosavybės teisių gynimo, dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu ir ieškinio papildymu ( t.1 b.l. 146-155, t.3 b.l. 43-45) prašydamas:

Panaikinti UAB „Topografas" 2006 m. gegužės 25 d. atsakovams I. P. ir P. P. priklausančio 0,5600 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 045.Panaikinti 2006 m. gegužės 20 d. parengtą UAB „Topografas" atsakovams I. P. ir P. P. priklausančio 0,5600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą.Panaikinti 2006 m. birželio 13 d. parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus, atsakovams I. P. ir P. P. priklausančio 0,5600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą. Panaikinti 2006 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-9855, kurio pagrindu I. P. ir P. P., nuosavybės teisėmis priklausančio 0,5600 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai įregistruoti VĮ Registrų centre.Panaikinti atsakovams I. P. ir P. P. priklausančio 0,5600 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. 5263/0010:243), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir registraciją Nekilnojamojo turto registre.Nustatyti tarp A. R., priklausančio 3,4600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir I. P., P. P., nuosavybės teise 0,5600 ha valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 5263/0010:243), esančio (duomenys neskelbtini), sklypų ribas taškuose 1; 2; 3; pagal parengtą J.Zigmantienės 2016 05 31 Žemės sklypų ribų planą, nustatant posūkių ribų taškus (Nr. 1 X 6113497.53 Y 481063.30); (Nr. 2 X 6113493.36 Y 481122.01); (Nr. 3 X 6113399.66 Y 481137.70).Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 02-05-2466 dalį „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuria nutarta suformuoti atsakovui 0,50 ha žemės sklypą, esantį Naujasodžių k., Nr. 202 ir patvirtintos žemės sklypo Nr. 202 ribos. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 02-05-9149, kuriuo pakeičiamas P. P. žemės sklypo Nr. 202 plotas ir tvirtinamos žemės sklypo ribos.Teismui manant, kad ieškininės senaties terminas yra praleistas, teismo prašo terminą atnaujinti pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

10. Priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 3,4600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2003 m. lapkričio 24 d. Minėtas žemės sklypas suformuotas 2002 m. spalio 20 d. parengtu Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu ir 2003 m. spalio 28 d. paruoštu žemės sklypo planu (žemės sklypo ribos VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. gruodžio 22 d.). 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovas kreipėsi į J. Zigmantienės įmonę, dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei įregistravimo VĮ Registrų centre. Šiai įmonei pradėjus kadastrinių matavimų procedūrą buvo konstatuota, kad procedūros negalima tęsti, nes žemės sklypai kad. Nr. 5263/0010:243 ir kad. Nr. 5263/0010:57 (Irenos ir P. P.) neatitinka A. R. žemės sklypo plano, parengto VĮ „Kauno žemėtvarkos instituto“ 2003 m. spalio 28 d. Neatitikimai pastebėti taškuose 1,2,3,4. Persidengę Irenos ir P. P. žemės sklypai sudaro 752 kv.m. plotą. Taip pat 2016 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro išraše nurodyta pastaba: Žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo Nr. 5263/0001:92 ribų. Pagal 2015 12 02 NŽT išvadą Nr. 7IŽ-382-(14.7.111.) šios žemės ribos taisytinos (t.1 b. l. 14-15). Šie Irenai ir P. P. priklausantys žemės sklypai suformuoti netinkamai, neatsižvelgiant į pirminį ieškovo žemės sklypą, kuris parengtas ankščiau – 2003 m. spalio 28 d. su esminiais pažeidimais/nukrypimais. Atsakovų Irenos ir P. P. žemės sklypas suformuotas beveik 3 metais vėliau negu ieškovo. Ieškovas nurodė, kad formuojant atsakovams priklausantį žemės sklypą, A. R. kaip gretimo sklypo savininkas į matavimų procedūrą nebuvo pakviestas ir nebuvo apie tai informuotas. 2006 metų birželio mėnesį atsakovas P. P. atvyko pas ieškovą į namus ir prašė pasirašyti UAB „Topografas" žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, nurodydamas, jog tai yra tik formalumas ir žemės sklypų ribos atitiks jau nusistovėjusias ribas. Formuojant minėtus sklypus tą pačią dieną, nei vieno sklypo matavimuose nedalyvavo ir nebuvo supažindintas natūroje su žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktais ar nustatytais riboženkliais. Irenai ir P. P. priklausančių žemės sklypų ribos buvo suformuotos ir nustatytos neteisėtai, atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruojant. Žemės sklypai buvo formuojami nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl pasiruošimo tokiems darbams. Nesilaikyta Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslinto ieškinio ir ieškinio papildymo reikalavimus palaikė.

Ieškovo A. R. atstovas advokato padėjėjas Nerijus Žvingila posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir ieškinio papildymą. Nurodė, kad atsakovų Irenos ir P. P. žemės sklypas suformuotas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Formuojant / registruojant žemės sklypą turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų kadastro nuostatų. Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad pirmiausiai atliekami preliminarūs matavimai, surašomas žemės sklypo paženklinimo aktas, sukalami riboženkliai, sukviečiami gretimų žemės sklypų savininkai, ruošiamas planas, kuris vėliau registruojamas registrų centre. Atsakovų žemės sklypas suformuotas nesilaikant minėtos tvarkos. Planas, kurio pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, parengtas prieš ribų paženklinimo aktą, todėl prieštarauja nuostatų 32 punktui. Preliminarūs atsakovų žemės sklypo matavimai atlikti 2006 m. birželio 13 d., t.y. vėliau negu paruoštas naudoti UAB „Topografas“ planas, kuris nėra suderintas ir kadastro žemėlapyje. Ieškovo esamas parašas yra tik formalumas, pasirašė prašant pačiam atsakovui P. P.. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodyta, jog atliekami kadastriniai matavimai privalo būti pagal tas pačias ribas, kurios nustatytos atkuriant nuosavybės teises. Geodeziniai matavimai atliekami atsižvelgiant į abrisą. Ploto neatitikimai gali būti žmogui kompensuojami, bet ribos turi būti tos pačios. Pažeistas LR žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Papildomu ieškiniu ieškovas ginčija administracinius aktus. Kauno apskrities viršininkas 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 02-05-2466 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, nutarė suformuoti P. P. 0,50 ha žemės sklypą, esantį Naujasodžiu k., Nr. 202. Vėliau t.y. 2006 m. liepos 15 d. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, Kauno pirmas žemėtvarkos skyrius raštu Nr. IK5-396 kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas patikslinti Kauno apskrities viršininko 2006-02-28 įsakymą Nr. 02-05-2466, padidinti P. P. žemės sklypo Nr. 202 plotą vietoje „0,50 ha“ į „0,5600 ha“. Nurodė, kad sklypas buvo suformuotas didesnis negu atsakovui priklausė pagal pirminį Kauno apskrities viršininko įsakymą. Kadastriniai matavimai ir planai buvo atlikti nors dar nepatvirtintas žemės sklypo plotas į 0,5600 ha. Kadastriniai matavimai 0,056 ha įregistruoti VĮ Registrų centre 2006 m. liepos 25 d., o Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl ploto padidinimo priimtas vėliau – 2006 m. rugpjūčio 17 įsakymu Nr. 02-05-9149. Atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas su esminiais pažeidimais, nesilaikyta imperatyvių teisės aktų reikalavimų, prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas iki šiol naudojasi žemės sklypo ginčo dalimi ir tai pripažįsta atsakovas. Sklype yra vandens telkinys, kuris įregistruotas atsakovo žemės sklype. Tvenkinio savininkui priklauso ne tik vandens objektas kaip telkinys, bet ir po juo esanti žemė. Ieškovo tvenkinio funkcionalumą užtikrinantis įrenginys – pylimas. Tai vientisas nedalomas objektas, nėra atskiriami apyvartos objektai. LR vandens įstatymo 3 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad tvenkinys tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Ieškovas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atstovės pozicija, kad ieškovas turėjo ginčyti atsakovo žemės sklypo įsigijimo pagrindą t.y. pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje yra sklypų persidengimo paskaičiavimai, kurie patvirtina, kad sklypų persidengimas yra leistinose ribose, todėl ginčyti įsigijimo pagrindo nereikia. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 3K-3-580/2012 ir 3K-3-226/2009. Ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik tada, kai J. Zigmantienės įmonė pateikė aiškinamąjį raštą dėl negalimumo suformuoti žemės sklypą. Iki tol ieškovas žemės sklypu naudojosi kaip savo nuosavybe. Senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie savo pažeistą teisę. Administracinius aktus ir jų turinį ieškovas sužinojo tik kai gavo iš teismo Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus. Senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas laikys, kad senaties terminas praleistas, prašo ji atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 3,4600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2003 m. lapkričio 24 d. įsigijo Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-7587 bei sprendimu Nr. 52/17381. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus 2002 m. spalio 20 d. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu bei vėliau, t. y. 2003 m. spalio 28 d. paruoštu žemės sklypo planu (žemės sklypo ribos VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. gruodžio 22 d.) ( t.1 b. l. 18, 19). Atsakovams P. P. ir I. P. priklauso 0,5600 ha žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įregistruotas 2013 m. lapkričio 14 d. Kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. liepos 25 d. bei suformuotas atsakovams 2006 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, 2006 m. gegužės 20 d. UAB „Topografas" paruoštu žemės sklypo planu ir 2006 m. birželio 13 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planu (t. 1 b. l. 20, 22-23). Atsakovams priklausančiui ginčo žemės sklypo ribos patvirtintos Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. įsakymu „ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-2466, 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-02-28 įsakymo Nr.02-052466 pakeitimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-9149 ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr.02-05-9855 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno r.)“.

Nustatyta, kad ieškovas 2015 m. kreipėsi į Jolitos Zigmantienės įmonę dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei įregistravimo VĮ Registrų centre savo žemės sklypo. Byloje pateiktas matininkės Jolitos Zigmantienės aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta „Atlikus žemės sklypo kad. Nr. 5263/0010:199 patikrinimą natūroje pastebėta, kad žemės sklypai kad. Nr. 5263/0010:243 ir kad. Nr. 5263/0010:57 (I. P. P.) neatitinka A. R. žemės sklypo plano, parengto VĮ „Kauno žemėtvarkos instituto“ 2003-10-28. Persidengę I. P. P. žemės sklypai sudaro 752 kv. m. plotą. Šie I. P. P. priklausantys žemės sklypai (2006-06-13 ir 2007-05-15) suformuoti netinkamai, neatsižvelgiant į pirminį A. R. žemės sklypą, kuris parengtas ankščiau 2003-10-28, todėl A. R. priklausančio žemės sklypo formavimas yra negalimas, neištaisius I. ir P. P. sklypų ribų taškuose 1,2,3,4 pagal paruoštą 2016-05-02 J. Zigmantienės žemės sklypo ribų planą“ (t.1 b. l. 33) ir pateikta žemės sklypų ribų 2016-04-18 schema (t.1 b. l. 34), kurioje pavaizduota faktinė atsakovų žemės sklypo dalis, kuri įsiterpusi į ieškovo sklypą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų esant ginčui dėl žemės sklypo ribų, jas nustato teismas vadovaudamasis LR CK 4.45 str. nuostatomis. Pagal LR CK 4.45 str. 1 d., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. Pagal CK 4.45 str. žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypo savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, bei egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo sklypo savininko pastatus. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo yra ne kartą pažymėta, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Teismas 2017 m. birželio 5 d. atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovą ir atsakovus kooperuotis ir atlikti vieną bendrą kadastrinių žemės sklypo matavimų planą, kuriame būtų nustatytas racionaliausias šalių žemės sklypų atskyrimas. Teismas nustatė, jog ieškovas byloje nepateikė žemės sklypo plano su visomis koordinatėmis ir paskaičiuotu sklypo plotu, iš kurio teismas galėtų spręsti kiek sumažėja ieškovo žemės sklypas (jeigu jis sumažėja) atsakovams atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovai P. ir I. P. į bylą taip pat nepateikė žemės sklypo plano su visomis koordinatėmis ir paskaičiuotu sklypo plotu, iš kurio teismas galėtų spręsti, jog atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų, ieškovui įregistravus žemės sklypą pagal jo pateiktą planą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog teismo pareiga siekti nustatyti, jog nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Po civilinės bylos atnaujinimo ieškovas ir atsakovai bendro kadastrinių žemės sklypo matavimų plano nepateikė, ieškovas pateikė savo siūlomą žemės sklypo padalinimo planą, kuriame siūlo ginčijamą žemės sklypą iškelti į ne ieškinio objektą – atsakovui priklausantį nesusijusį su ieškiniu žemės sklypą. Maža to, vadovaujantis šiuo ieškovo pateiktu planu, sumažėtų atsakovo žemės sklypas ir dalis žemės sklypo patektų į valstybinę žemę.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Atsakovai P. ir I. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti ieškinį, kadangi jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 02-05-9855 pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, be to ieškovui teisines pasekmes sukėlė 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas, kuriam taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovams P. P. ir I. P. priklausantis 0,5600 ha žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas 2013 m. lapkričio 14 d., kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. liepos 25 d. bei suformuotas atsakovams 2006 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, 2006 m. gegužės 20 d. UAB „Topografas" paruoštu žemės sklypo planu ir 2006 m. birželio 13 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planu (t. 1 b. l. 20, 22-23). Nuo šių atsakovų teisę į nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų įregistravimo iki patikslinto ieškinio ieškinio padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 02 d.), kuriuose ginčijami administraciniai aktai, praėjo 10 metų, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Ieškovas nesutiko su atsakovų argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškovas nurodė, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik tada, kai J. Zigmantienės įmonė pateikė aiškinamąjį raštą dėl negalimumo suformuoti žemės sklypą. Ieškovas nurodo, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie savo pažeistą teisę. Nurodo, jog administracinius aktus ir jų turinį ieškovas sužinojo tik kai gavo iš teismo Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus. Teismas ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino laiko nepagrįstais. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovų sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. liepos 25 d., žemės sklypas suformuotas 2006 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuriame ieškovas pasirašė, 2006 m. gegužės 20 d. UAB „Topografas" paruoštu žemės sklypo planu ir 2006 m. birželio 13 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planu. Ieškovui pasirašytinai buvo žinoma apie nurodytus dokumentus, todėl apie ginčijamus aktus sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Šių administracinių aktų pagrindu 2006-09-14 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą nr. 02-05-9855 „dėl valstybinės žemės kadastro duomenų nustatymo“. Iš byloje ieškovo pateikto 2016-04-19 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (b.l.16-17k, I t.), teismas nustatė, jog ieškovui apie priimtus sprendimus tapo žinoma jau 2016-04-19, ieškovas reikalavimą panaikinti šį administracinį aktą teismui pateikė 2016-08-02, todėl ieškovas akivaizdžiai praleido terminą apskųsti administracinį aktą, kurio pagrindu buvo įregistruotas atsakovams priklausantis žemės sklypas. Remdamasis šiais duomenimis, teismas daro išvadą, kad ieškovas pareikšdamas naikinti ne tik civilinio pobūdžio reikalavimą bet ir administracinio pobūdžio reikalavimą – panaikinti administracinius aktus. Administracinio pobūdžio reikalavimams senaties terminas reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, kur nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausias teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems turi būti taikomi ieškinio senaties terminai priskirti administracinių bylų teisenai. Pažymėtina ir tai, jog šioje civilinėje byloje esminiai ir pagrindiniai reikalavimai yra administracinio akto panaikinimas, civilinio pobūdžio reikalavimas (žemės sklypo ribų nustatymas) yra išvestinis reikalavimas, išplaukiantis iš pirminio reikalavimo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas administraciniams aktams ginčyti yra praleistas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas praleidus senaties terminą. Ieškovas prašė, nustačius, jog praleistas senaties terminas, atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, tačiau teismas nėra saistomas asmens prašymo ir atnaujinti pradelstą terminą gali tik tokiu atveju, jeigu paaiškėja, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovas nenurodė nei vienos priežasties, kurią teismas svarstyti ir galėtų pripažinti svarbia. Priešingai, teismas nustatė, jog ieškovas 2006-05-25 dieną pasirašė ant žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto, ir asmens pasirašytas dokumentas sukelia asmeniui tam tikras teisines pasekmes. Akivaizdu, jog ieškovo elgesys pernelyg pasitikint kita šalimi, pasirašant nežinomo turinio teisinę reikšmę turinčius dokumentus ar atgaline data, negali būti pripažintas atitinkančiu protingumo, atidumo ir rūpestingumo kriterijus, todėl negali būti pateisinamas. Protingas ir apdairus asmuo turėtų susilaikyti nuo pasirašymo ant dokumentų atgaline data ar neperskaičius dokumento turinio. Ieškovas pasirašė ant UAB „Topografas" žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir tokiu būdu išreiškė sutikimą su akto turiniu. Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. nurodė, jog sudarant žemės sklypo planus kviečiami kaimyninių žemės sklypų savininkai. Šiuo atveju, liudininkė nurodė, jog paženklinimų akte buvo ieškovo A. R. parašas, prie jo parašyta matavimo dienos data, pastabų, jog ieškovas nesutinka su atliktais matavimais pažymėjimų akte nebuvo. Teismui nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas terminas skųsti priimtus administracinius aktus (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmestinas taikant ieškinio senaties terminą administracinių aktų apskundimui. Teismas pažymi, jog netgi atnaujinus senaties terminą ieškiniui pareikšti, ieškinys yra atmestinas dėl toliau paminėtų argumentų.

Dėl kadastro duomenų bylos ir registracijos panaikinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Ieškovas nesikreipė į atitinkamas institucijas ir neginčijo nekilnojamo turto kadastro ir registro tvarkytojo 2006-09-27 d. sprendimo, kuriuo buvo įrašyti šio žemės sklypo kadastro duomenys į nekilnojamo turto kadastrą. Kadangi šie duomenys yra vieši, preziumuojama, jog ieškovui nuo 2006-09-27 buvo žinoma apie priimą sprendimą įregistruoti ginčo žemės sklypą ir daiktines teise į jį. Ieškovas privalėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo teisme tvarka (nekilnojamo turto registro įstatymo 30, 31 str.), dėl priimtų sprendimų apskundimo. Ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs terminą skųsti 2006-09-27 d. sprendimą. Šios aplinkybės sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, kaip prieštaraujančių Civilinio kodekso 4.262 straipsniui, kadangi nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti oficialiais, teismine tvarka neginčytais ir nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Ieškovas nurodė, jog 2002 m. suformuotu žemės sklypu naudojosi, kol 2015 m. nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ir nustatyta, jog žemės sklypai kad. Nr. 5263/0010:243 ir kad. Nr. 5263/0010:57 (Irenos ir P. P.) neatitinka A. R. 2003 m. spalio 28 d. preliminariais matavimais parengto žemės sklypo plano. Pats ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė ir atsakovas patvirtino, jog tarp šalių ginčo dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu nėra. Tai, kad žemės sklypo riba neatitinka pagal šalių dabartinį žemės faktinį naudojimą, ieškovui tapo žinoma 2016-05-04 gavus matininkės Jolitos Zigmantienės aiškinamąjį raštą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Kita vertus, pagal CK 4.45 str., jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pažymėtina, kad teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.). Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

Byloje nustatyta, jog atsakovų žemės sklypo 0,5600 ha žemės sklypas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotas 2013-11-14, suformuotas 2007-07-25 nustatytais kadastriniais matavimais, kurie atlikti lydinčiais administraciniais aktais. Ieškovas ginčija atsakovų P. ir I. P. žemės sklypo ribas taškuose 1,2,3,4. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. D. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2013). Pažymėtina, kad teismui nustatant žemės sklypų ribą, žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Šalims priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti ir teismo panaikinti įstatymo nustatytu pagrindu, atsakovamas priklausantis žemės sklypas su aiškiomis nustatytomis ribomis nėra nuginčytas ar kitokiu būdu panaikinta atsakovų žemės sklypo registracija. Iš byloje pateiktų ieškovo ir atsakovų ginčo žemės sklypo ribų matyti, jog koordinačių ilgiai nustatant pagal ieškovų prašomą J.Zigmatienės planą keičiasi. Pagal Registrų centre atsakovų įregistruotą koordinačių ilgį , koordinatė 1-2 sudaro 55,92, prašoma nustatyti koordinatė taro 1-2 sudarytų 58,86, koordinatė 2-3 pagal įregistravimą sudaro 99,86, prašoma įregistruoti 2-3 koordinatė sudarytų 95,00, 3-4 koordinatės ilgis nepakistų, tačiau ji pasitrauktų į valstybinę žemę (b.l.132, 142, III t.). Nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą ieškovo pageidaujamu būdu, t. y., pagal 2016-05-02 J. Zigmantienės žemės sklypo ribų planą, pasikeistų žemės sklypų plotai – ieškovo žemės sklypo plotas padidėtų o atsakovų – atitinkamai sumažėtų.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovai valdo gretimą sklypą, pažymėtą plane 5263-0010:0271, (b.l.144, III t.), todėl turi galimybes patraukti ginčo sklypą į kaimyninį savo sklypą. Toks ieškovo argumentas negali būti pripažįstamas protingu, logišku ir pagrindžiančiu ieškinio reikalavimą dėl naujų žemės sklypo ribų nustatymo, kadangi teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog tokiu atveju atsakovų žemės sklypas pasitrauks į valstybinę žemę, kuri atsakovui nepriklauso nuosavybės teise. Remiantis CK 4.93 str. įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisių paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nesutinka, jog ieškovas savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita, kadangi pagal ieškovo atliktus kadastrinius matavimus persidengęs žemės sklypas būtų perkeltas į ne ieškinio objektu esantį žemės sklypą, todėl sumažėtų atsakovo žemės sklypo plotas, o be atsakovų sutikimo, jų žemės sklypas negali būti mažinamas, todėl teismas sprendžia, jog patvirtinus ginčo ribą pagal ieškovo atliktus kadastrinius matavimus būtų pažeisti atsakovų interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtino sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-455/2009, 3K-3-631-9316/2015). Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį; tuo atveju, jei – žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015). 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ Nr.534 29 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teismas pažymi, kad viso proceso metu ieškovai nepateikė pagrįstų įrodymų, kad ieškovo žemės sklypas pagal dabartinį jo naudojimą ir pagal nustatytą atsakovo žemės sklypo naudojimą sumažėjęs, kad ieškovas valdo mažesnį žemės sklypą, negu jam priklauso nuosavybės teise. Šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo ir teismo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Ieškovas prašo nustatyti atsakovo žemės sklypo ribas taškuose 1; 2; 3; 4 pagal ieškovui parengtą Žemės sklypų ribų planą, nustatant posūkių taškus. Teismas vertina, jog toks nustatymas pažeistų konstitucinę atsakovo nuosavybės neliečiamumo teisę ir pažeistų atsakovo interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovui nepasiūlius tinkamo abi šalis tenkinančio žemės sklypo padalinimo plano, esant daugiametei nusistovėjusiai naudojimosi kaimyniniais žemės sklypais tvarkai, persidengusio žemės sklypo nevaržymo vandens telkiniu, kadangi jis yra pačiame atsakovo sklype, ar pylimu, nes apie jį duomenų dokumentuose nėra pateikta, atsakovams ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamo turto registre, nėra tikslinga keisti faktinį šalių žemės sklypų nustatymą. Žemės sklypo dalis nustatoma aiškiai parodant savininkui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą, ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Byloje pateiktuose žemės sklypų planuose yra aiškiai nurodytos šalims tenkančios naudotis žemės sklypų dalys, aiškios jų ribos, jos atitinka jau atliktus kadastrinių matavimų duomenis, kas užtikrina aiškų žemės konkrečios dalies priskyrimą. Šalys patvirtino, kad ginčijamu žemės sklypu visą laiką naudojosi ieškovas, ginčo tarp šalių dėl naudojimosi sklypu tvarkos nebuvo kilę, todėl riba tarp šalių žemės sklypų, kuria tiek metų šalys naudojosi, yra nurodyta dokumentuose, įregistruota ir aiški, todėl pagrindo ją keisti nėra. Teismas laiko, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas ne tik taikant ieškinio senatį, bet ir kaip neįrodytą ir nepagrįstą – CPK 176, 177,178,180,183,185 str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys atmestinas, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti byloje susidariusias atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovai Irena ir P. P. patyrė viso 2000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovo ( b.l.103-105, III t..). Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, dydį, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Todėl iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos 2000,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Valstybė patyrė 40,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2 t. I, t. II). Valstybei iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių Eur 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 40,49 Eur (keturiasdešimt Eur 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.