Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-273-966/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
1-273-966/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34037-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
K. V.
Kaltinamasis
M. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-273-966/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34037-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 1.2.4.6.8; 2.1.15; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nukentėjusiajam K. V.,kaltinamajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2015-07-17 Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

- 2015-08-12 Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2015 m. birželio 13 d. apie 00.30 val. viešoje vietoje – prie SB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. V. į veidą, o jam nukritus ir stipriai susitrenkus galvą vieną kartą įspyrė į rankas, tuo K. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be priežasties, dėl chuliganišku paskatų, kumščiu vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam K. V. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, K. V. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimą, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo K. V..

Motyvuojamoji dalis

K. M. P. kaltu prisipažino, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad buvo nukentėjusiojo įžeistas, pasikarščiavo, jo elgesiui turėjo įtakos alkoholis ir dėl to sudavė nukentėjusiajam K. V.. 2015-06-13, nakties metu, buvo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, gimtadienyje, atvažiavo nukentėjusysis, jis priėjo pasižiūrėti kas atvažiavo, buvo daug žmonių, nukentėjusysis jį pavadino „gaidžiu“, todėl jis jam sudavė. Sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Neatsimena, ar nukentėjusysis nukrito nuo smūgio, bet galėjo būti, kad nukentėjusiajam nukritus spyrė. Po sudavimo, nukentėjusysis išvažiavo. Pripažįsta, kad savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, tyčia sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, vieną kartą įspyrė į rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi. Bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo, bet jo įvardytos sumos negalėjo sumokėti, nes neturėjo tiek pinigų. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys per didelis, turtinę žalą 808,96 Eur sutinka atlyginti, neturtinės žalos (2000 Eur) galėtų atlyginti 1000 Eur. Ligonių kasai padarytą žalą atlygina dalimis.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.), nukentėjusysis apklaustas dėl civilinio ieškinio.

Be kaltinamojo M. P. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusiojo K. V. pareiškimu bei parodymais, kad 2015-06-13 apie 00:30 val. jis nuvyko, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti savo draugės. Tenai būnant, be visiškai jokios priežasties prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kaip vėliau išsiaiškino M. P., ir sudavė smūgį ranka į veidą, po kurio jis krito ant žemės ir susitrenkė galvą. Pajutęs fizinį skausmą kreipėsi Kauno klinikas, kur paaiškėjo, kad yra lūžęs nosies kaulas (b. l. 1);

- nukentėjusiojo K. V. parodymais, kad kai jis atvažiavo pasiimti savo draugės G. S., jis stovėjo lauke, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukė kol ji susiruoš važiuoti. G. S. tuo metu buvo savo pusseserės Akvilinos gimtadienyje. Kartu su juo lauke buvo A. T., A. bei kiti jam nepažįstami žmonės. Jie tiesiog šnekučiavosi ir laukė G. S., kai staiga nežinia iš kur atbėgo nepažįstamas vaikinas, buvęs A. gimtadienyje ir pribėgęs prie jo sudavė jam į veidą, t. y. pataikė į nosį. Sudavė tik vieną kartą kumščiu. Jam iš karto pradėjo bėgti kraujas. Pajuto labai didelį skausmą nosies srityje ir iš karto pradėjo skaudėti galvą. Po šio smūgio jis nukrito ir kažkur atsitrenkė, galimai į akmenį, ir stipriai susitrenkė galvą. Po kritimo jam kraujas nebėgo iš galvos, tik stipriai skaudėjo pakaušio srityje. Jam begulint ant žemės, tas pats nepažįstamas vaikinas su koja spyrė vieną kartą jam į rankas. Tuo metu jis rankas buvo sukryžiavęs tarpusavyje, nes norėjo užsidengti nuo smūgio. Nuo spyrio didelių sužalojimų nepatyrė. Po šio spyrio pribėgo kiti vaikinai, jų tarpe ir A. T., ir M. P. atitraukė. Tuo metu, kai įvyko šis konfliktas, G. S. jau buvo išėjusi ir viską matė. Taip pat viską matė ir jubiliatė Akvilina. Po šio konflikto minėtas vaikinas kažkur pabėgo, o jis išvažiavo namo. Vėliau jis išsiaiškino ir G. S. jam pasakė, kad jį sumušęs vaikinas yra M. P.. Dėl ko pastarasis jam sudavė, nežino, jis su juo nebendravo ir matė pirmą kartą. Į medikus jis kreipėsi tik po 3 dienų, nes negalvojo, kad kils komplikacijos. Kai pradėjo blogai jaustis, kreipėsi į medikus, kur atlikus tyrimus jam pranešė, jog įtaria kaukolės įskilimą, todėl jis ir nusprendė kreiptis į policiją (b. l. 33, 34);

- liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-13 po vidurnakčio jam paskambino G. S. ir paprašė parvežti ją iš gimtadienio. Jis paprašė, kad kartu su juo važiuotų K. V.. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini), į kažkokius sodus, kurių pavadinimo nežino ir tikslaus adreso nurodyti negali. Jiems atvykus prie G. S. nurodyto namo, kieme buvo žmonių, tarp jų buvo ir G. S.. Jis su K. V. stovėjo prie automobilio neįvažiavus į kiemą ir kalbėjosi su G. S., kitų žmonių, gimtadienio dalyvių, grupelė buvo toliau nuo jų ir taip pat kalbėjosi. Jiems besikalbant, išgirdo kaip K. V. sušaukė, kai jis atsisuko, K. V. buvo krūmuose. Kas atsitiko, jis nematė, tik pamatė, kad K. V. iš nosies bėga kraujas. Kraujo buvo labai daug. Tada, dar K. V. begulint, nepažįstamas jam vaikinas K. V. spyrė, negali tiksliai pasakyti kur, nes buvo tamsu. Kai tas vaikinas bandė dar kartą įspirti K. V., tai jis ir kitas vaikinas iš toliau stovėjusios grupelės jį atitraukė nuo K. V.. Kas tas vaikinas buvo, nežino, jį tada matė pirmą kartą. Jo neįsidėmėjo, todėl apibūdinti jo negali ir atpažinti negali. Kai jie tą vaikiną atitraukė, tai jis kažkur nubėgo ir daugiau jo nematė. Kai jie pakėlė K. V., tai jis skundėsi, kad jam skauda veido sritį. Iš nosies stipriai bėgo kraujas. Dėl ko jam trenkė, nežino, mano, kad jis buvo tiesiog padauginęs. K. V. su tuo vaikinu net nebendravo. Viskas įvyko staiga, kad niekas nespėjo net susivokti (b. l. 38);

- liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-13 ji nuvažiavo pas savo tetą A. S. į gimtadienį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Gimtadienyje dalyvavo apie 10 žmonių, kiek tiksliai negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, kadangi ne visus pažinojo. Vėliau apie vidurnaktį ji paskambino A. T., kad jis atvažiuotų jos pasiimti iš gimtadienio. Po vidurnakčio, apie 00:15 val. jis atvažiavo su savo draugu K. V.. Jie atvažiavę nėjo net į kiemą. Tuo metu lauke buvo daugiau žmonių, kurie stovėjo toliau. Ji stovėjo netoli K. V. ir staiga lyg iš niekur atbėgo M. P., kurį tą vakarą matė pirmą kartą, jis taip pat dalyvavo gimtadienyje. Kai jis atbėgo prie K. V., tai ji pamatė, kad K. V. krenta į krūmus. Paties smūgio nematė, nes viskas taip staigiai įvyko.. Paskui, K. V. dar begulint, tas vaikinas bandė dar jį pulti, bet ar jam sudavė, nematė. Po to, iš karto atbėgo du vaikinai, kurie atitraukė M. P.. M. P. po šio incidento kažkur dingo. M. P. į gimtadienį atvažiavo neblaivus ir gimtadienio šventės metu daug gėrė alkoholio, todėl jis buvo labai girtas ir, jos manymu, jis nesuvokė savo veiksmų. Šį incidentą matė ji ir A. T., nes jie stovėjo šalimais, o kiti gimtadienio dalyviai stovėjo toliau. Dėl ko M. P. užpuolė K. V., ji nežino, nes jie net nesikalbėjo. Galimai tam įtakos turėjo išgertas alkoholis (b. l. 40-41);

- liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-06-13 ji šventė savo gimtadienį soduose (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nežino. Gimtadienyje dalyvavo 12 žmonių, tarp jų buvo ir M. P., kuris atvažiavo į gimtadienį vėliau. Po vidurnakčio ji su kitais buvo lauke prie stalo, jiems tenai būnant du jai nepažįstami vaikinai atvažiavo pasiimti G. S.. Staiga įvyko kažkoks šurmulys ir ji pamatė, kad vienas iš vaikinų, kuris atvažiavo pasiimti G. S., kraujuotas. Vėliau ji sužinojo, kad M. P. jam sudavė. Dėl ko jis sudavė, nežino. Jis buvo neblaivus. Po kiek laiko M. P. pasakė, kad ir pats nesupranta, kodėl jis taip pasielgė ir nori atsiprašyti (b. l. 43);

- 2015-11-16 įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis ir planu užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (įvykio metu buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, nieko nepaimta (b. l. 9-13);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) K. V. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuos vokuose, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-06-13. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo K. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b. l. 27-28).

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltinamasis neneigė prieš nukentėjusįjį vartojęs fizinį smurtą – sudavė jam smūgį į veidą, o jam nukritus ir stipriai susitrenkus galvą vieną kartą įspyrė į rankas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė, nes jo buvo pavadintas „gaidžiu“, tačiau daugiau jokių objektyvių duomenų byloje dėl šios aplinkybės nėra, niekas iš konfliktą mačiusių asmenų negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų kaip nors pavadinęs kaltinamąjį, todėl teismas sprendžia, kad smurtas kilo be jokios dingsties. Pažymėtina ir tai, kad konflikto kilimas dėl mažareikšmės dingsties, šiuo atveju veikos kvalifikacijos nekeistų. Toks kaltinamojo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį.

Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-289/2011, 2K-78/2013). Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), stebint gimtadienio dalyviams bei pašaliniams asmenims, liudytojams patvirtinus girdėjus šūksnius, matant nukritusį ant žemės nukentėjusįjį, A. T. tiesiogiai mačius spiriant nukentėjusiajam į rankas. Šiais kaltinamojo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – buvo nutraukta gimtadienio šventė, prieš šventės dalyvį buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo nutrauktas kitų gimtadienio dalyvių poilsis, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas, kaltinamojo veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. K. M. P. neneigia įvykio vakarą vartojęs alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, neatsimena, ar nukentėjusysis nukrito nuo smūgio į veidą, bet galėjo būti, kad nukentėjusiajam nukritus spyrė. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai. Todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamojo elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį K. V.. Kaltinamasis tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, jo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamasis suvokė, kad elgdamasis įžūliai – naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu dėl menkavertės priežasties – jį negražiai pavadinus, tokiu būdu siekiant nukentėjusįjį paniekinti, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamojo veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiojo reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamojo M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., todėl už sukeltas pasekmes privalo atsakyti.

Bausmės skyrimas

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. M. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), o kitas – apysunkių (BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms, smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti dėl chuliganiškų paskatų sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. P. 2012-10-09 Kretingos rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., teistas du kartus (b. l. 50, 52). Šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (2015-06-13 veikos), padarė neturėdamas teistumo, po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 ir 2015-08-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais už viešosios tvarkos pažeidimus (2015-01-01 ir 2015-06-06 veikos) (BK 284 str. 1 d.), nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi, ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 49), VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centre nesigydė ir nėra įrašytas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 59, 61, 62), dirbantis pagal individualią veiklą.

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, už BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei vidurkis. Bausmės, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. P. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

M. P. šias nusikalstamas veikas padarė dar prieš priimant Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-07 ir 2015-08-12 teismo baudžiamuosius įsakymus, baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės nėra subendrintos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl bendrintinos šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio sudėjimo būdu, o šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. nuostatomis, su paskirta subendrinta bausme pagal minėtus baudžiamuosius įsakymus. Į paskirtąją subendrintą galutinę bausmę įskaitytina išieškota suma pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-07 ir 2015-08-12 teismo baudžiamuosius įsakymus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. P. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas bei įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p.).

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-75), paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis K. V. pareiškė civilinį ieškinį 808,96 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 89-93, 94-100).

Dėl turtinės žalos, ieškinys tenkintinas visiškai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusysis K. V. prašo priteisti žalą, kuri susidarė dėl sugadintų drabužių, turėtas išlaidas, kurias jis patyrė gydydamasis, kuro išlaidas ir negautas pajamas (b. l. 96-100). Kaltinamasis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, su ieškinio dydžiu sutinka, pasižada ateityje jį atlyginti. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos 808,96 Eur turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala K. V. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jo sveikatą.

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog 2015-07-02 atlikta nosikaulių atstatymo operacija, sekančią dieną nuimtas gipso tvarstis, 2015-07-07 išrašytas ambulatoriniam sekimui (b. l. 95). Kitų įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog ilgalaikius nepatogumus jautė dėl taikomo gydymo, gipso ant veido, buvo sunku kvėpuoti, ilgą laiką jautė fizinį skausmą dėl veido sumušimo, ištinimo, dėl patirtų sužalojimų nepatogumus jaučia iki šiol – bijo tamsiu paros metu išeiti į lauką, nuolatos jaučia paranoją, prastai miega. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl ko jis buvo operuotas, tačiau jis tik keletą dienų buvo priverstas praleisti ligoninėje, po to negalėjo porą mėnesių dirbti, jautė galvos skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, dėl netinkamos išvaizdos jautėsi nepatogiai bendraudamas su kitais žmonėmis, kas pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis M. P. sužalojo K. V. tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, viešoje vietoje, stebint daug žmonių. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, todėl jo finansinė padėtis nėra bloga, jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 2 000 Lt (579,24 EUR) iki 20 000 Lt (5792,40 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog K. V. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 1500 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

K. V. grąžintinas byloje pateiktas 2014-11-20 Paslaugų sutarties, sąskaitų faktūrų 2015-03-09 Nr. 03/2015, 2015-05-28 Nr. 05/15 originalai, byloje paliekant šių dokumentų patvirtintas kopijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 284 str. 1 d. – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4, 9 d., Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-07 ir 2015-08-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 33 MGL (1242,78 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti subendrintą pagal 2015-07-07 ir 2015-08-12 Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus ir neatliktą bausmę – 33 MGL dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 33 MGL (1242,78 Eur) dydžio baudą. Į paskirtąją subendrintą galutinę bausmę įskaityti išieškotą sumą pagal 2015-07-07 ir 2015-08-12 Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus. Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skirti M. P. pareigas:

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį M. P. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. P. 808,96 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 96 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K. V. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį atmesti.

Grąžinti K. V. byloje pateiktą 2014-11-20 Paslaugų sutarties, sąskaitų faktūrų 2015-03-09 Nr. 03/2015, 2015-05-28 Nr. 05/15 originalus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė