- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-65-834/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01162-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. paaiškino, jog 1993 m. birželio 26 d. mirė S. L., kuri 1986-10-19 testamentu, savo turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjos motinai M. Š.. Po S. L. mirties pareiškėjos motina M. Š. apsigyveno minėtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi daiktais, gyvenamajame name pastatė krosnį, laikė gyvulius, atliko kitus aktyvius veiksmus. Tokiu būdu pareiškėja mano, jog jos motina M. Š. palikimą po S. L. mirties priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. M. Š., negalėdama pati pasirūpinti turtu, pablogėjus sveikatai, dalimi gyvenamojo namo leido naudotis giminaičiui, o vėliau kartu su M. Š. apsigyveno ir pareiškėja. 1994-03-31 pareiškėjos motina M. Š. mirė. Pareiškėjai A. P. po motinos mirtis buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tačiau pareiškėja neturi įrodymų, jog jos motina yra paveldėjusi S. L. turtą bei neturi galimybės įteisinti nuosavybės kaip palikimo po savo motinos mirties. Notaras dabar atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes M. Š. praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po S. L. mirties. Todėl pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Š. priėmė palikimą po S. L. mirties, pradėdama faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, o byloje yra suinteresuoto asmens prašymas, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi S. L. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1993-06-26, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjos motina M. Š. yra įpėdinė pagal testamentą (CK 567 str. 1 d.). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Bylos medžiaga, pareiškėjos, liudytojų A. Š., S. P., O. P., Z. Ž., D. V. parodymais, nustatyta, jog 1993 m. birželio 26 d. mirė S. L., kuri 1986-10-19 testamentu, savo turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjos motinai M. Š. (7,9,1011-12,13-20). Po S. L. mirties pareiškėjos motina M. Š. apsigyveno minėtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi daiktais, gyvenamajame name pastatė krosnį, laikė gyvulius, pablogėjus sveikatai, dalimi gyvenamojo namo leido naudotis giminaičiui, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po S. L. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šias aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai. Pareiškėjos motina M. Š. mirė 1994-03-31, pareiškėja kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti motinos turtą (8,21 b.l.) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas dėl S. L. palikimo faktinio valdymo, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).
Konstatuotina, jog pareiškėjos motina M. Š. priėmė palikimą po S. L. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (31 b. l.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai bei apklausti liudytojai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 9,90 Lt pašto išlaidų, kurios yra nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 10 Lt sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą po S. L., mirties 1993 m. birželio 26 d., priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.