Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-19 · Administracinė byla Nr. I-9484-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
I-9484-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03156-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9484-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03156-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. skunde (b. l. 17–19) prašo: 1) atnaujinti kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau –VSDFV) VSDFV terminą; 2) panaikinti VSDFV 2015-05-14 sprendimą Nr. (6.5)1-3231 (skunde pareiškėjas neteisingai nurodo, kad sprendimas yra 2015-05-15); 3) priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus neišmokėtą pareigūno valstybinės pensijos dalį - 543,72 eurus (1 877,36 Lt) už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. 1P-401 jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą 969,55 litai per mėnesį nuo 2011 metų spalio 6 dienos neterminuotai. Nuo pensijos paskyrimo dienos, vadovaujantis Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas), iki 2013-12-31 jam buvo mokama sumažinta pareigūno valstybinė pensija. Nuo paskirtos valstybinės pensijos mokėjimo dienos buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai yra teisėti ir valstybinės pensijos sumažinimas yra laikinas ir, kad pasibaigus krizei, pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį iki krizės lygį, bet ir kompensuoti praradimai dėl pensijos sumažinimo. Turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog valstybė, po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, nustatys neišmokėtos pensijos kompensavimo mechanizmą ir grąžins neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Seimas reglamentavo kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais. Tačiau įstatyme nėra numatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, tik pasiūlyta Vyriausybei kasmet, pradedant 2015 metais, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes, įvertinti šių pensijų kompensavimo galimybes. Nuo 2013 m. sausio mėnesio Muitinės departamento paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas mokėjo, o nuo gegužės mėnesio ir priskaičiavo VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius. Nuo 2015 metų sausio mėnesio jam paskirtą valstybinę pensiją priskaičiuoja ir moka VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyrius. Tik 2015-02-09 gavęs Muitinės departamento raštą, sužinojo, kad nuo 2013 metų pasikeitė valstybinės pensijos mokėtojas. 2015-02-12 ir 2015-04-13 su prašymais kreipėsi į VSDFV, kad atnaujintų skundui paduoti terminą ir priimtų sprendimą kompensuoti sumažintą valstybinės pensijos dalį - 543,72 eurus (1 877,36 Lt) už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31, kadangi apie pensijos mokėtojų pasikeitimus sužinojo tik 2015-02-09 gavęs Muitinės departamento raštą. VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą terminą bei kompensuoti sumažintą valstybinės pensijos dalį. VSDFV 2015-05-14 sprendimas Nr. (6.5) 1-3231 yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas nesutinka su VSDFV išvada, kad yra praleistas skundo padavimo terminas. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 38-44) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad atsižvelgdama į tai, kad pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigūnų ir karių pensiją Vilniaus skyrius A. S. išmokėjo 2013 m. vasario mėnesį (pensija mokama už praėjusį mėnesį), kad apie Vilniaus skyriaus sprendimą mokėti ne viso dydžio paskirtą pareigūnų ir karių pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2013 m. vasario mėnesį, o į VSDFV su 2015-02-12 prašymu išmokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 sumažintą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kreipėsi praėjus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui, nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus skyriaus 2013 m. vasario mėnesio sprendimo mokėti jam sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pareigūnų ir karių pensiją apskundimo terminą praleido. Pareiškėjo 2015-04-13 prašyme pateikti argumentai yra subjektyvios aplinkybės, nepateisinančios pareiškėjo delsimo kreiptis į VSDFV dėl nuo 2013-01-01 sumažintos pareigūnų ir karių pensijos išmokėjimo, ir jos negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti prašymui. Įvertinusi 2015-04-13 prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodytas priežastis, nustatė, kad objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas 6 mėnesių apskundimo VSDFV terminas, pareiškėjas nepateikė. Nuo 2013-01-01 įsigaliojęs Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-86, kuriuo buvo pakeistos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatos ir kurio pagrindu nuo 2013-01-01 Muitinės departamento paskirtų pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo funkciją vykdo VSDFV įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kaip ir kiti norminiai teisės aktai, buvo oficialiai paskelbtas, pareiga informuoti pareigūnų ir karių pensijų gavėjus apie Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimus nei šiame įstatyme, nei kitame teisės akte nenustatyta. Muitinės departamento paskirtų pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo funkcijos perdavimas VSDFV įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusią pareiškėjui pateikti skundą, kadangi jis galėjo kreiptis į Muitinės departamentą su prašymu (skundu) dėl nuo 2013-01-01 sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pareigūnų ir karių pensijos dalies grąžinimo. Teismui skundžiamu ir prašomu panaikinti Fondo valdybos 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (6.5)1-3231 buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2015-02-12 prašymą ir 2015-04-13 prašymą ta apimtimi, kuria jis prašo kompensuoti dėl Laikinasis įstatymo nuostatų taikymo sumažintą pareigūnų ir karių pensijos dalį 543,72 Eur (1 877,36 Lt) už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 25-29) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu (nuo 2010 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Taigi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai mokama sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 35-37) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2013-01-01 perėmė Muitinės departamento paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkciją ir, tęsdamas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą, taikė galiojančio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka. 2012-02-06 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija, buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms pratęstas 2012 metams ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas minėtoms pensijoms pratęstas 2013 metams, taip pat buvo pripažinti neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2015-02-27 pažymoje Nr.(10.120)R3-7943 (b. l. 9-10) pateikti duomenys nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31, vertintinas pareiškėjo pensijos ribojimas laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai.

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) ir terminais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/13, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, kurios pagal analogiją taikytinos ir pareiškėjo keliamam ginčui, nustato 6 mėnesių procesinį terminą pažeistoms teisėms apginti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo į teismą pareiškėjas turėjo kreiptis per 6 mėnesių laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2013 metų vasario mėnesio. Skundą pareiškėjas padavė akivaizdžiai praleidęs anksčiau nurodytus procesinius terminus.

Nuo 2013-01-01 įsigaliojęs Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-86, kuriuo buvo pakeistos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatos ir kurio pagrindu nuo 2013-01-01 Muitinės departamento paskirtų pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo funkciją vykdo VSDFV įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Jei pareiškėjas nesutinka su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė, todėl VSDFV 2015-05-14 sprendimu Nr. (6.5)1-3231 pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą sprendimui mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją apskųsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atmestinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSDFV 2015-05-14 sprendimą Nr. (6.5)1-3231.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nurodo, kad tik 2015-02-09 gavęs Muitinės departamento raštą, sužinojo, kad nuo 2013 metų pasikeitė valstybinės pensijos mokėtojas, 2015-02-12 ir 2015-04-13 su prašymais kreipėsi į VSDFV, kad dėl objektyvių priežasčių atnaujintų skundui paduoti terminą ir priimtų sprendimą kompensuoti sumažintą valstybinės pensijos dalį.

Teismas pažymi, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjui laiku kreiptis dėl pensijos dalies išmokėjimo, jis nenurodė. Teismo vertinimu, pareiškėjas terminą praleido dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Kadangi teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska