Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3248-426/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-14
Bylos Nr.: eI-3248-426/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01825-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: P. B.
Atsakovas: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3248-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas P. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – atsakovė, Vilniaus AVMI) viršininkės 2018 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. (2.1E)3–140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 11 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.3 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-140 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.3 punktu ir 8.4 punktu, Vilniaus AVMI viršininko 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-34 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punkto pažeidimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad nuobauda yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), 5 punkto reikalavimą, kadangi 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (2.1 E) 3-13 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos“ sudarė Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kurioje nebuvo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens.

Teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Taip pat teigia, kad nesilaikė ir Taisyklių 14.3 papunkčio reikalavimų.

Pažymi, kad Komisija, atlikdama tyrimą, nesivadovavo Taisyklių 7 punktu, kadangi 2018 m. vasario 5 d. surašiusi pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, neįteikė jokios informacijos apie galimai padarytą nusižengimą. Komisijos pirmininkė V. R. į prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su pareiškėjo galimu tarnybiniu nusižengimu, pateikė kopijas dviejų operatyvių patikrinimų pavedimų 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. FR1043-10155 ir 2016 m. kovo 29 d. Nr. FR1043-2642, VMI 2017 m. gruodžio 27 d. rašto kopiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2017 m. gruodžio 21 d. rašto išrašą. Nebuvo pateikta VMI rašto kopija, o tik jo nuorašas.

Komisijos išvadoje nurodoma, kad automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandorio pareiškėjas nedeklaravo tyčia, nors teigia, kad su tokiu valstybiniu numeriu automobilio net neturi. Skunde nurodo, jog automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur) įsigijimo sandorio nedeklaravo, nes nežinojo, kad būtina sandorius virš 3 000 Eur deklaruoti ir tai padarė dėl aplaidumo, kaip ir pavėluotą individualios veiklos, automobilio „Mercedes Benz“ (22 000 Eur) ar buto įsigijimo sandorius. Deklaruodamas buto pirkimo sandorį apsiriko parašydamas vienu skaitmeniu per daug, kurį pataisė vos tik pastebėjęs.

Pažymi, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo nebuvimo darbe faktą, jo nepateikė su pirminiu pranešimu, o tik pateikė tyrimo pabaigoje, nuslėpdama turimus duomenis, taip apsunkindama gynybą. Pareiškėjas aiškina, kad neatsižvelgė į pateiktą jo paaiškinimą, neištyrė visų galimų aplinkybių. Paaiškinime jis nurodė, jog darbo metu galėjo registruoti automobilius, nes tai galėjo būti atostogų metas. Teigia, kad buvo raštu ar žodžiu atsiprašęs iš darbo, galėjo būti iš anksto suderintas laisvadienis už dirbtą naktinį darbą. Be to, valstybės įmonėje Regitra (toliau – VĮ Regitra) galėjo būti sisteminių gedimų ir blogai nurodytas laikas. Tirdama šį pažeidimą, Komisija neapklausė tiesioginių vadovų, neišsiuntė paklausimo VĮ Regitra, neleido tinkamai paaiškinti situacijos, iki šiol nepateikė visos informacijos. Taip pat pažymi, kad darbo laiką išnaudojo efektyviai ir puikiai atlikdavo visas savo užduotis, tai patvirtina kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Tvirtina, kad šis pažeidimas niekaip negalėjo būti padarytas tyčia, nes išvykimas iš darbo ne tarnybos tikslais niekam nepranešus negalėjo būti nepastebėtas. Pasak pareiškėjo, jis buvo atsiprašęs iš darbo, nes kitaip registruoti automobilių negalėtų, nes VĮ Regitros darbo laikas sutampa su jo darbo laiku. Pažymi ir tai, kad už šiuos pažeidimus, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 14.3 punkto nuostatomis, tarnybinė nuobauda neskiriama, nes nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.

Nesutiko su Komisijos išvada, kad jis dėl savanaudiškų paskatų nuslėpė informaciją apie galimus interesų konfliktus. Pažymi, kad interesų konfliktas ir kiti nurodyti pažeidimai negalėjo įvykti, nes tai niekaip nesusiję su tarnybinėmis funkcijomis ir nesukėlė jokių padarinių tarnyboje. Pareiškėjas aiškina, kad Komisija tyrimo metu slėpė apie šiuos asmenis, jų apklausas ir turimą informaciją, nesuteikė galimybės į tinkamą gynybą ir pasiaiškinimą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad 5 klausimas negalėjo būti nagrinėjamas, nes nuo duomenų nepateikimo dienos praėjo daugiau nei treji metai, todėl šis pažeidimas negalėjo būti nagrinėjamas ir už jį skirta nuobauda. Pareiškėjas tvirtina, kad pažeidimo nepadarė, nes tik įsteigus Asociaciją, iš jos buvo pašalintas. Teigia, kad, nepateikdamas jokių duomenų, nepadarė pažeidimo arba jis neesminis, formalus, įvykdytas dėl aplaidumo.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, nagrinėdama 6 klausimo pirmą dalį, tik formaliai perrašė iš policijos gauto rašto fragmentą ir nesigilino, jog jis nuobaudos nevengė. Aiškina, kad policijos pareigūnai blogai atliko savo pareigas, priėmė nutarimą už akių, neištyrę pažeidimo, todėl nutarimas buvo apskųstas ir teismo pakeistas. Pareigūnai, pareiškėjo tvirtinimu, darydami spaudimą, rašė jo vadovybei. Komisija nevertino nei teismo nutarimo, nei policijos neteisėtų veiksmų, vilkino procesą. Nurodo kad Komisija nesikreipė paaiškinti šią situaciją, o vadovavosi prielaidomis ir savo išankstiniais įsitikinimais.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad tardymas/apklausa buvo atlikta netikėtai, jis pageidavo klausimus gauti raštu, norėjo pasitarti su teisininku. Aiškina, kad dėl daromo tiesioginio spaudimo negalėjo blaiviai mąstyti, nes buvo iškviestas netikėtai, neleista atsivesti atstovą. Pabrėžia, kad dar iki šiol nepateikta visa su tarnybiniu patikrinimu susijusi informacija, nesuteikta galimybė tinkamai apsiginti.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija tarnybinį nusižengimą tyrė ilgiau nei 20 darbo dienų, per 21 darbo dieną nepateikė motyvuotos išvados, viso tyrimo metu slėpė informaciją, sunkino gynybą, buvo šališka ir iš anksto nusistačiusi, kalbėjo įsakmiai, nepagarbiai, Komisijos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai pabrėždavo savo aukštesnes pareigas, parašė neteisingą išvadą, nenurodydama, jog valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Atsiliepimas

Vilniaus AVMI atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais ir reikalavimais, mano, kad jis nepagrįstas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad iš 5 asmenų buvo sudaryta Komisija, siekiant, kad jie būtų nešališki ir kompetentingi. Komisijos nare buvo paskirta Kontrolės ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. K., kuri yra tiesioginė pareiškėjo vadovė.

Inspekcija paaiškina, kad Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė pranešimą pareiškėjui, kurį įteikė pasirašant 2018 m. kovo 8 d., po pareiškėjo ligos (nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. turėjo laikiną nedarbingumą). Komisijos pirminė išvada buvo parengta 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus AVMI viršininkei pateikta 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 5 d. išsiųsta vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). Komisija, atsižvelgusi į VTEK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-1565-(1.5) pastabas, patikslino išvadą. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-1727-(1.5) 2018 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. (2.21)15-6 patvirtino.

Atsakovė tvirtina, jog Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. (2.21) 15-3 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ buvo parengta ir pateikta nepraleidus Taisyklių 11 ir 13 punktuose nustatytų terminų. Pareiškėjo teiginys, kad nenumatyta tarnybinės veiklos vertinimo derinti su VTEK, kai ją jau vertina asmenį į darbą priėmęs asmuo, yra nepagrįstas, remiantis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Pareiškėjo atveju nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2018 m. balandžio 24 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados patvirtinimas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S-1727-(1.5) priėmimu ir jo gavimu. Tarnybinė nuobauda paskirta 2018 m. gegužės 4 d., t. y. laikantis ir nepažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Vilniaus AVMI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą jam nebuvo įteikta jokios informacijos, bei paaiškina, jog Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, 2018 m. vasario 5 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kurį pareiškėjui įteikė 2018 m. kovo 8 d. bei tą pačią dieną buvo pateikta visa tuo metu turėta informacija apie tarnybinį nusižengimą.

Dėl skunde minimo centrinio mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. rašto, kuriuo Vilniaus AVMI buvo persiųstas FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. raštas, paaiškina, jog šis VMI raštas buvo pasirašytas el. parašu ir gautas per elektroninę dokumentų valdymo sistemą, ir jo nuorašas pateiktas pareiškėjui. Aiškina, kad FNTT rašto išraše pareiškėjui buvo pateikta informacija, kuri yra konkrečiai su juo susijusi.

Atsakovė pažymi, jog Komisija 2018 m. vasario 5 d. pranešimo 1, 2, 3, 4 klausimuose prašė pateikti paaiškinimą apie sandorius, kuriuos sudarė asmeniškai pats pareiškėjas ir pateikti kitą jam asmeniškai žinomą informaciją.

Pranešime suformuluoti klausimai, pasak Inspekcijos, yra konkretūs, atitinkamai nurodyti konkretūs galimi pareiškėjo padaryti pažeidimai. Pažymi, kad 2018 m. vasario 5 d. buvo prašoma pateikti paaiškinimą, pranešime nebuvo pateikti kategoriški kaltinimai. Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas privalėjo sąžiningai, tinkamai, kaip įmanoma per trumpiausią laiką pateikti paaiškinimą ir dokumentus, tačiau jis 2018 m. kovo 14 d. paaiškinime nenurodė jokios esminės informacijos tiriamais klausimais, nepateikė informacijos, jokių sandorių, kuriuos pats sudarė, pagrindžiančių dokumentų, nebuvo geranoriškas, nebendradarbiavo su Komisija, nepripažino savo veiksmų netinkamais, neatsiprašė.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neįvardija nei vieno jam neaiškaus klausimo ar galimo nurodyto pažeidimo, tik abstrakčiomis frazėmis įrodinėja, jog tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Vilniaus AVMI paaiškina, jog iš pareiškėjui priklausančių automobilių „Toyota Prius“ valstybinis numeris Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. (2.21) 15-6 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ dėl rašymo klaidos buvo įrašytas klaidingai – (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad teisingas automobilio numeris nurodytas tos pačios išvados 1 lapo trečioje pastraipoje, 4 lape esančios lentelės ketvirtoje eilutėje. Pabrėžia, jog iš išvadoje esančių duomenų galima suprasti, apie kurio automobilio sandorio nedeklaravimo faktą kalbama išvados 1 klausime. Teigia, kad pareiškėjas nedeklaravo sandorio dėl automobilio, kurio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini).

Vilniaus AVMI paaiškina, kad Komisija išsamiai įvertino pareiškėjo darbo laiko naudojimą ne darbo tikslais. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10, 11, 11¹ punktuose nustatyta, kad visi išvykimai iš darbo vietos darbo metu ne darbo ir darbo tikslais turi būti fiksuojami žurnale. Atsakovė, palyginusi VĮ „Regitra“ užfiksuotą jo vykdytų transporto priemonių sandorių laiką su išvykimų žurnalų duomenimis, nustatė, jog žurnaluose nėra įrašų apie išvykimus nurodytu laiku. VĮ „Regitra“ duomenys nesutampa su pareiškėjo išvykimais, užfiksuotais žurnale.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje minimomis dienomis, kada buvo vykdomi sandorių registravimai VĮ Regitroje, pareiškėjas dirbo, neatostogavo ir neturėjo nedarbingumo pažymėjimų. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti VĮ Regitros pateiktų duomenų teisingumu. Pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, o VĮ Regitros oficialiame tinklalapyje nurodytas darbo laikas ir sekmadieniais, nors jis nurodo, kad VĮ Regitra dirba tik darbo dienomis.

Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjo paaiškinime ir skunde nurodyti teiginiai, taip pat ir tai, kad VĮ Regitra darbo laikas sutampa su jo darbo laiku, laikytina gynybine pozicija, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Atsakovo nuomone, nepagrįstas skundo teiginys, kad nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra neteisingas, kadangi automobilio BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio registravimas vyko 2017 m. lapkričio 24 d., todėl nuobaudos skyrimo metu nebuvo praleistas. Pažymi, kad automobilių įsigijimas, registracija ir perleidimas atliekamas darbo metu yra nevienkartiniai.

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjo prašė nurodyti asmenis, kuriems buvo perduoti jo automobiliai valdyti ir naudotis, tačiau jis pats atsisakė bendradarbiauti, neteikė duomenų, todėl Komisija turėjo gauti asmenų duomenis iš FNTT ir VĮ Regitros, kurie, pasitvirtinus tiriamoms aplinkybėms, buvo pateikti pareiškėjui. Pastarasis, pasak Inspekcijos, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebendradarbiavo, konkrečių atsakymų apie savo automobilius ir juos naudojančius asmenis neteikė, slėpė. Negalėjo paaiškinti didelio kiekio automobilių įsigijimo tikslo, kas juos naudojo, kur jie laikomi. Iš FNTT pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėjo automobiliai buvo naudojami pavėžėjimo veikloje per „E.transport.lt“ programą, kurioje jis turi prisijungimo duomenis. Pažeidimai dėl automobilių perdavimo kitiems asmenims valdytojų teisėmis jais naudotis ir vykdyti veiklą per UAB „Dallis“ „E.transport.lt“ programą sandorių nedeklaravimo yra tęstiniai, FNTT duomenimis, tęsėsi maždaug iki 2017 m. lapkričio 28 d., todėl 6 mėnesių terminas nebuvo praėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo dieną.

Duomenys apie tai, kad pareiškėjas buvo asociacijos „Būk savas“ steigėju ir nariu, paaiškėjo tik tyrimo metu. Buvo pateikti klausimai pareiškėjui. Atsakovė pažymi, jog asociacijos „Būk savas“ 2014 m. gruodžio 15 d. steigimo sandorį ir narystę joje jis privalėjo deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, tačiau to nepadarė. Šios pareigos deklaruoti sandorius pareiškėjas neįvykdė iki Komisijos išvados parengimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jis nepateikė dokumento apie pašalinimą iš asociacijos narių. Teismui pateiktas prašymas asociacijos „Būk savas“ pirmininkui pašalinti pareiškėją iš asociacijos yra pasirašytas tik jo paties, neturi jokios žymos apie tai, kad jį pirmininkas gavo, nėra jokio sprendimo dėl prašymo. Taigi, pateiktas dokumentas neįrodo, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš asociacijos narių.

Atsakovė pažymi, jog dėl šios informacijos pareiškėjui nebuvo fiksuojamas joks pažeidimas. Tai buvo papildoma informacija apie jo elgesį ir požiūrį į teisės aktų laikymąsi.

Dėl 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus AVMI įvykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir Komisijos narių, atsakovė pažymi, kad pareiškėjas neteikė dokumentų ir išsamių paaiškinimų aktualiais klausimais viso tyrimo metu, todėl buvo organizuotas pokalbis. Buvo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimų pažeidimų, kilusius klausimus. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu. Komisijos nariai žodžiu paaiškino susitikimo tikslą, elgėsi tinkamai, korektiškai, uždavė su tyrimu susijusius klausimus. Pareiškėjas į klausimus esminės informacijos neteikė, nieko neatsiminė, pasak atsakovės, nepagrįstai teigia, kad vyko tardymas ar jam buvo daromas spaudimas. Skunde klaidingai nurodo, jog pareiškėjui neleista atsivesti atstovo, nors tokio prašymo jis neteikė. Tai, kad pateiktoje mobiliojo ryšio išklotinėje nėra paprastų nei mobilių (internetinių) duomenų naudojimo, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas pokalbio metu turėjo mobilųjį telefoną, kurį nuolatos laikė rankose, jame nuolat rašė ir skaitė žinutes, vengdamas atsakinėti į Komisijos pateiktus klausimus.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvartka, atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (14.7-20 E)R-7816 informavo Vilniaus AVMI, jog 2017 m. gruodžio 31 d. gavo informaciją iš FNTT, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. G-18372 „Dėl informacijos pateikimo“ apie Vilniaus AVMI dirbantį Kontrolės ir stebėsenos skyriaus I poskyrio vyriausiąjį specialistą P. B.. FNTT minėtame rašte informavo, kad, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00044-17, gavo duomenų apie tai, jog P. B. galėjo teikti pavėžėjimo (taksi) paslaugas, panaudodamas jo vardu registruotus lengvuosius automobilius: „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad P. B. minėtus automobilius perdavė vairuoti įvairiems vairuotojams, o užsakymus dėl fizinių asmenų pervežimų gaudavo iš operatoriaus UAB „Dallis“, kuris naudojosi prekės ženklu „Etransport.lt“. UAB „Dallis“ kaip pervežimo paslaugų operatorius ir paslaugų teikėjas naudojosi elektroninėje sistemoje sukurta programa „Etransport.lt“, kurioje buvo fiksuojami visi duomenys apie užsakymų (iškvietimų) gavimą, įvykdymą, pervežimo atstumą, kainą, transporto priemonę, su kuria pervežami fiziniai asmenys, ir kita informacija. Šioje sistemoje P. B. įvestas kaip „Bosas“, vardas – (duomenys neskelbtini), nurodytas telefono numeris, slapyvardis „Moki Veži“. Atlikus P. B. vardu registruotų automobilių paiešką „Etransport.lt“ sistemoje, nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pastarojo vardu registruoti automobiliai už atlygį nuolatos teikdavo pavežėjimo (taksi) paslaugas.

VMI 2017 m. gruodžio 2 d. rašte pažymėjo, kad FNTT rašte nurodytos aplinkybės yra susijusios su galimai netinkamais (neteisėtais) Vilniaus AVMI dirbančio P. B. veiksmais, o jo atžvilgiu atitinkamus sprendimus gali priimti tik į pareigas priėmęs asmuo, t. y. tiesioginis vadovas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė vertinti gautą informaciją Vilniaus AVMI.

Vilniaus AVMI viršininkė, vadovaudamasi Taisyklių 5 punktu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 17.9 ir 26 punktais, 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (2.1 E) 3-13 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos“ sudarė Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, 2018 m. vasario 5 d. surašė pranešimą „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame pranešė, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. iš pareiškėjo privačių interesų 2013 m. rugsėjo 16 d., 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. deklaracijų (toliau – ir Deklaracijos) duomenų nustatė, jog jis deklaravo vieno automobilio iš R. H. (R. H.) įsigijimo sandorį, tačiau pagal turimus duomenis nustatė, kad jis įsigijo daugiau automobilių, Deklaracijose nedeklaravo visų kitų sandorių dėl automobilių įsigijimo/perleidimo. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 straipsnio 1 dalį, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintus principus; pagal Deklaracijų duomenis nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo gautų dovanų. Nustatė, kad pareiškėjas galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą; pagal Deklaracijų duomenis nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo juridinio asmens, pareigų ir narystės įmonėse, individualios veiklos bei sandorių (dėl pajamų ar kitų). Taip pat nedeklaravo asmenų arba duomenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Pagal turimus duomenis nustatė, kad pareiškėjas ryšių su UAB „Dallis“ nedeklaravo Deklaracijose. Prašė išsamiai paaiškinti, nuo kada, kuriuo laikotarpiu ir kokie ryšiai pareiškėją sieja su UAB „Dallis“ ir kokius asmenis, susijusius su UAB „Dallis“ pažįsta, kokie ryšiai, kuriuo laikotarpiu ir jį sieja su šiais asmenimis. Nurodo, kad Vilniaus AVMI pagal 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. kovo 29 d. pavedimus atliko pastarosios bendrovės operatyvius patikrinimus. Nustatė, kad pareiškėjas atliko kontrolės veiksmus ir nuo jų nenusišalino. Sprendė, kad pareiškėjas galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 8 punktu, prašė per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos pateikti išsamų paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. kovo 8 d. Su šiuo pranešimu jam buvo išsiųsti ir VMI 2017 m. gruodžio 27 d. bei FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. raštai.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame jis dėl klausimo 1 nurodė, kad automobilių įsigijimo sandorių nedeklaravo, kadangi jų vertė, pareiškėjo manymu, nesiekė 3 000 Eur. Jis neigė padaręs minėtą pažeidimą.

Pareiškėjas nurodė, kad su UAB „Dallis“ jo nesieja jokie ryšiai, nepažįsta nė vieno minėtos bendrovės darbuotojo. Antro darbo neturi. Atlikdamas tarnybines užduotis, niekada nesiekė jokios naudos sau, savo šeimai, savo draugams, nepriiminėjo jokių dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, visada buvo objektyvus, sprendimuose nebūdavo asmeniškumų, buvo pavyzdingas.

Komisija 2018 m. kovo 27 d. pranešimu iki 2018 m. kovo 29 d. prašė pareiškėją pateikti papildomą informaciją, kokie ryšiai ir nuo kada jį sieja su UAB “Dallis”, su kokiais konkrečiais asmenimis, kokiems fiziniams asmenims perdavė valdyti savo įsigytas transporto priemones, kuriomis buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos, kaip buvo organizuotas darbas, turint sistemoje „Etransport.lt” prisijungimo teises. Be to, prašė pateikti informaciją nuo kada, kuriuo laikotarpiu ir kokie ryšiai sieja su Asociacija (duomenys neskelbtini), ar buvo jos steigėju (nariu), darbuotoju ar kt., kokie giminystės ar draugystės ryšiai sieja su O. K. ir A. Š..

Pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (4.5) 38-38 informavo, kad, negavęs visų Komisijos turimų duomenų, negali pateikti išsamaus rašytinio paaiškinimo.

Komisija 2018 m. kovo 30 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją į jo pateiktą prašymą. Tą pačią dieną prašė pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių sandorius dėl transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo bei jų registravimo atliko tarnybos (darbo) metu. Nurodyta, kad sandoriai dėl transporto priemonių, kurių dokumentai buvo pateikti su 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. (2.21)14-6 prieduose. Pareiškėjas minėtame rašte nurodė prierašą, t. y. nurodyti apie kokius konkrečius sandorius kalba.

Komisija 2018 m. kovo 30 d. pokalbio protokole užfiksavo, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, jog nepamena, kiek turi autimobilių ir kiek iš jų buvo „Toyota Prius“. Nurodo, kad atsisako kalbėti, nes jam stresas ir prašė pateikti klausimus raštu. Taip pat nurodė, kad sistemoje “Etransport.Lt” prisijungimo neturėjo, joje buvo įvestas, tačiau, kas tai padarė, nežino. Tokią programėlę žino ir yra prisiregistravęs tik kaip keleivis.

Komisija 2018 m. kovo 30 d. surašė išvadą Nr. (2.21)15-3 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 30 d. išvada), kurioje, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimą, nustatė, jog pagal pareiškėjo pateiktų privačių interesų 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. deklaracijų duomenis matyti, jog jis nėra deklaravęs „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio įsigijimo 2015 m. gruodžio 15 d. už 3 500 Eur ir „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio įsigijimo 2017 m. vasario 24 d. už 3 500 Eur. Be to, nustatė, kad pareiškėjas duomenis apie individualios veiklos pradžią 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo deklaruoti iki 2016 m. rugsėjo 30 d., deklaravo 2017 m. gruodžio 4 d. Nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. deklaracijos priede „Sandoriai“ deklaravo buto pirkimą 2017 m. lapkričio 6 d., sandorio suma – 1 000 000 Eur. Konstatavo, kad pareiškėjas įsigytą butą turėjo deklaruoti iki 2017 m. gruodžio 6 d., tačiau vieną dieną pavėlavo, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d. 2018 m. kovo 26 d. deklaracijoje patikslinta buto įsigijimo suma į 100 000 Eur. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. deklaracijos priede „Sandoriai“ deklaravo 2017 m. rugpjūčio 23 d. automobilio pirkimą iš R. H., tačiau turėjo deklaruoti iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Taigi, deklaravo pavėluotai. Be to, Komisija minėtoje išvadoje, įvertinusi P. B. transporto priemonių įsigijimo, registravimo ir perleidimo dokumentus, nustatė, jog jis transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo ir perleisdavo darbo metu: 6 transporto priemonių pirkimo sandoriai (2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. vasario 24 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. vasario 25 d. ir 2014 m. birželio 13 d.), penkių transporto priemonių registravimas (2016 m. gegužės 7 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. sausio 16 d., 2015 m. kovo 31 d., 2014 m. spalio 2 d.) ir dviejų transporto priemonių perleidimas (2017 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.). Atsakovė duomenis pateikė lentelėje. Nustatė, kad automobiliai „Toyota Prius“ buvo nedeklaruoti tyčia. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl aplaidumo padarė nusižengimą, t. y. duomenis apie 2016 m. rugpjūčio 31 d. pradėtą vykdyti individualią veiklą deklaravo praėjus 30 dienų terminui (pavėluotai), t. y. deklaravo 2017 m. gruodžio 4 d. privačių interesų deklaracijoje, nors turėjo deklaruoti iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Komisija dėl nedeklaruotų gautų dovanų nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nėra, t. y. jis nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto.

Komisija dėl juridinio asmens nedeklaravimo, pareigų ir narystės įmonėse, individualios veiklos bei sandorių (dėl pajamų ar kitų) bei nedeklaruotų asmenų arba duomenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, remdamasi FNTT tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog pareiškėjas nuosavybės teise turimas transporto priemones 2017 metais perdavė vairuoti įvairiems fiziniams asmenims (vairuotojams): J. Š., R. L., R. P., L. K., A. S. (A. S.). FNTT, atlikusi P. B. vardu registruotų automobilių paiešką „Etransport.lt“ programoje, nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo vardu registruoti automobiliai už atlygį nuolatos teikdavo pavėžėjimo (taksi) paslaugas. Pavežėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai užsakymus dėl fizinių asmenų pervežimų gaudavo iš operatoriaus UAB „Dallis“, nes turėjo prisijungimus prie UAB „Dallis“ naudojamos elektroninėje sistemoje sukurtos programos „Etransport.lt“. Taip pat nustatė, kad P. B. turėjo prisijungimus šioje sistemoje. Pareiškėjas ir jo automobilių vairuotojai naudojosi ta pačia programa „Etransport.lt“, kuria naudojasi ir UAB „Dallis“. Įvertinusi tai, Komisija sprendė, kad P. B. žinojo, kad jo automobilių vairuotojai užsakymus gauna iš UAB „Dallis“. jis turėjo galimybę stebėti ir kontroliuoti UAB „Dallis“ naudojamoje programoje „Etransport.lt“ fiksuojamus P. B. automobilių važiavimo, kelionės duomenis, gautus užsakymus, kainą, žinoti vairuotoją ir kt. Sprendžiama, kad pareiškėjas buvo asmeniškai suinteresuotas tokius duomenis turėti ir juos turėjo. Nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, jis nuslėpė informaciją apie galimus interesų konfliktus, dėl savanaudiškų paskatų, o tai pagal VTĮ 30-1 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Išvadoje nurodyta, kad Komisijos 2018 m. vasario 5 d. pranešimo Nr. (2.21)14-2 apie tarnybinį nusižengimą 4 klausime nurodyta, jog Vilniaus AVMI pagal 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. kovo 29 d. pavedimus atliko UAB „Dallis“ operatyvius patikrinimus, kuriuos atliko ir pareiškėjas, tačiau apie galimai esamus interesų konfliktus neinformavo vadovo ir nuo patikrinimų nenusišalino.

Komisija, įvertinusi 2016 m. kovo 29 d. pradėto ir 2016 m. gegužės 11 d. baigto operatyvaus patikrinimo aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui buvo pavesta atlikti operatyvų patikrinimą pagal pavedimą tikrinti. Tačiau nėra gauta duomenų, kad nurodytu laikotarpiu turėjo ryšių su UAB „Dallis“. Komisija, atsižvelgusi į turimą informaciją, pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatė.

Taip pat išvadoje 5 klausime nuo kada, kuriuo laikotarpiu ir kokie ryšiai sieja su Asociacija „Būk savas“, ar buvo (yra) jos steigėju (nariu), darbuotoju ar kt., kokie giminystės ar draugystės ryšiai sieja su O. K. ir A. Š., nustatė, kad šių narystės asociacijoje jis nedeklaravo, o privalėjo deklaruoti iki 2015 m. sausio 14 d. Duomenų apie pasibaigusią narystę nepateikė. Nustatė, kad pareiškėjas šį pažeidimą padarė tyčia. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Komisija išvadoje, be kita ko, vertino ir pareiškėjo veiklą iki pažeidimo padarymo, t. y. nustatė, jog jis padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vengė atsakomybės, vertino ir pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. atsakymus pokalbio metu, tai, kad jis vengė atsakyti į klausimus, išsisukinėjo teikti prašomą informaciją, elgėsi nepagarbiai ir netolerantiškai Komisijos narių atžvilgiu, su Komisija nebendradarbiavo, buvo negeranoriškas. Komisija Kontrolės ir stebėsenos skyriaus I poskyrio vyriausiajam specialistui P. B. siūlė skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte – griežtą papeikimą.

Inspekcija 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VTEK dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. VTEK 2018 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą ir išaiškino dėl privačių interesų deklaravimo.

VTEK 2018 m. balandžio 23 d. rašte „Dėl P. B. elgesio vertinimo“, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sutinka, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas gautų dovanų, nepažeidė Įstatymo nuostatų, tačiau atkreipia dėmesį, kad išvadoje turi būti aiškiai ir konkrečiai konstatuota, kad jis, nedeklaruodamas šių sandorių, nepažeidė konkrečius Įstatymo straipsnius (jų dalis), todėl siūlo Išvadą patikslinti, taip pat siūlo nurodyti, kad P. B. elgesys dėl motociklo dovanojimo sandorio nedeklaravimo negali būti vertinamas, nes Įstatymas pažeidimui konstatuoti nustato 3 metų terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Dėl interesų konflikto nurodo, kad pareiškėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie UAB „Dallis“ (kurią yra tikrinęs eidamas pareigas valstybės tarnyboje, todėl tikėtina, kad ir ateityje tokia galimybė gali kilti, taip pat ši įmonė yra susijusi su asmenimis, kuriems valdyti yra perduoti P. B. priklausantys automobiliai), taip pat jo automobilius valdančius asmenis, kurie gaudavo užsakymus iš UAB „Dallis“ bei automobilių naudojimą taksi/pavėžėjimo veikloje, tačiau to nepadarė. Vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, VTEK pripažino, kad Išvadoje P. B. veikos įvertinimas šioje dalyje atitinka įstatymo nuostatas. Atsižvelgdama nurodytus trūkumus, Komisija pavedė patikslinti išvadą ir pakartotinai ją pateikti VTEK per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos.

Komisija 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje konstatavo, kad P. B. privačių interesų deklaracijoje nedeklaravęs automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat konstatuota, kad jam nekilo pareigos privačių interesų deklaracijoje nurodyti 2015 m. gruodžio 15 d. automobilio pirkimo sandorio (dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes Įstatymo 7 straipsnio l dalies redakcija, numatanti pareigą deklaruoti visus sandorius, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Be to, 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsigijęs automobilį už 22 000 Eur ir deklaravęs sandorį 2017 m. gruodžio 7 d., pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo 2017 m. lapkričio 6 d. už 100 000 Eur, o privačių interesų deklaracijoje deklaravęs 2017 m. gruodžio 7 d. ir klaidingai nurodęs sumą 1 000 000 Eur., pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pareiškėjas pavėluotai deklaravęs duomenis apie vykdomą individualią veiklą, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi transporto priemonių įsigijimo registravimo ir perleidimo dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo bei perleisdavo darbo metu. Šį pažeidimą vertino kaip padarytą tyčia. Pareiškėjas deramai neatliko valstybės tarnautojo pareigų ir naudojo darbo laiką asmeniniais tikslais.

Komisija šioje išvadoje dėl gautų dovanų, t. y. pinigines lėšas ir motociklą gavo iš senelės ir sesers, kurios Įstatymo prasme yra laikomos artimais asmenimis, todėl šių dovanų privačių interesų deklaracijoje nurodyti neprivalėjo. Taip pat konstatuota, kad P. B. elgesys dėl motociklo dovanojimo sandorio nedeklaravimo negali būti vertinamas, nes Įstatymas pažeidimui konstatuoti nustato 3 metų terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Atsižvelgusi į tai, Komisija konstatavo, kad pareiškėjas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų nepažeidė.

Komisija Išvadoje dėl 3 klausimo nustatė, kad pareiškėjas penkis jo vardu registruotus automobilius „Toyota Prius“ perdavė naudotis privatiems asmenims: J. S., R. L., R. P., L. K. ir A. S.. Remiantis FNTT medžiaga, nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo vardu registruoti automobiliai už atlygį nuolatos teikdavo pavėžėjimo (taksi) paslaugas. Pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai užsakymus dėl fizinių asmenų pervežimų gaudavo iš operatoriaus UAB „Dallis“, nes turėjo prisijungimus prie UAB „Dallis“ naudojamos elektroninėje sistemoje sukurtos programos „Etransport.lt“. Šioje sistemoje pareiškėjas taip pat šioje sistemoje turėjo prisijungimo duomenis. Išvadoje konstatuota, kad P. B., nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje aukščiau įvardintų privačių asmenų, kuriems perdavė savo automobilius, taip pat, nedeklaruodamas UAB „Dalis“ bei duomenų, t. y. automobilių naudojimo taksi/pavėžėjimo veikloje, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl 4 klausimo išvadoje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 18 d. – 2015 m. sausio 23 d. ir 2016 m. kovo 29 d. – 2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus AVMI atliko UAB „Dallis“ operatyvius patikrinimus, kurių patikrinimo pažymas ir ataskaitas pasirašė ir pareiškėjas. Nesant duomenų, kad šiais laikotarpiais jis turėjo ryšius su UAB „Dallis“, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nėra.

Išvadoje dėl 5 klausimo, t. y. narystės asociacijoje „Būk savas“ nustatyta, kad P. B. buvo asociacijos „Būk savas“ steigėjas/narys (įsteigta 2014 m. gruodžio 15 d.), tačiau šios narystės nedeklaravo. Duomenų, kad buvo išbrauktas iš asociacijos narių, nepateikė, o narystės nedeklaravo, taip pažeisdamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime S-1727-(1.5) dėl nedeklaravimo nurodė, kad P. B., įsigydamas automobilius ir turtą, kurių vertė yra didesnė nei 3 000 eurų, turėjo per 30 kalendorinių dienų papildyti privačių interesų deklaraciją, tačiau to nepadarė bei laiku nedeklaravo narystės asociacijoje bei kad vykdo individualią veiklą. VTEK vertino, kad pareiškėjui nekilo pareiga nurodyti duomenis apie iš artimų asmenų gautas dovanas. Taip pat VTEK sutiko, kad pareiškėjui nekilo pareigos deklaruoti 2015 m. gruodžio 15 d. automobilio pirkimo sandorio, nes Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2015 m. redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu, numatė pareigą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, deklaracijoje nurodyti duomenis apie pasikeitusius jo ar sutuoktinio privačius interesus. Tyrimo metu nenustatė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. sutartis buvo susijusi su tarnautojo privačių interesų pasikeitimu, todėl jam nekilo pareiga šį sandorį nurodyti privačių interesų deklaracijoje. VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, pripažino, kad išvadoje P. B. veikos įvertinimas šioje dalyje atitinka Įstatymo nuostatas.

Dėl interesų konflikto VTEK nurodė, kad pareiškėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie UAB „Dallis“ (kurią yra tikrinęs, eidamas pareigas valstybės tarnyboje, todėl tikėtina, kad ir ateityje tokia galimybė gali kilti, taip pat ši įmonė yra susijusi su asmenimis, kuriems valdyti yra perduoti pareiškėjui priklausantys automobiliai), taip pat jo automobilius valdančius asmenis, kurie gaudavo užsakymus iš UAB „Dallis“ bei pareiškėjo automobilių naudojimą taksi/pavėžėjimo veikloje, tačiau to nepadarė. VTEK sutiko su išvadoje pateikiamu P. B. elgesio vertinimu, kad valstybės tarnautojas 2014 m. lapkričio 18 d. – 2015 m. sausio 23 d. ir 2016 m. kovo 29 d. – 2016 m. gegužės 11 d., atlikdamas UAB „Dallis“ operatyvius patikrinimus, nepateko į intereso konfliktus, nes tyrimo metu nenustatyta, kad šiais laikotarpiais pareiškėjas turėjo ryšius su šia įmone. VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, pripažino, kad Išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas šioje dalyje atitinka Įstatymo nuostatas, todėl savarankiško tyrimo VTEK neatliks.

Ginčijamu Įsakymu viršininkė, vadovaudamasi VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 30 straipsniu, Taisyklių 14.1 papunkčiu, atsižvelgdama į 2018 m. balandžio 24 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą bei VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. S-1727-(1.5) pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (1 punktas) ir skyrė už Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus, 7 straipsnio 1 dalį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 11 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Etikos taisyklių, 3.3 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto VMI 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-140 „Dėl VMI prie FM viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ pakeitimo“, 7.3 punkto ir 8.4 punkto, Vilniaus AVMI viršininko 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-34 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punkto pažeidimus, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda už Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas deklaracijoje privalo nurodyti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas deklaracijoje privalo pateikti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 Eur ir 7 punkto, t. y. artimus asmenis ar kitus žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad atsiradus naujiems duomenims ar pasikeitus ankstesniems duomenims, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus; 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, o minėto straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo nedalyvauti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams ir VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo veiklos etikos principą – pavyzdingumą, Etikos taisyklių, 3.3 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo naudoti savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto VMI 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-140 „Dėl VMI prie FM viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso patvirtinimo“ pakeitimo“, 7.3 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo naudoti tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams, ir 8.4 punkto, kuriame nustatyta, kad 8.4 p. griežtai laikytis viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, Vilniaus AVMI viršininko 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-34 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punkto, t. y. darbo laikas prasideda 8 val., baigiasi 17 val., penktadienį baigiasi 15 val. 45 min., nuostatų pažeidimus.

Ginčui taikytinos VTĮ ir Taisyklių nuostatos.

VTĮ 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Dėl Komisijos sudėties

Pareiškėjas teigia, kad Komisijos sudėtis neteisėta, kadangi į ją nebuvo įtrauktas tiesioginis jo vadovas ir buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas.

Pagal Taisyklių 5 punktą, Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI viršininkė, vadovaudamasi Taisyklių 5 punktu, Vilniaus AVMI nuostatų 17.9 ir 26 punktais, sudarė Komisiją. Visi procesiniai veiksmai tarnybinio tyrimo metu, pradedant Pranešimu, buvo surašyti ir pasirašyti būtent Komisijos. Pareiškėjas apie tokią sudėtį žinojo, jokių abejonių dėl šios komisijos sudėties ar netinkamo sudarymo nereiškė, taip pat ir nušalinimų nepareiškė. Tokias abejones iškėlė tik skunde teismui.

Vilniaus AVMI viršininkė pagal jai suteiktus įgaliojimus turi diskrecijos teisę paskirti tam tikros sudėties narius į komisiją ir priima sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo (Nuostatų 17.1-17.5 papunkčiai). Pareiškėjas dirba Kontrolės ir stebėsenos skyriaus I poskyrio vyriausiuoju specialistu. Komisijos nare buvo paskirta ir to paties skyriaus – Kontrolės ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. K.. Pagal skyriaus nuostatus, minėto skyriaus vedėjo pavaduotoja vertina visų skyriaus darbuotojų, įskaitant ir pareiškėjo, atliktų užduočių turinį, vizuoja parengtus dokumentus (operatyvių patikrinimų pažymas, ataskaitas). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad A. K., kuri buvo įtraukta į Komisiją, vykdė tiesioginio vadovo funkcijas ir atsakovė pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Komisija buvo šališka ir, kad sudėtis buvo neteisėta ar veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl terminų nusižengimui tirti ir tarnybinei nuobaudai skirti

Pasak pareiškėjo, buvo praleisti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka.

Pagal Taisyklių 11 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta kad, ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė pranešimą pareiškėjui, kuris jam buvo įteiktas pasirašytinai 2018 m. kovo 8 d., taigi po pareiškėjo ligos (nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. laikinas nedarbingumas). Taigi, Komisijos pirminė išvada Nr. (2.21) 15-3 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ buvo parengta 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d. pateikta Vilniaus AVMI viršininkei, 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (2.7) 46-66 buvo išsiųsta vertinti VTEK. Komisija, atsižvelgė į VTEK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-1565-(1.5) pastabas, ir patikslino išvadą. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu patvirtino Komisijos galutinę 2018 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. (2.21)15-6.

Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ir eliminavus laikotarpį, kai pareiškėjas nebuvo darbe dėl ligos, konstatuotina, jog terminas tarnybiniam nusižengimui tirti, surašant pirminę 2018 m. kovo 30 d. išvadą, nebuvo praleistas.

Pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, jeigu gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu VTEK pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

Taigi, vėlesni atsakovės veiksmai atlikti nustačius Įstatymo pažeidimus ir buvo būtini pagal VTEK pateiktą pirmąjį sprendimą, kuriame buvo siūloma tikslinti išvadą. Atsakovė operatyviai, tik gavusi VTEK sprendimą, ištaisė netikslumus ir surašė 2018 m. balandžio 24 d. išvadą, kuri patvirtinta VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu. Šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija neturėjo kreiptis į VTEK, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad šiuo atveju Komisija, atsižvelgusi į VTEK išaiškinimus, patikslino išvadą. Tokiu atveju, atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidimo tyrimo vilkinimas ar netinkamas pareigų atlikimas. Vien tik termino skaičiavimas, nevertinant, kokios aplinkybės sąlygojo galutinės išvados surašymą, negali būti vertinama kaip esminis procedūros pažeidimas. Taigi, tik VTEK priėmus sprendimą dėl Komisijos galutinės išvados, Komisija turėjo teisę baigti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, tinkamai atliko padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūrą. Šiuo aspektu teismas neteisėtų Komisijos veiksmų nenustatė.

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos.

LVAT, aiškindamas šį terminą, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 –720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248–803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012).

Įvertinus anksčiau minėtas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2018 m. balandžio 24 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados patvirtinimas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. S-1727-(1.5) priėmimo data. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda Įsakymu buvo paskirta 2018 m. gegužės 4 d., laikantis ir nepažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Tarnybinio tyrimo atlikimas, kreipiantis į VTEK dėl sprendimo, lėmė, kad tyrimas užsitęsė. Toks tyrimo užsitęsimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių ir tai neturėjo neigiamos reikšmės pareiškėjo pažeidimui vertinti. Šiuo atveju tyrimas užsitęsė ne dėl Komisijos neveiklumo, o dėl siekio tinkamai įvertinti pareiškėjo pažeidimus dėl Įstatymo pažeidimo.

Taip pat dėl perleidimo sandorių registravimo pažymėtina, atsakovė nepažeidė ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, nes nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, nes kai pažeidimai yra tęstiniai, taigi ir automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio registravimas vyko 2017 m. lapkričio 24 d., taigi, ir nuo pažeidimo padarymo 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas.

Teismo vertinimu, atsakovė nepažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Dėl Pranešimo ir dokumentų nepateikimo

Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, jame suformulavo 4 klausimus, kurie apėmė išvadoje pareiškėjo padarytus nusižengimus, t. y. prašė pateikti paaiškinimą apie sandorius, t. y. duomenis dėl Deklaracijose nedeklaruotų automobilių, informaciją apie pareiškėjo gautas dovanas. Nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo juridinio asmens, pareigų ir narystės įmonėse, individualios veiklos bei sandorių paaiškinti, nuo kada ir kokie santykiai sieja su UAB „Dallis“ ir kokius asmenis, susijusius su minėta bendrove, jis pažįsta (remiantis FNTT rašto išraše pateikta informaciją turi ryšius su UAB „Dallis“ veikla susijusiais asmenimis); išsamų paaiškinimą dėl 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. kovo 29 d. pavedimų atlikti pastarosios bendrovės operatyvius patikrinimus. Pažymėtina, kad pažeidimų dėl operatyvių patikrinimų ir gautų dovanų Komisija nenustatė.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 8 punkte išdėstyta, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

LVAT praktikoje pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą.

Teismo vertinimu, Pranešime buvo suformuluoti keturi klausimai, remiantis tuo metu Vilniaus AVMI gauta informacija. Pareiškėjui buvo pateikti ir priedai, kuriais remiantis surašytas tarnybinis pranešimas. Pareiškėjui tarnybinio pažeidimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas, turinys tikrai buvo žinomas ir suprantamas. Vilniaus AVMI informaciją pateikė tokia forma, kokia ją gavo. Be to, kad buvo pateikti duomenys, kurie buvo susiję tik su pareiškėju, jo teisių nepažeidė. Be to, teismas išsireikalavo FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. rašto nuorašą, t. y. visos apimties dokumentą, su kuriuo pareiškėjas turėjo teisę susipažinti ir savo teises realizuoti teisme. Kad pranešime, neaišku, kokį pažeidimą jis padarė, yra jo gynybinė pozicija. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimo tyrime, teikė paaiškinimus, prašymus dėl duomenų pateikimo. Taigi, apie visą tyrimo eigą žinojo. Pats pareiškėjas pasirinko, kaip išsamiai paaiškinti jam žinomas aplinkybes. Pranešimas pateiktas klausimų forma pareiškėjui turėjo būti aiškus ir suprantamas.

Pažymėtina ir tai, kad Komisija ne tik raštu kreipėsi į pareiškėją, bet ir neaiškumus dėl padaryto nusižengimo siekė išsiaiškinti pokalbio su juo metu. Pokalbis buvo užfiksuotas 2018 m. kovo 30 d.

Pareiškėjas šį pokalbį vertinta kritiškai ir teigia, kad buvo vykdomas tardymas (apklausa), jis prašė suformuluoti klausimus raštu, taip pat teigia, kad neturėjo teisės turėti atstovo.

Minėta, kad Komisija 2018 m. vasario 5 d. pranešime Nr. (2.21) 14-2 ir 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. (2.21)14-4 pareiškėjo prašė pateikti paaiškinimus į kausimus, negavusi išsamių paaiškinimų tyrimui reikšmingais klausimais, Komisija suorganizavo pokalbį su pareiškėju. Šio pokalbio metu, įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Pranešime nurodytais duomenimis, pokalbio turinys turėjo būti suprantamas ir iš esmės toks veiksmas nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą klausimus siųsti atstovui, byloje nėra. Pats pareiškėjas asmeniškai pateikė paaiškinimus, prašymus ir duomenis bei skundą teismui. Taigi, argumentai dėl būtinybės turėti atstovą, nelaikytini pagrįstais. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ne raštu, o žodžiu buvo paprašytas pateikti paaiškinimus, nelaikytina jo teisių pažeidimu ar netinkamu procedūros atlikimu. Teismo vertinimu, atsakovė siekė visapusiškai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad buvo siekiama patikslinti informaciją, tačiau pareiškėjas informacijos neteikė. Tai patvirtina atsakovės poziciją, kad pareiškėjas nesiekė bendradarbiauti. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentais yra abstraktūs.

Dėl automobilio valstybinio numerio (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas skunde teigia, kad pirmame klausime nurodoma, jog automobilio „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandorio nedeklaravo tyčia, nors su tokiu valstybiniu numeriu automobilio neturi. Automobilio „Toyota Prius“ nurodytas numeris neteisingas, tas aplinkybes pripažino ir atsakovė, t. y. 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. (2.21) 15-6 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ 2 lapo pirmoje ir trečioje pastraipose nuo lapo apačios, 5 lapo penktoje ir šeštoje pastraipose dėl rašymo klaidos buvo įrašytas klaidingai – „(duomenys neskelbtini)“, vietoje „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nurodytas teisingas automobilio numeris tos pačios išvados 1 lapo trečioje pastraipoje, 4 lape esančios lentelės ketvirtoje eilutėje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 31 d. rašte Nr. (2.7) 46-95) buvo paaiškintos minėtos aplinkybės. Taigi, pareiškėjas apie tokią klaidą buvo informuotas ir toks rašymo apsirikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu. Visuma aplinkybių patvirtina, kad iš išvados 1 puslapio trečios pastraipos, 4 lapo lentelės, kurioje nurodyti teisingi automobilio duomenys, pareiškėjas turėjo suprasti ir žinoti apie kurio automobilio sandorio nedeklaravimo faktą nurodyta išvados 1 klausime, t. y. automobilio „Toyota Prius“ valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini).

Dėl darbo laiko

Teismas sutinka su atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nustatytų nusižengimų vertinimu.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė slėpė informaciją, netyrė jo paaiškinimo bei nurodytų aplinkybių dėl VĮ Regitros duomenų. Nurodo, kad buvo atsiprašęs iš darbo, kadangi VĮ Regitros darbo laikas sutampa su jo darbo laiku ir jis negalėtų registruoti automobilių.

Komisija rėmėsi VĮ Regitros pateiktais duomenimis ir neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais paneigtų atsakovei pateiktus duomenis dėl automobilių registravimo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas teigia, jos jis buvo atsiprašęs iš darbo, nepagrįsta jokiais duomenimis. Be to, duomenų, kad jis atostogavo ar dėl ligos nebuvo darbe, nėra. Teismo vertinimu, Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nurodytomis dienomis, t. y. 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. vasario 24 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. vasario 25 d., 2014 m. birželio 13 d.), 4 transporto priemonių registravimas (2016 m. gegužės 7 d., balandžio 15 d., 2016 m. sausio 16 d. ir 2015 m. kovo 31 d.) ir 2 transporto priemonių perleidimas (2017 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.), kada buvo vykdomi sandorių registravimai VĮ Regitroje pareiškėjas dirbo. VĮ Regitroje užfiksuotas sandorių laikas, palyginus jį su išvykimų žurnalo, buvo nustatyta, kad VĮ Regitros duomenys nesutampa su pareiškėjo išvykimų laiku, užfiksuotu žurnale (Vidaus tvarkos taisyklių 10, 11, 11-1 punktai). Taigi, ir Komisijos atliktas vertinimas dėl pareiškėjo darbo laiko naudojimo ne darbo tikslais, yra pagrįstas. Be to, ir VĮ Regitros oficialiame tinklalapyje nurodytas darbo laikas, taigi, pareiškėjas ne tik darbo laiku, bet ir sekmadieniais, galėjo registruoti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad tik darbo dienomis jis galėjo registruoti automobilius, yra nepagrįsti. Išvadoje detaliai išanalizuoti pažeidimai, t. y. automobilių įsigijimas, registracija ir perleidimas atliekamas darbo metu, yra nevienkartiniai ir tęstiniai. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia surinktų duomenų teisėtumo ir Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo.

Dėl interesų konflikto

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės išvada dėl interesų konflikto pažeidimo.

Interesų konflikto pažeidimas pripažintas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime, kuriuo, be kita ko, grindžiamas ir Įsakymas. Komisija kreipėsi į VTEK, kuri 2018 balandžio 12 d. rašte Nr. S-1424-(2.6) „Dėl privačių interesų deklaravimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, fizinį asmenį, su kuriuo sudarė transporto priemonės nuomos sandorį arba perleido ją valdyti, ir aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą, VTEK nuomone, valstybės tarnautojui privalu nurodyti nedelsiant, be ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių aplinkybių (sandorio sudarymo), užpildant privačių interesų deklaracijų priedą ID001A „kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“. Ginčo, kad tokie sandoriai nebuvo deklaruoti, byloje nėra.

Komisija pareiškėjo prašė nurodyti asmenis, kuriems buvo perduoti pareiškėjo automobiliai valdyti ir naudotis. Buvo reikalingi duomenys apie fizinius asmenis, susijusius su UAB „Dallis“ veikla. Šiuo aspektu nustatyta, kad pareiškėjas neteikė Komisijai išsamių duomenų, todėl pastaroji turėjo teisę rinkti papildomus duomenis, t. y. iš FNTT ir VĮ Regitros, kurie 2018 m. kovo 30 d., gegužės 7 d. ir 31 d buvo pateikti ir pareiškėjui. Komisija, remdamasi FNTT pateikta informacija, nustatė, kad pareiškėjo automobiliai buvo naudojami pavežėjimo veikloje per „E.transport.lt“ programą, kurioje jis turi prisijungimo duomenis. Nustatyti pažeidimai dėl automobilių perdavimo kitiems asmenims valdytojų teisėmis jais naudotis ir vykdyti veiklą per UAB „Dallis“ „E.transport.lt“ programą sandorių nedeklaravimo buvo tęstiniai, tęsėsi, remiantis FNTT duomenimis, iki 2017 m. lapkričio 28 d. Taigi, interesų konflikto pažeidimas buvo tinkamai ištirtas ir įvertintas. Detaliai išvadoje atskleistos šio pažeidimo padarymo aplinkybės.

Dėl asociacijos „Būk savas“

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo pašalintas iš asociacijos tik ją įsteigus. Pareiškėjas teismui pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą asociacijos „Būk savas“ pirmininkui pašalinti jį iš asociacijos. Šis prašymas pasirašytas pareiškėjo, nėra jokios registracijos žymos ir sprendimo, kaip šis prašymas buvo išspręstas. Be to, kodėl tokių duomenų Komisijai nepateikė, nepaaiškino. Teismo vertinimu, pateiktas pareiškėjo dokumentas neįrodo, kad jis buvo pašalintas iš minėtos asociacijos narių. Ginčo, kad Deklaracijose asociacijos „Būk savas“ 2014 m. gruodžio 15 d. steigimo sandorį ir narystę joje pareiškėjas nedeklaravo, nėra. Jis privalėjo deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, tačiau to nepadarė. Toks pažeidimas tęsėsi ir pareiškėjas šios pareigos neįgyvendino pagal Įstatymo reikalavimus.

Dėl kaltės

Minėta, kad kaltė – būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo sudėties elementas. Šiuo atveju galutinėje išvadoje neatskleista, kokiais būtent veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimus tyčia, t. y. dėl automobilio „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini) registravimo, dėl automobilių registracijos darbo metu ir dėl narystės asociacijoje (išvadoje pateiktas vertinimas). Šiuo atveju vien tik faktų išvardijimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų nurodant, jog minėti pažeidimai buvo padaryti tyčia. Be to, ir atsakovės išvada, kad 3 klausime suformuluotas pažeidimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, t. y. tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, laikytina nepagrįsta. Savaime tai, kad jis nedeklaravo interesų konflikto Deklaracijose nurodytų asmenų, negali būti vertinama, kad šis pažeidimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Komisija kreipėsi į VTEK dėl galimo interesų konflikto šioje situacijoje išaiškinimo ir tik gavusi išaiškinimą sprendė dėl nurodyto pažeidimo kvalifikavimo. Taigi, teismo vertinimu, Komisijos išvada, kad pažeidimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, yra nepagrįsta.

Būtent atsakovė turėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, o ne pastarasis ją paneigti. Byloje nesurinka duomenų, kad sąmoningais veiksmais tyčia pareiškėjas pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktus ir padarė nurodytus pažeidimus. Nei Komisija, nei teismas pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Komisija išvados 6 punkte vertino jo darbinę veiklą ir šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo teisinio vertinimo yra nereikšmingi. Šiuo atveju tik buvo nurodytas tokio pažeidimo faktas, kuris savaime nelėmė pareiškėjui taikytinos tarnybinės atsakomybės.

Pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Komisija taikytos nuobaudos griežtumo nepagrindė ir nenurodė, kodėl būtent tokią nuobaudos rūšį parinko. Taigi, nemotyvavo griežtumo ir neindividualizavo parinktos nuobaudos rūšies.

VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje pateikiamas galimų tarnybinių nuobaudų sąrašas. Griežtas papeikimas yra viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų, griežtėsnė – tik atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkbyių ir pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, nustatęs, kad Komisija išvadų dėl pažeidimų padarymo tyčia ir padarymo dėl savanaudiškų paskatų (3 klausimas) nepagrindė, nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, kad nuobaudos parinkimas buvo tinkamai neindividualizuotas ir pareiškėjui skirta neporporcinga, t. y. per griežta nuobauda – griežtas papeikimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keičiama VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492– 577/2013). Be to, papeikimas nėra pati švelniausia tarnybinės nuobaudos rūšis ir tokia nuobauda bus pasiekti tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu, kadangi nepateikė detalaus ir įrodymais pagrįsto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjui išaiškinama, kad jis turi teisę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti tokį prašymą su išlaidų pagrindimu ir apskaičiavimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 41 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstaytmo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (2.1E)3–140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė