- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2-3990-841/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02768-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- N. J.
- Advokatai
- Zigmas Burba
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. G., atsakovei E. K., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, išvadą teikiančios institucijos atstovei N. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei E. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-368-04/2004 m. priteistą išlaikymą A. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo N. J., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą kas mėnesį po 29 eurus mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, paaiškino, kad ieškovas prieš tris metus patyrė galvos traumą, liko neįgalus, jo darbingumas tik 25 procentai, įsidarbinti negali, turi nuolat gydytis, pragyvena iš netekto darbingumo pensijos, kurios dydis yra 199,71 euro, iš tos sumos 99,86 euro išskaičiuojama vaiko išlaikymui.
Atsakovė, jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovas visą laiką nuo išlaikymo priteisimo momento vaikui išlaikymo nemokėjo, todėl atsakovė dėl išlaikymo vaikui turėjo kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, ieškovas būdamas sveikas, nelegaliai uždarbiavo užsienyje, tačiau išlaikymo vaikui neteikė, dabar, kai ieškovas yra neįgalus, iš jo pašalpos išskaičiuojamas išlaikymas vaikui, jei teismas tenkintų ieškovo reikalavimą ir išlaikymą sumažintų, ieškovo turtinė padėtis dėl to nepagerėtų, nes iš jo būtų išieškomas išlaikymo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui, o vaiko išlaikymui ieškovo teikiama suma yra mažesnė, nei yra reikalinga realiai, todėl priteistas išlaikymas neturėtų būti sumažintas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė ieškinį atmesti, nes ieškovo siūloma išlaikymo suma yra menka, per maža net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas N. J., a.k(duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Akmenės rajono savivaldybėje, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Akmenės r. sav. (7-9 b.l.). Ieškovas yra nedarbingas, jo darbingumas laikotarpiui iki 2017-01-06 nustatytas- 25 % , dėl liekamųjų reiškinių po galvos traumos (10-1 b.l.). Ieškovo pajamos yra 199,71 euro netekto darbingumo pensija ir 9,50 euro transporto išlaidų kompensacija, ieškovui skiriami kompensuojami vaistai (12-18 b.l.). 2004-03-22 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L-2-368-04/2004 m. Iš N. J. sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (19 b.l.). 2006-04-07 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-204-645/2006 m. buvo šalių bendru sutikimu nutraukta E. J. ir N. J. santuoka, bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio A. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, 2004-03-22 teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepakeistas (20-21 b.l.). Santuokos nutraukimo bylą dėl atsakovo kaltės inicijavo sutuoktinė (22 b.l.). E. K., a.k(duomenys neskelbtini) yra nuo 2012-04-25 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių m. sav. , laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-04-30 nedirbo (23,27-28 b.l.). Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje teigia, kad išlaikymo sumažinimas neatitiktų paauglio vaiko poreikių (39 b.l.). A. J. Mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, E. K. šeimoje yra dar vienas nepilnametis vaikas- A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (53, 57-58,67 b.l.). Pagal atsakovės pateiktą sąmatą nepilnamečio A. J. poreikiams patenkinti reikalinga vidutiniškai 276 eurų suma per mėnesį (64 b.l.). E. K. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, negauna draudžiamųjų pajamų (65-66 b.l.).
LR CK 3.201 str. numato, kad teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovo sveikata yra pablogėjusi, tačiau jis gauna nuolatines pajamas, kurios sudaro 209,21 euro per mėnesį. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas gyvena pas savo patėvį, būsto nuomos išlaidų neturi. Iš ieškovo gaunamų pajamų vaiko išlaikymui kas mėnesį yra atskaitoma 99,85 euro vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad ieškovas vaiko poreikių neginčijo. Atsakovė šiuo metu neturi jokių pajamų, ją ir nepilnametę dukrą išlaiko sutuoktinis, kuris taip pat prisideda prie sūnaus A. J. išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių turtinė padėtis vienoda, šalys neturi registruotino turto, nuosavo gyvenamojo būsto. Atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes jos šeimoje nuo išlaikymo priteisimo momento atsirado dar vienas išlaikytinis, be to, teismas laiko nereikalingu įrodymų teiginį, kad nuo išlaikymo priteisimo momento 2004 metais iki sprendimo šioje byloje priėmimo momento ženkliai padidėjo vaiko poreikiai, nes išlaikymo priteisimo momentu vaikui buvo 2 metai, o šiuo metu jau yra 13 metų, jis yra paauglys, todėl teismo manymu yra padidėję išlaidos visų pagrindinių poreikių- maisto, rūbų, avalynės patenkinimui, be to nebejotinai yra išlaidų mokymo priemonėms, laisvalaikiui, transportui ir kitoms reikmėms, kurių patenkinimui atsakovė išleidžia ženkliai daugiau, nei skiria ieškovas.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad ieškovas iki tol, kol patyrė traumą ir tapo neįgalus, savo sūnui išlaikymo neteikė, atsakovė gaudavo vaiko išlaikymui skirtą sumą iš Vaikų išlaikymo fondo, tai truko apie 10 metų. Kaip žinoma, asmuo, kurio vaiko išlaikymui Vaikų išlaikymo fondas moka lėšas, tas lėšas vėliau turi gražinti iš gaunamų pajamų. Per 10 metų kai ieškovo sūnui lėšas išlaikymui mokėjo vaikų išlaikymo fondas, yra susikaupęs įsiskolinimas, kuris turi būti išieškotas iš ieškovo. Esant tokiai situacijai, patenkinus ieškovo ieškinį ir sumažinus vaikui priteisto išlaikymo sumą, ieškovo gaunamos pajamos nepadidėtų, nes būtų daromi skolos atskaitymai į vaikų išlaikymo fondą, tuo tarpu vaiko A. J. išlaikymui gaunama suma ženkliai sumažėtų, nukentėtų vaiko poreikiai.
Pažymėtina, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir rūpinimosi juo. Nors vos ne kasdien praeidavo pro atsakovės motinos namus, tačiau savo atstovui teigė, kad nežino, kur gyvena atsakovė, neturi jokių kontaktų, netgi prašė skelbti jos paiešką, akivaizdžiai taip klaidino savo atstovą bei vilkino bylos nagrinėjimą, tokį elgesį teismas laiko šalies netinkamu ir nesąžiningu elgesiu procese.
Teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau ieškovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, o atsakovė neturi darbo, bet turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, taip pat yra svarbu pažymėti, kad ieškinio patenkinimas nepagerintų ieškovo materialinės padėties, o išlaikytinio A. J. padėtį tik pablogintų, o toks teismo sprendimas neatitiktų LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Šioje byloje ieškovui ir atsakovei buvo skirta 100% kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei bei šalims viena iš kitos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.