Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant atsakovo R. J. atstovei advokatei Dianai Oseckienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui R. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius apie teismo posėdį šaukimu buvo tinkamai informuotas, 2012-12-07 teismui buvo pateiktas ieškovo atstovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir ieškinį patenkinti (b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš byloje duotų atsakovo atstovės paaiškinimų, šalių teiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-01-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo R. J. kaltės, jam Šiaulių mieste vairuojant sutuoktinės vardu registruotą ir draustą valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę CITROEN C4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kitas automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. S.. 2012-01-30 ieškovui, kaip draudikui, buvo pateiktas pranešimas apie šį įvykį, pasirašytas atsakovo R. J., taip pateikta 200-12-01-28 11 val. eismo įvykio deklaracija, pasirašyta abiejų transporto priemonių valdytojų (b.l. 30-31). 2012-02-02 apžiūros akte nurodyti apgadinto automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai, užfiksuoti draudimo bendrovės darbuotojo (b.l. 27). 2012-02-01 įsakymu UAB „GRILAUTA“ direktoriaus įsakymu atsakovas R. J. komandiruotas į Olandiją pagamintų prekių nuvežimui nuo 2012-02-06 iki 20121-02-10 (b.l. 46-47). 2012-02-13 ieškovas atsakovui registruota siunta išsiuntė kvietimą atvykti į „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje Šiaulių žalų skyrių ir suteikti papildomą informaciją apie 2012-01-28 eismo įvykio aplinkybes (b.l. 32,66). Minėta pašto siunta neįteikta, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neradus atsakovo, ir sugrąžinta ieškovui (b.l. 66,67). 2012-02-23 ieškovui nukentėjusio V. S. buvo pateikta kelių transporto priemonės SAAB, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita, ir šioje ataskaitoje esančioje 2012-02-22 pažymoje nurodyta, kad žala dėl transporto priemonės apgadinimų, jos neremontuojant, vertinama, kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės, viso 6600 Lt; taip pat pateikta automobilio remonto sąmata, kurioje nurodyta ir oro pagalvės keitimo darbų vertė; be to ataskaitoje pateiktos nuotraukos, kuriose be kitų apgadinimų užfiksuota ir automobilio vairuotojo pusėje išsiskleidusi oro pagalvė ( prie civilinės bylos medžiagos pridėta vertinimo ataskaita Nr.12-0013 iš 29 lapų). 2012-02-27 draudžiamojo įvykio tyrimo akte ieškovo atstovo nurodyta, kad draudiminio įvykio išmoka nukentėjusiam asmeniui V. S. yra 6600 Lt, o R. J. atžvilgiu taikytinas 20 procentų draudimo išmokos regresas dėl nebendradarbiavimo vykdant tyrimą, šis aktas patvirtintas ieškovo atsakingo darbuotojo 2012-03-03 (b.l. 26). 2012-04-03 ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 25). Atsakovas ieškovui pateikė 2012-04-19 pranešimą dėl pretenzijos atmetimo, motyvuojant aplinkybėmis, kad jis tinkamai vykdė draudėjo pareigas, nebuvo gavęs iš draudiko jokio rašytinio pranešimo ar reikalavimo dėl būtinų atlikti veiksmų, susijusių su 2012-01-28 eismo įvykiu.

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina draudėjui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.987 str., 6.994 str.). Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems asmenims nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka visa apimtimi nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Aplinkybės, kurioms esant, draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą, ar jos dalį, grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –privalomojo draudimo įstatymas) 22 str. 1 d. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė privalomojo draudimo įstatymo 12 str. nustatytas pareigas. Šioje byloje tarp šalių ginčas kyla dėl to, ar atsakovas laikytinas nevykdęs privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtintos pareigos, t.y. pateikti draudikui arba biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai, nevykdant šios pareigos pasireiškia tuo, kad atsakovas neteikė papildomos informacijos draudikui prašant, nes jam, kaip draudėjui, buvo siųstas kvietimas atvykti į draudiko atstovybę, taip pat ieškovo atstovų atsakovui buvo keletą kartų skambinta, tačiau pastarasis vilkino informacijos pateikimą, kas nurodyta ieškovo atstovo sudarytoje draudimo įvykio tyrimo ataskaitoje (b.l.55-56). Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose dėl teisinio santykio tarp šalių (55-58 b.l.) kvalifikavimo nurodyta teismų praktika nėra pagrindo remtis, nes iš esmės skiriasi ieškovo nurodytų bylų ir šio ginčo faktinės aplinkybės.

2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.4 p. numatyta draudiko teisė reikalauti iki 20 proc. draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. Tačiau paties ieškovo teikti rašytiniai duomenys rodo, kad atsakovui siųstas kvietimas atvykti į draudiko atstovybę ir pateikti papildomą informaciją, adresato nepasiekė ir buvo grąžintas atgal. Ieškovas atsakovui raštišką kvietimą atvykti siuntė tik vieną kartą, jam nepasiekus adresato pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, pakartotinai kvietimo kitu žinomu adresu (atsakovo sutuoktinės gyvenamosios vietos Šiaulių m. ) nebesiuntė. Ieškovo atstovo mėginimai su atsakovu, esančiame užsienio komandiruotėje, susisiekti mobilaus ryšio telefonu, nelaikytini tinkamais veiksmais nurodymams atsakovui pateikti, nes minėtose taisyklėse nustatyta draudėjo pareiga laikytis raštu duotų draudiko nurodymų. Darytina išvada, kad pats ieškovas nesiėmė visų galimų veiksmų, siekiant tinkamai atsakovą raštu informuoti, apie būtinybę atvykti suteikti papildomą informaciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nei ieškinyje, nei papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nenurodė, kokią būtent papildomus duomenis atsakovas privalėjo pateikti ieškovui, ir kuo ši informacija iš esmės būtų reikšminga nustatant žalos dydį. Iš ieškovo pateiktos draudiminio įvykio ataskaitos (b.l. 33-34), teismas daro išvadą, kad ieškovas siekė iš atsakovo gauti papildomos informacijos apie eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. S., apgadinimo mastą, ir išsiaiškinti, ar eismo įvykio metu suveikė minėto automobilio oro pagalvės, dėl kurių padidėjo draudimo išmoka. Minėtoje draudiminio įvykio ataskaitoje nurodyta, kad draudiko atstovui kilo įtarimas, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, priklausančios nukentėjusiam asmeniui, žalos dydis galėjo būti padidintas, todėl norėta susisiekti su eismo įvykio kaltininku, siekiant šias aplinkybes išsiaiškinti. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip draudimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, nepagrįstai reikalavo iš atsakovo tikslinti informaciją apie žalos dydį, padarytą kito asmens automobiliui, ir galiausiai tokios informacijos nepateikimą traktavo kaip bendradarbiavimo pareigos nesilaikymą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas bei atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad pildant eismo įvykio deklaraciją, atsakovas sėdėjo savo automobilyje, be to dėl eismo įvykio atsakovas patyrė stresą, dėl ko negali atsiminti visų įvykio detalių, taip pat atsakovas neturi techninio išsilavinimo, nėra transporto priemonių specialistas, todėl jam net nežinoma, kaip turi atrodyti išsiskleidusi oro pagalvė, todėl neatkreipė dėmesio į tai, ar kito automobilio viduje oro pagalvės buvo suveikusios. Teismas neturi pagrindo atmesti šiuos atsakovo nurodytus argumentus ginče. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo pagal nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, ir šis vertinimas atliktas nukentėjusio asmens užsakymu. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas draudiku, nesiėmė aktyvių veiksmų savalaikiai ir profesionaliai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydį, nesikreipė į savo turimus turto vertintojus, atsakomybę dėl žalos nustatymo perkeldamas vien eismo įvykio dalyviams, todėl laikytina, kad pats ieškovas elgėsi nepakankamai apdariai ir rūpestingai, tiriant eismo įvykio aplinkybes. Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas draudėju ir eismo įvykio kaltininku, įvykdė visas pareigas numatytas privalomojo draudimo įstatymo 12 str. t.y. pranešė draudikui apie eismo įvykį per įstatymo nustatytą terminą, pateikė draudikui tinkamai užpildytą eismo įvykio deklaraciją, leido apžiūrėti savo transporto priemonę ir nurodė visą jam žinomą informaciją apie eismo įvykį ir kito automobilio apgadinimus, ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė įstatymo numatytą pareigą bendradarbiauti su draudiku.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteisiamos turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (b.l.19; 49): 400 Lt už advokato konsultaciją, prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo byloje, 1000 Lt išlaidos už atsiliepimo parengimą, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.); o valstybei iš ieškovo priteistinos 28 Lt išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas

nusprendė:

ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.