Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. U., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sąžiningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai įstatymuose įtvirtintą terminą valdė ir nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgijo turtą - žemės sklypą, kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m. bei jame esančius statinius (šiltnamį, sandėliuką, lauko tualetą ir tvorą), esančius adresu (duomenys neskelbtini) mieste.

Pareiškėja nurodė, kad jos motinai Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1965 m. birželio 29 d. buvos skirtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kartu jai buvo suteikta teisė naudotis ir žemės sklypu, kuriuo ji naudojosi iki pat mirties, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių dokumentų apie šio sklypo nuosavybę pas pareiškėjos motiną nebuvo, tačiau ji visada pareiškėją tikino, kad šis žemės sklypas jai buvo skirtas kartu su aukščiau įvardijamu butu ir tais pačiais pagrindais. Po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja šiuo žemės sklypu toliau naudojasi, jį puoselėja ir prižiūri.

Pareiškėjos teigimu, šis jos sąžiningai įgytas ir sąžiningai, atvirai bei daugiau nei dešimt metų nepertraukiamai ir kaip savo naudojamas ir pareiškėjos manymu jai priklausantis žemės sklypas yra adresu tarp (duomenys neskelbtini), tarp sklypų/namų stovinčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jo plotas, vieta ir jame esantys pareiškėjos pastatyti statiniai atsispindi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2-26 nuotraukoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad siekdama teisinio tikrumo, tikslu teisiškai įregistruoti valdomą žemės sklypą, kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m. bei jame esančius statinius (šiltnamį, sandėliuką, lauko tualetą ir tvorą), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir galvodama, kad šis žemės sklypas buvo jai skirtas 1965 m. birželio 29 d. kartu su butu, tačiau, dėl pareiškėjai nežinomų aplinkybių registracijos formalumai nėra sutvarkyti ir siekdama gauti duomenų apie žemės sklypo skyrimą 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į archyvą.

2015 m. lapkričio 27 d. iš Vilniaus apskrities archyvo gavo atsakymą, kuriame atsispindi duomenys apie buto skyrimą, tačiau duomenų apie valdomo žemės sklypo skyrimą, dėl pareiškėjai nežinomų ir nesuprantamų priežasčių nėra. Pareiškėja, gavusi atsakymą iš Vilniaus apskrities archyvo ir 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjos užsakymu atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą bei siekdama aukščiau įvardijamą žemės sklypą įteisinti ir teisiškai įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, gaunant tai patvirtinančius dokumentus kreipėsi į VĮ „Registrų centras". VĮ „Registrų centras" darbuotoja pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjos valdomo žemės sklypo ir jame esančių statinių įteisinti/įregistruoti pareiškėjos vardu negalima nes nėra juridinę galią turinčių dokumentų (esami nepakankami), patvirtinančių nuosavybės teisės būvimą į norimą registruoti nekilnojamąjį turtą, dėl ko pasakė, kad esant tokiai situacijai, vienintelis problemos sprendimo būdas norint pareiškėjai teisėtai, atvirai, sąžininga kaip savą ir daugiau nei dešimt metų valdomą žemės sklypą teisiškai įregistruoti yra būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis nuosavybės valdymo faktą, nes kitu būdu tokių faktų nustatyti nėra teisinio pagrindo ir galimybės.

Pareiškėja pažymėjo, kad 1. anksčiau nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į nurodytą turtą – žemės sklypą bei jame esančius statinius, taigi šiuo metu nėra nurodytų žemės sklypų savininkė. 2. Taip pat nurodytas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.). 3. Pareiškėja sąžiningai įgijo nurodytą turtą ir jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, t. y. tiek užvaldydama turtą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama turtą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, ir yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už pareiškėja teisių į šį turtą bei nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti pareiškėjai šį turtą nuosavybėn, jeigu tokių ir būtų ( LR CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4. Visą turto - žemės sklypo, kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m. bei jame esančius statinius (šiltnamį, sandėliuką, lauko tualetą ir tvorą), esančius adresu (duomenys neskelbtini) valdymo laiką (valdymo laikas skaičiuotinas LR CK 4.71 str. 2 d. numatyta tvarka) jį valdė teisėtai; 5. Visą valdymo laiką turtą valdė sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai kaip savą, t. y. elgėsi su šiuo turtu, kaip jo savininkė ir visą laiką suvokė ir žinojo, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą turtą; 6. turto valdymas LR CK 4.71 str. 2 d. prasme tęsiasi ir yra vykdomas LR CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintą terminą ir net ilgiau už jį, o esant aukščiau įvardintų aplinkybių visumai, pagrįstai teigtina, jog nėra LR CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį į turtą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu išdėstė iš esmės analogiškas pareiškime nurodytoms aplinkybes ir argumentus ir prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu pareiškimu nesutiko ir atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos dėstoma pozicija, kad pilietei Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1965 m. birželio 29 d. skiriant butą, kartu buvo skirtas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypai piliečiams negalėjo būti suteikiami nuosavybės teise, nes visa žemė priklausė išimtinei valstybės nuosavybei.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo žemė (žemės sklypai, miškai, vandenys) buvo valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. liepos 25 d. žemės reformos įstatymo, taip pat 1992 m. vasario 7 d. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir LR CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačią. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos J. J. pareiškimą atmesti.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus motyvus ir pareiškimo prašė netenkinti.

Suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktu atsiliepimu nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir teismo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje, Trakų rajono savivaldybės administracija, pateiktu atsiliepimu į pareiškimą, nurodė, kad pateiktam prašymui neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinant pareiškėjos pateiktus dokumentus. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. U. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos J. J. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – neprieštarauja. V. U. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjime nedalyvaujant.

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sąžiningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai įstatymuose įtvirtintą terminą valdė ir nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgijo turtą - žemės sklypą, kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m. bei jame esančius statinius (šiltnamį, sandėliuką, lauko tualetą ir tvorą), esančius adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėja pateiktame pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos motinai Z. Z. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) nuo 1965 m. birželio 29 d. buvo skirtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su gyvenamuoju plotu – butu, pareiškėjos motinai buvo suteikta teisė naudotis ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, jos motina šiuo žemės sklypu naudojosi iki pat mirties, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių dokumentų apie šio sklypo nuosavybę pas jos motiną nebuvo, tačiau šis žemės sklypas jai buvo skirtas kartu su aukščiau įvardijamu butu ir tais pačiais pagrindais. Pareiškėjos teigimu, po Z. Z. mirties, šiuo žemės sklypu toliau sąžiningai, atvirai bei daugiau nei dešimt metų nepertraukiamai ir kaip savo naudojasi pareiškėja, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytą turtą pareiškėja įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos; a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Stoties turgus” v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; ir kt.).

Pažymėtina, kad viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje siekia įrodyti, kad 1965 m. birželio 29 d. jos motinai buvo skirtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat kartu su juo buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m. Pareiškėjos teigimu, jos motina teisėtai ir nepertraukiamai iki mirties 2004 m. naudojosi ir valdė nurodytą žemės sklypą, o jai mirus, iki šiol nurodytą sklypą ir jame esančius pastatus valdo ir prižiūri pareiškėja.

Iš byloje esančios Vilniaus archyvo 2015-11-19 pažymos Nr. (8.12)V5-192 matyti, kad pareiškėjos J. J. motinai Z. Z. buvo skirtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) Nurodytus duomenis patvirtina Trakų rajono Lentvario miesto darbo žmonių tarybos ,,vykdomojo komiteto 1965 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 8 ,,Dėl buto skyrimo gamyklos ,,Kaitra“ darbininkams, 4 punktas, kuriuo nurodoma butą (duomenys neskelbtini) skirti Z. Z.. (b. l. 6, 20). Nurodytame Vilniaus apskrities archyvo rašte taip pat pažymima, jog duomenų, kad Z. Z. (duomenys neskelbtini) m. buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Trakų rajono Lentvario miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1962-1965 m. dokumentuose nerasta (b. l. 5).

Iš byloje esančio antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis apžiūrėjo žemės plotą, esantį tarp (duomenys neskelbtini). Protokole pažymėta, kad žemės plotas aptvertas vieline tvora, viduje auga įvairūs medžiai, krūmai, dalis žemės užarta, taip pat stovi šiltnamis, lauko tualetas ir sandėliukas. Protokole nurodoma, kad J. J. paaiškino, jog ji jau virš penkiasdešimties metų prižiūri šią žemę, ją dirba, augina vaismedžius ir kitus augalus. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, kad išmatuojamos žemės plotą juosiančios tvoros ilgis: šiaurės vakarų kraštinė: apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinė – apie 14,80 m., pietrytinė kraštinė – apie 53 m., vakarinė kraštinė – apie 24,20 m (b. l. 8). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes pavirtina į bylą pateikiamos nuotraukos (b. l. 9-16).

Šiuo atveju pažymėtina, kad siekiant asmeniui pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, įgytą įgyjamosios senaties pagrindu, būtina nustatyti visas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, inter alia konstatuoti, kad pareiškėjos nurodomo daikto valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja teisėtai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y., nurodytas butas Trakų rajono Lentvario miesto darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1965 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 8 buvo perduotas pareiškėjos motinai Z. Z., ir pareiškėjos teigimu, po Z. Z. mirties, nuosavybės teisė į minėtą turtą, perėjo pareiškėjai. Tačiau, byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjos siekiamas įgyjamosios senaties pagrindu įgyti turtas – t. y. žemės sklypas bei jame esantys statiniai (šiltnamis, sandėliukas, lauko tualetas ir tvora), esantys adresu (duomenys neskelbtini), būtų teisėtai suteikti pareiškėjai ar jos motinai – nėra.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvoje, po visuotinio turto nacionalizavimo 1940 m., asmenys negalėjo įgyti žemės privačion nuosavybėn, visa žemė buvo valstybinė. Nuo tada asmenims būdavo tik suteikiama teisė naudotis atitinkamu žemės sklypu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad nurodytas žemės sklypas būtų perduotas pareiškėjai ar jos motinai valdyti. Byloje, nesant duomenų, patvirtinančių nurodyto žemės sklypo teisėto įgijimo faktą, aktualu paminėti LR CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintą reglamentavimą, kurio pagrindu pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į išanalizuotą teisinį reglamentavimą bei įvardintą teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sąžiningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai įstatymuose įtvirtintą terminą valdė ir nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgijo turtą - žemės sklypą, kurio ilgis šiaurės vakarų kraštinėje - apie 46,40 m., šiaurės rytų kraštinėje - apie 14,80 m., pietrytinėje kraštinėje - apie 53 m., vakarinėje kraštinėje - apie 24,20 m., esantį adresu (duomenys neskelbtini) mieste yra nepagrįstas, bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjos nurodytame žemės sklype pastatytų pastatų (šiltnamio, sandėliuko, lauko tualeto ir tvoros) teisėtumą patvirtinančių dokumentų į bylos medžiagą pateikta nėra, taip pat pareiškėja neįrodė, kad nurodyti pastatai yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bei teisėtai įgytame sklype, todėl taip pat atsisakytina tenkinti pareiškėjos reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) mieste.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš pareiškėjos valstybei priteisiama 8,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. pareiškimo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, netenkinti.

Priteisti iš J. J. 8,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.