Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. F. 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 09:22 val., Galvės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,69 prom. girtumas (įvertinus paklaidą), nesustojo stabdomas uniformuoto policijos pareigūno. Taip K. F. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Taip K. F. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas K. F. nurodė, kad jis kaltės, dėl to, jog nesustotojo, kai jį stabdė policijos pareigūnai, nepripažįsta. Jis nesustojo todėl, kad tiesiog nematė jį stabdžiusių policijos pareigūnų. Pastarieji tiesiog stovėjo pasislėpę, todėl jų ir nematė. Kai paskui jį važiavo policijos motociklas su įjungtais švyturėliais, jis sustojo, bet nepagalvojo, kad čia jį stabdo. Sustojo, nes tiesiog norėjo praleisti policijos motociklą. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad automobilį BMW jis įsigijo Vokietijoje. Lietuvoje šiuo automobiliu beveik nesinaudodavo. Jį vairuodavo tik tuomet, kai darbo reikalais važiuodavo į Vokietiją. Automobilį įsigijo maždaug prieš ketverius metus, galimai 2012 m. K. F. nurodė ir tai, jog kartu su juo automobilyje važiavusios moters jis nepažinojo. Ši moteris tiesiog gatvėje sustabdė gatvėje prašydama ją pavežti. K. F. nurodė, kad jis galėjo nepastebėti jį stabdžiusių policijos pareigūnų, nes buvo neblaivus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. R. nurodė, kad įvykio dieną su kolega S. S. vykdė priemones ir stabdė pravažiuojančius automobilius. K. F. vairuotas automobilis BMW pro juos pravažiavo du kartus. Abu kartus automobilis nesustojo, nors ir buvo stabdomas. Pirmą kartą, kai BMW nesustojo, jie automobilio nerado. Kai minėtas automobilis pro juos pravažiavo antrąjį kartą, jį prisivijo jų kolega. Liudytojas pažymėjo, kad vietoje, kurioje buvo stabdomas BMW automobilis, buvo 8 pareigūnai, pastatyti greičio ribojimo ženklai, todėl jis neįmanoma, kad BMW vairuotojas galėjo nepastebėti jį stabdančių policijos pareigūnų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas S. S. nurodė, kad įvykio metu, Galvės g., vyko policijos reidas, kurio metu buvo stabdomi pravažiuojantys automobiliai. Reido metu jie stovėjo posūkyje, kur leistinas greitis 40 km., stabdė visas priemones. BMW važiavo sraute nedideliu greičiu, tuo metu gatvėje stovėjo 6 pareigūnai, automobilį stabdė pirmas, trečias ir paskutinis gatvėje stovintis pareigūnas. Kai BMW automobilis nesustojo pirmą kartą, buvo nuspręsta, kad automobilio vairuotojas galimai nesuprato, kad jį stabdo. Praėjus pusvalandžiui, tas pats automobilis BMW pro juos važiavo antrą kartą. Jau iš toli pastebėję link jų važiuojantį tą patį BMW automobilį, jį stabdė ir lazdelėmis mojavo visi gatvėje stovėję policijos pareigūnai. Kažkuris pareigūnas puolė vos ne po BMW ratais ir jį stabdė. Tačiau automobilio vairuotojas šiek tiek padidino greitį ir juos pravažiavęs nuvažiavo link Trakų. Kolega nesustojusį BMW nusivijo motociklu. Nuvažiavęs pakankamai toli BMW sustabdė ir jiems pranešė. Tada jis (S. S.) su kolega privažiavo prie sustabdyto BMW, kurio vairuotojas į alkotesterį pripūtė virš dviejų promilių. Vairuotojas aiškino, kad nieko nematė ir nesuprato. Buvo pakankamai apsvaigęs, neadekvačiai reagavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Š. nurodė, kad su K. F. susipažino tik įvykio dieną. Jie susipažino gatvėje, nes jinai sustabdė jo vairuojamą automobilį. Liudytoja nurodė, kad K. F. galėjo ir nesuprasti, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Ji matė, kad toje vietoje buvo sustabdyta daug automobilių, bet kad būtent policijos pareigūnai būtų stabdę jų automobilį ji nepastebėjo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2016-08-19, K. F., taip pat buvo inkriminuoti ir pažeidimai, numatyti ATPK 130² straipsnyje, 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-12857-891/2016, K. F. pripažintas kaltu padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirta 1180 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 129 straipsnį nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi, priimtoje byloje Nr. ATP-988-497/2016, K. F. skundas dėl 2016-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo patenkintas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-04 nutarimas dalyje dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų panaikintas ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

Taigi, šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl K. F. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tai nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. F. nurodė, kad nepastebėjo, jog jį stabdo policijos pareigūnai, todėl ir nesustojo. Tokius K. F. parodymus iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Š., kuri nurodė, kad ji važiavo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, matė, kad policijos pareigūnai buvo sustabdę daug automobilių, bet kad būtent K. F. automobilis būtų buvęs stabdomas – nepastebėjo. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo K. F., tiek liudytojos B. Š. duotiems parodymams priešingus parodymus davė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. R. ir S. S.. Pastarieji kategoriškai teigė, jog K. F. nepastebėti, kaip buvo stabdomas jo automobilis, tiesiog negalėjo. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas S. S. pažymėjo, kad antrą kartą K. F. važiuojant pro policijos reido vietą, policijos pareigūnai atliko itin aktyvius ir akivaizdžius veiksmus, siekdami sustabdyti K. F. vairuotą automobilį. Teismo posėdžio metu K. F. nurodė, kad jis policijos pareigūnų nematė, nes pastarieji buvo pasislėpę, nors iš teismui pateiktų vaizdo įrašų yra aiškiai matyti, kad toje vietoje, kur buvo stabdomas K. F. vairuotas automobilis, buvo sustoję keli policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai. Gatvėje pravažiuojančių automobilių kontrolę ir stabdymo veiksmus atliko pakankamai daug uniformuotų pareigūnų. Pravažiuojančių automobilių greitis nebuvo didelis, todėl K. F. teiginiai, kad jis tai neva nepastebėjo policijos pareigūnų ir neva nesuprato, kad stabdomas jo automobilis, vertintini kritiškai ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojos B. Š. parodymus, kad neva vairuotojas galėjo nesuprasti, kad jį stabdo policijos pareigūnai, teismas taip pat vertina kritiškai. Nors teismo posėdžio metu K. F. nurodė, kad jis B. Š. nepažinojo, ji tiesiog sustabdė jo pravažiuojantį automobilį, tačiau, apeliaciniame skunde, pateiktame dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutarimo, nurodoma, kad B. Š. yra K. F. pažįstama, kurią jis tuo metu vežė į darbą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Minėta aplinkybė parodo, kad K. F. ir liudytoja B. Š. buvo pažįstami iki įvykio, o toks jų parodymų nenuoseklumas, iš esmės teikia pagrindą manyti, kad liudytojos parodymai yra neobjektyvūs ir vertintini, kaip siekis padėti K. F. išvengti administracinė atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vairuodamas automobilį, K. F. buvo neblaivus (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), o ši aplinkybė taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog K. F. nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekdamas veikiau nuslėpti faktą, jog buvo neblaivus, o ne neva nematydamas akivaizdžiai jį stabdžiusių policijos pareigūnų.

Teismo vertinimu, visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad K. F. 2016-08-19, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški), matė, kad jį stabdo policijos pareigūnai, tačiau tyčia į nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nuvažiavo, jo veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Be to, K. F., kaip minėta, inkriminuotas ir pažeidimas, numatytas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka vairavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-08-19 K. F. vairavo automobilį BMW su Vokietijos Federacijos valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) K. F. nurodė, jog jis automobilį įsigijo Vokietijos Federacijoje prieš maždaug ketverius metus, visus tuos ketverius metus automobilis buvo Lietuvoje. K. F. teisme nurodė, kad automobiliu jis važinėdavo tik tuomet, kai darbo reikalas važiuodavo į Vokietiją, tačiau, teismo posėdžio metu, visgi nurodė, kad įvykio dieną jis važiavo taikytis pas žmoną, kas akivaizdžiai paneigia versiją, jog automobilis nebuvo eksploatuojamas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. Įsakymo „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 260 (Žin., 2001, Nr. 48-1683) 66 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių įregistravimo: prieš pradedant jas eksploatuoti Lietuvos Respublik?s viešajame eisme (kai transporto priemonės neregistruotos, išregistruotos arba užsienyje išduoti leidimai joms dalyvauti viešajame eisme yra sustabdyti) (66.1 p.p.); per 30 dienų nuo to laiko, kai transporto priemonės pradeda dalyvauti Lietuvos Respublik?s viešajame eisme (kai transporto priemonės yra įregistruotos užsienyje ir leidimai joms dalyvauti viešajame eisme nėra sustabdyti), išskyrus taisyklių 66.3 papunktyje nurodytus atvejus (66.2 p.); per 6 mėnesius nuo to laiko, kai transporto priemonės pradeda dalyvauti Lietuvos Respublik?s viešajame eisme (kai transporto priemonės valdytojai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, o transporto priemonės yra įregistruotos jų vardu EEE šalyje ir leidimai joms dalyvauti viešajame eisme nėra sustabdyti) (66.3 p.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. F. nurodė, kad jis automobilį BMW įsigijo maždaug 2012 m., visą tą laiką automobilis buvo Lietuvos Respublikoje, tik kartais su juo laikinai darbo reikalais nuvykdavo į Vokietiją. Iš bylos medžiagos, paties K. F. parodymų akivaizdu, kad automobilis buvo eksploatuojamas Lietuvos Respublikoje, dalyvavo viešajame eisme, todėl K. F. kilo pareiga minėtą automobilį įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Šios pareigos K. F. nevykdė, nors automobilį įgijo prieš kelerius metus, juo naudojosi Lietuvos Respublikoje, tačiau jo teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo, dėl to jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal ANK. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, vertintina, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato švelnesnę administracinę atsakomybę šį nusižengimą padariusiems asmenims, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta ir administracinė nuobauda – areštas, o ANK tokios administracinės nuobaudos nebėra numatyta, todėl K. F. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 8 straipsniu, vertintina, jog ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato iš esmės tokią pačią atsakomybę, todėl minėtas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

K. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo ir pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, administracine tvarka baustas), į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad K. F. skirtinos baudos, įstatymų straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose. ANK 426 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamos transporto priemonės konfiskavimas. Transporto priemonė, kuria buvo padarytas nusžengimas - automobilis BMW X, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacijos), jau yra konfiskuotas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-12857-891/2016, nutarimas, kuriuo paskirtas automobilio konfiskavimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo, skyrimas būtų tik formalus ir realiai neatitiktų administracinio poveikio priemonių taikymo tikslo ir paskirties (ANK 27 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad K. F. pažeidimą ir nusižengimą padarė vienu metu kartu su pažeidimais, už kuriuo jis jau yra nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi, nagrinėjamoje byloje priimamu nutarimu skirtinos nuobaudos, bendrintinos su nuobaudomis, paskirtomis 2016-09-14 nutarimu už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje (6 Eur) baudą, ATPK 130² straipsnyje (1180 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu) padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 432 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 5 dalimi, 627-637 straipsniais, teismas,

nutaria:

K. F., (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti 1180 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą.

K. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 30 Eur (trisdešimties eurų baudą) baudą.

K. F., vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti subendrintą administracinę nuobaudą – 1180 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą.

K. F., vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtą nuobaudą subendrinti su 2016-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi, paskirtomis nuobaudomis už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje (6 Eur bauda), ATPK 130² straipsnyje (1180 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu) padarymą ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1180 Eur baudą su transporto priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16060658586 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.