Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus, Evaldo Vanago,

dalyvaujant: prokurorėms Jelenai Sabaliauskienei ir Daliai Markauskienei;

nukentėjusiosioms N. P. ir D. P.;

nukentėjusiųjų atstovams advokatams Sauliui Kučiui ir Romui Jonuškai;

kaltinamajam M. Č.;

kaltinamojo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teistas:

1) 2008-03-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2009-10-26 pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 3) 2009-12-24 pagal BK 178 str. 2 d., 137 str. 1 d., 187 str. 3 d., 259 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2012-03-15 nutartimi bausmės, skirtos 2009-10-26 ir 2009-12-24 nuosprendžiais subendrintos ir M. Č. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2012-12-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. Č. pasiųstas atlikti paskirtą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2012 m. birželio 1 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo IV aukšto laiptų aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė ne mažiau, kaip 1 smūgį daiktu, panašiu į butelį, N. P. į veidą ir padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės pažandės srityje bei abipusį apatinio žandikaulio lūžį, taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė N. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. Č. 2012 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, stumdė V. P. ir šiam pargriuvus spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarė V. P. odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje bei pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinio skruosto, nosies viršūnės ir nugarėlės srityse, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos išorinio paviršiaus kairėje pusėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės vidinio paviršiaus gleivinėje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko nuo trauminių poveikių į galvos sritį visumos nukentėjusysis 2012 m. rugpjūčio 22 d. 00.10 val. mirė, taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė V. P. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

N. P. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos sutrikdymas

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

V. P. nužudymas ir viešosios tvarkos sutrikdymas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. P. mirė nuo galvos sumušimo – nuo trauminių poveikių į galvos sritį visumos, nesant galimybei išskirti kurio nors atskiro sužalojimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. V. P. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinio skruosto – nosies viršūnės ir nugarėlės srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos išorinio paviršiaus kairėje pusėje, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairės pusės gleivinėje, kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų, neturinčių šiurkštaus paviršiaus poveikio, galimai suduodant kumščiu ar panašiu daiktu į veidą, po to griūnant ir atsitrenkiant pakaušiu į kietą šiurkštų paviršių turintį pagrindą. Galimybė susiformuoti poodinėms kraujosruvoms kaktos dešinėje pusėje, dešinio skruosto-nosies nugarėlės ir nosies viršūnės srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos išorinio paviršiaus kairėje pusėje, muštinei žaizdai ir kraujosruvai viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairės pusės gleivinėje V. P. pačiam nugriuvus ant kieto pagrindo yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Šie sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip 5 poveikių kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Sužalojimų, kuriuos būtų galima apibūdinti vien tik kaip susiformavusių pačiam V. P. griuvus ant kieto pagrindo, turinčio šiurkštų, plokščią paviršių (asfalto dangos), lavono tyrimo metu nenustatyta. V. P. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai paprastai būna lydimi sąmonės netekimo, todėl galimybė judėti po patirtų sužalojimų yra mažai tikėtina. Šiems sužalojimams buvus mirties priežastimi, sveikatos sutrikdymas dėl jų kvalifikuojamas sunkiu. Kiti nustatyti sužalojimai mirčiai jokios įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai. V. P. sužalojimai buvo padaryti trumpu laikotarpiu iki jo mirties. V. P. lavono tyrimo metu savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. V. P. lavono kraujyje rasta 3,46 promilės etilo alkoholio (2 t., 80–83, 88–89 b. l.).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. 00:32:29 val. M. S. gavo SMS žinutę iš M. Č.; 2012 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 00:32:29 val. iki 00:34:49 val. M. S. SMS žinutėmis bendravo su M. Č. (6 SMS žinutės); 2012 m. rugpjūčio 22 d. 01:22:33 val. M. Č. paskambino M. S. ir jiedu kalbėjosi 30 sekundžių. Po to M. S. su M. Č. kontaktų telefonu neturėjo. M. S. ir M. Č. bendravimo metu jų mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini); 2012 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu nuo 18.25 val. iki 23.39 val. M. Č. su D. M. mobiliojo ryšio telefonu bendravo 11 kartų (10 skambučių ir 1 SMS žinutė) (3 t., 115–119, 137–138 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis M. Č. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų.

Kaltinamasis savo kaltę neigė ir tvirtino nepadaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo ir net nebuvęs įvykio vietoje. Tačiau kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Teismas vadovaujasi ir pripažįsta M. Č. kaltę pagrindžiančiu įrodymu – M. S., kuris buvo tiesioginis įvykio liudininkas, parodymais. Šis liudytojas nuosekliai parodė, kad alaus bare D. M. susiginčijo su V. P. ir sudavė jam ranka, po ko V. P. nugriuvo. Tada iš baro išbėgo M. Č. ir ėmė spardyti gulintį V. P. į šonus, po to apie 6 kartus trypė kojomis ant galvos. Po to M. Č. užsirašė jo telefono numerį ir sakė jam pasakyti, ar V. P. „užsilenkė“, t. y. ar jis užmušė V. P.. Po to M. Č. su D. M. nuėjo link prekybos centro (duomenys neskelbtini). Vėliau jis paprašė barmenės, kad ši iškviestų greitąją medicininę pagalbą. Atvažiavę medikai pasakė, kad V. P. mirė. Vėliau jam paskambino M. Č. ir liepė ateiti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur nuėjęs jis M. Č. pasakė, jog V. P. mirė.

Šiuos savo parodymus liudytojas M. S. patvirtino parodymų patikrinimo metu ir tokiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina liudytojo Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, iš dalies – liudytojų M. V., A. L., D. M. parodymai, parodymo atpažinti protokolai ir kiti įrodymai.

Liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, iš esmės analogiškai M. S. parodymams nurodė M. Č. veiksmus, tik patikslino, kad jis įvykio vietoje nebuvo ir pats įvykio nematė, tačiau jam viską su visomis smulkmenomis papasakojo M. Č.. Jokių duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, jog šis liudytojas galėtų apkalbėti M. Č., nėra ir abejoti šio liudytojo parodymais taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi visas liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai. Tame tarpe šis liudytojas parodė, jog M. Č. jam pasakojo, jog po šio nusikaltimo, siekdamas išvengti suėmimo, jis išvyko į Vokietiją. Ši aplinkybė taip pat nustatyta byloje.

D. M. neneigė įvykio dieną buvęs alaus bare, konfliktavęs su kažkokiu vyriškiu bei to, kad tada jis buvo su įtvaru ant kojos, tačiau neigė matęs M. Č. ir tai, kaip buvo spardomas V. P.. Tačiau šio liudytojo parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Liudytojas M. S. labai išsamiai nurodo kur buvo ir kokius veiksmus atliko D. M.. Liudytojas Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, teigia D. M. nepažįstantis, tačiau nurodo jo pavardę ir iš M. Č. pasakojimo sužinotus veiksmus, kurie visiškai atitinka M. S. parodymuose nurodytus. Be to, kiti liudytojai nurodo matę bare asmenį su įtvaru ant kojos, o liudytojas M. V. parodė, kad įvykio dieną asmenį su įtvaru ant kojos matė alaus bare, o prieš tai – prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) kartu su M. Č.. Iš tyrėjo R. A. tarnybinių pranešimų taip pat matyti, kad tiek M. S., tiek D. M. iš karto po įvykio bendravo SMS žinutėmis bei telefonu ir jų telefonai jungėsi prie bazinių stočių, esančių šalia įvykio vietos. O D. M. iki įvykio ir tuoj po jo bendravo su M. Č. 11 kartų (10 skambučių ir 1 SMS žinutė).

Dėl aptartų motyvų, kolegija atmeta M. Č. parodymus apie tai, kad jis net nebuvo įvykio vietoje, o taip pat ir D. M. parodymus, toje dalyje, kad jis jokio įvykio ir M. Č. prie baro nematė ir tokius parodymus vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą, tuo labiau, kad pagal minėtų liudytojų parodymus, D. M. veiksmuose taip pat galimai gali būti nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal šį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių – mirties yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. P. mirė nuo galvos sumušimo – nuo trauminių poveikių į galvos sritį visumos, nesant galimybei išskirti kurio nors atskiro sužalojimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. V. P. buvo padaryti sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų, neturinčių šiurkštaus paviršiaus poveikio, galimai suduodant kumščiu ar panašiu daiktu į veidą, po to griūnant ir atsitrenkiant pakaušiu į kietą šiurkštų paviršių turintį pagrindą. Galimybė susiformuoti poodinėms kraujosruvoms kaktos dešinėje pusėje, dešinio skruosto – nosies nugarėlės ir nosies viršūnės srityje, dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos išorinio paviršiaus kairėje pusėje, muštinei žaizdai ir kraujosruvai viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairės pusės gleivinėje V. P. pačiam nugriuvus ant kieto pagrindo yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Šie sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip 5 poveikių kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. Sužalojimų, kuriuos būtų galima apibūdinti vien tik kaip susiformavusių pačiam V. P. griuvus ant kieto pagrindo, turinčio šiurkštų, plokščią paviršių (asfalto dangos), lavono tyrimo metu nenustatyta. V. P. sužalojimai buvo padaryti trumpu laikotarpiu iki jo mirties. V. P. lavono tyrimo metu savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. (2 t., 80–83, 88–89 b. l.). Taigi, pagal teismo medicinos specialisto išvadą visi smūgiai į galvą turėjo reikšmės gyvybei pavojingiems sužalojimams atsirasti ir bet kuris iš jų galėjo lemti V. P. mirtį.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog V. P. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo susižaloti pats ar būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. P. mirtinai sužalojo spardydamas kojomis į galvą būtent kaltinamasis M. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir V. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. Č. būtų siekęs V. P. mirties, tačiau sąmoningai tyčia suduodamas smūgius ir trypdamas kojomis į gyvybiškai ypač svarbią vietą – galvą, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė V. P. veikdamas netiesiogine tyčia.

Kadangi V. P. buvo nužudytas be jokios aiškios priežasties arba esant visiškai mažareikšmei dingsčiai, M. Č. pagrįstai kaltinamas nužudęs V. P. dėl chuliganiškų paskatų. Akivaizdu, kad V. P. buvo nužudytas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Kaltinamojo veiksmai, kai jis gulintį ir nekeliantį jokios grėsmės nukentėjusįjį spardė kojomis, akivaizdžiai rodė kaltinamojo siekimą priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tokie kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad veika dėl V. P. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. Č., be V. P. nužudymo viešoje vietoje – prie alaus baro, kur buvo ir galėjo atsirasti daugiau žmonių, atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką – įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, spardė kojomis gulintį V. P.. Tokie kaltinamojo M. Č. veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintus viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, todėl pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarius nusikalstamą veiką N. P. atžvilgiu yra tai, kad jis šią veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau kolegija šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybe sunkinančia aplinkybe dėl tyčinio V. P. nužudymo. Nors byloje yra duomenų, kad ir padarydamas šią veiką M. Č. galėjo būti neblaivus, tačiau nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. M. Č. dvejomis veikomis (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai) padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkiems, vienas – apysunkiams ir vienas – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Šiuo metu M. Č. teisiamas ketvirtą kartą, abi veikos susiję su smurto prieš asmenis panaudojimu, praeityje taip pat buvo teistas už veiką, susijusią su smurto panaudojimu, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau vėliau jis pasiųstas atlikti paskirtos bausmės, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo skiriams baudos, tačiau duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (6 t., 6–9 b. l.). Be to, kaltinamasis M. Č. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (6 t., 4, 5 b. l.), psichikos sveikatos centre neregistruotas (6 t., 47 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (6 t., 49 b. l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena sunkinanti aplinkybė, į nusikalstamų veikų pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., M. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis, nei minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, už BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis, nei sankcijoje numatytų šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, o už nesunkius nusikaltimus – bausmės, kurių dydžiai artimi vidurkiui. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai arba labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, bausmės už šias veikas subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p.).

M. Č. suėmime buvo nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. 22.10 val. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. 15.17 val. (1 t., 181, 183, 185 b. l.); 2013 m. kovo 21 d. jis buvo sulaikytas Vokietijoje ir sulaikyme bei suėmime jis išbuvo iki 2013 m. liepos 10 d. (5 t., 130, 152–153 b. l.). Po šio termino M. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę (5 t., 163 b. l.). Todėl į bausmės laiką M. Č. įskaitytinas suėmimo laiką nuo 2012-09-02 iki 2012-09-04 ir nuo 2013-03-21 iki 2013-07-10 įskaitytinai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius dėl N. P. išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-03 iki 2012-08-10 pareiškė 1391, 68 Lt civilinį ieškinį (1 t., 58–70, 73 b. l.).Valstybinė ligonių kasa už apmokėtas N. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pareiškė 2719,59 Lt civilinį ieškinį (1 t., 76–79 b. l.).

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius dėl nužudytojo V. P. dukrai R. P. išmokėtos našlaičių pensijos pareiškė 4084,84 Lt civilinį ieškinį (2 t., 104–109, 112 b. l.);

4. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas dėl V. P. žmonai D. P. sumokėtos draudimo išmokos pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį (2 t., 122–144 b. l.);

5. D. P. pareiškė civilinį ieškinį 4364 Lt turtinei žalai ir 150000 litų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 156–157, 159–162 b. l.; 6 t. 130–133 b. l.);

6. P. P. ir R. P. pareiškė civilinius ieškinius kiekvienam po 150000 litų neturtinei žalai atlyginti (6 t. 130–133 b. l.);

7. N. P. pareiškė civilinį ieškinį 459,14 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (6 t., 122–127 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 1391,68 Lt ieškinys dėl N. P. išmokėtos ligos pašalpos; Valstybinės ligonių kasos 2719,59 Lt ieškinys už apmokėtas N. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 4084,84 Lt civilinis ieškinys dėl nužudytojo dukrai R. P. išmokėtos našlaičių pensijos; D. P. 4364 Lt ieškinys dėl padarytos turinės žalos bei N. P. 459,14 Lt ieškinys dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįsti todėl tenkintini visiškai, nurodytas sumas priteisiant iš kaltinamojo M. Č., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Byloje taip pat D. P., P. P. ir R. P. pareiškė civilinius ieškinius dėl padarytos neturtinės žalos – kiekvienas po 150000 Lt, o N. P. – 20000 Lt ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250straipsnio 2 dalis).

Byloje civiliniais ieškovais (dėl V. P. nužudymo) dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinti trys asmenys – žuvusiojo sutuoktinė ir du vaikai. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šiuos asmenis su žuvusiuoju siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Akivaizdu, kad žuvus sutuoktiniui (kuris byloje apklaustų asmenų buvo apibūdinamas išimtinai teigiamai), nukentėjusioji ir jos abu vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes. Nekelia abejonių, kad tos pačios šeimos nariams pasekmės buvo vienodai skaudžios, vaikai neteko tiek moralinės, tiek materialinės paramos, o žuvusiojo sutuoktinė taip pat neteko tokios paramos toliau auginant ir auklėjant vaikus. Kadangi tiek žuvusiojo sutuoktinę, tiek jo vaikus siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, kolegija nusprendžia, kad vieno šeimos nario netektis neturtinės žalos atlyginimo prasme, sukėlė vienodas pasekmes. Tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą vienam nukentėjusiajam, pagal konkrečias bylos aplinkybes ši suma yra iki 100000 Lt. Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje dėl V. P. nužudymo, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos mažintini iki 100000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į aptartus kriterijus, kolegija nusprendžia, kad N. P. ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos yra pagrįstas. Nors nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau pasekmės yra jaučiamos ilgai ir bus jaučiamos ateityje. Nukentėjusioji gana jauno amžiaus, jai buvo padarytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis, daroma operacija, nukentėjusioji turėjo nešioti įtvarą, kas neabejotinai žymiai pablogino jog gyvenimo kokybę. Nukentėjusiajai ilgą laiką matėsi sužalojimo žymės, iki šiol yra likęs randas, kuris turi būti gydomas. Todėl nukentėjusioji, kaip jau minėta – būdama gana jauno amžiaus, kentė ne tik stiprų fizinį skausmą bet ir dvasinius išgyvenimus. Todėl kolegija nusprendžia, kad N. P. pareikštas ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas dėl V. P. žmonai D. P. sumokėtos draudimo išmokos pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį (2 t., 122–144 b. l.). Tačiau nagrinėjamu atveju draudimo bendrovės pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, kadangi (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas aukščiau nurodytą pinigų sumą sumokėjo nukentėjusiajai, vykdydama įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. Tuo tarpu BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Draudimo bendrovių regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Dėl M. Č. ekstradicijos Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė išlaidų – 5438 Lt (5 t., 133–138 b. l.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011).

Pagal bylos duomenis (liudytojo Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai), M. Č. išvyko į Vokietiją tam, kad išvengtų sulaikymo ir atsakomybės, t. y. jis sąmoningai slėpėsi nuo tyrimo ir teismo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad M. Č. buvo sulaikytas 2012-09-02, o 2012-09-04 paleistas ir jam skirtos dvi kardomosios priemonės dėl N. P. atžvilgiu padarytos veikos. Arešto orderis buvo išduodamas ir dėl šios veikos (5 t., 122–126 b. l.). Tokiu būdu M. Č. akivaizdžiai žinojo, kad jo atžvilgiu atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas, tačiau, nežiūrint to, bandė slėptis, todėl ekstradicijos išlaidas sąlygojo jo sąmoningi veiksmai. Dėl šių priežasčių kolegija M. Č. ekstradicijos išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir nusprendžia jas išieškoti iš kaltinamojo M. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šukės ir biologiniai pėdsakai – sunaikintini, V. P. marškinėliai, kelnės, glaudės, kojinės ir šlepetės – perduoti teismui kartu su byla – sunaikintini, jei nebus prašymų juos grąžinti, o kratos metu iš M. Č. paimti pinigai panaudotini padengti civiliniams ieškiniams, proporcingai pareikštiems reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

nusprendžia:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-06-01 padaryta veika) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimu trylikai (13) metų;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-08-21 padaryta veika) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. Č. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai (13) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-24 nuosprendžiu paskirtos galutinės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. Č. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai (14) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2014 m. birželio 16 d.

Į bausmės laiką M. Č. įskaityti suėmimo laiką nuo 2012-09-02 iki 2012-09-04 ir nuo 2013-03-21 iki 2013-07-11 įskaitytinai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui:

1391,68 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 68 ct) (už N. P. išmokėtos ligos pašalpą už laikinąjį nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-03 iki 2012-08-10);4084,84 Lt (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt keturis litus 84 ct) (už R. P. išmokėtą našlaičių pensiją;

Valstybinei ligonių kasai – 2719,59 Lt (du tūkstančius septynis šimtus devyniolika litų 59 ct) už apmokėtas N. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;D. P.:

- 4364 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis litus) padarytai turtinei žalai atlyginti;

- 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

4) P. P. – 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

5) R. P. – 100000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

- 459,14 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 14 ct) turtinei žalai atlyginti;

- 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš M. Č. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 5438 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus) proceso išlaidų, susijusių su M. Č. ekstradicija.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:

1) įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas stiklo šukes, saugomas Panevėžio apskrities VPK (2012-06-11 kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 22 b. l.)) bei biologinį pėdsaką, saugomą Panevėžio apskrities VPK (2013-07-13 kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 24 b. l.)) – sunaikinti;

2) V. P. marškinėlius, kelnes, glaudes, kojines ir šlepetes – perduotus teismui kartu su byla, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., nesant prašymų grąžinti, sunaikinti;

3) 2013 m. balandžio 10 d. asmens kratos metu iš M. Č. paimtus pinigus: 2935,26 Lt perduotus į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2013-12-20 kvitas (duomenys neskelbtini)); Latvijos Respublikos 82 santimus ir 4,20 euro, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus kasą (2013-12-20 kvitas (duomenys neskelbtini)) (5 t., 142, 144–146 b. l.) – panaudoti padengti civiliniams ieškiniams, proporcingai pareikštiems reikalavimams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos nuteistajam, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.