Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1686-823/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-01-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-09
Bylos Nr.
2A-1686-823/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00222-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Suinteresuotas asmuo
V. R., H. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Č. T., J. A., V. K., J. R., B. B., L. M., V. S.
Pareiškėjas
T. G.
Advokatai
Natalija Filipova
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1686-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00222-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 114.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės,

kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

dalyvaujant apeliantei T. G., apeliantės atstovei advokatei Natalijai Filipovai, suinteresuotiems asmenims V. R., H. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Č. T., J. A., V. K., J. R., J. R., B. B., L. M., V. S., V. R. (V. R.), H. K., V. R.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja T. G. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi pareiškimą, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis J. V. (J. (J.) V.), miręs 1942 m., iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,30 ha miško Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti terminą nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti.

Nurodė, kad J. V. Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime nuosavybes teise valdė 6,37 ha žemės ir 3,30 ha miško. J. V. mirė 1942 m. ir paliko savo turtą lygiomis dalimis žentams J. R., S. R. ir V. M., todėl 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad visi jie valdo po 1,20 ha miško. J. V. gavo žemę ir mišką iš savo uošvio, J. K., paveldėjimo būdu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,37 ha žemės sklypą, tačiau reikalavimas nustatyti, kad J. V. valdė ir mišką, minėtoje byloje nebuvo pareikštas, todėl teismas dėl miško valdymo nuosavybės teise nepasisakė. 2003 m. kovo 27 d. pareiškėja, jos sesuo H. K. ir brolis V. R. V. rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus grąžinti žemę ir mišką natūra. 2008 m. spalio 20 d. pareiškėja, H. K. ir V. R. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių prašydami pavesti Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui UAB „Arlitanus“ suprojektuoti miško ūkio paskirties sklypus J. V. turėto miško vietoje, tačiau iš žemės reformą vykdančių institucijų veiksmų suprato, kad miško žemės sklypas nebus formuojamas. Prašymą sugrąžinti mišką pareiškėja pateikė laiku, o terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai nepareikalavo dokumentų apie senelio J. V. valdytą mišką ir nepranešė apie prašymo nagrinėjimo rezultatą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys H. K. ir V. R. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad Gudelių kaime gyvena visą gyvenimą ir žino, kur buvo jų seneliui priklausantis miškas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (kurios teises ir pareigas bylos nagrinėjimo eigoje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad neprieštarauja dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, jei teismas nustatys, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą, yra svarbios, tačiau pareiškėja nenurodė J. V. nuosavybės teisės į mišką atsiradimo pagrindo, be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 nustatė, kad J. V. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime valdė 6,37 ha žemės. Toje byloje ieškovai prašė nustatyti, kad J. V. valdė 10 ha žemės sklypą, iš kurio 3,3 ha buvo miško žemė, tačiau teismas reikalavimą dėl miško atmetė, o dabar pareiškėja prašo nustatyti tą patį juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuoti asmenys Č. T., J. A., V. K., J. R., J. R., B. B., L. M., V. S., V. R. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas, nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusius teisės aktus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio l dalimi, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) įrodymu gali būti bet kokie faktiniai duomenys, atitinkantys sąsajumo ir leistinumo reikalavimus. 2000 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti buvusio savininko J. V. žemę natūra; kaip pretendentai taip pat nurodyti H. K., V. R. ir S. R. Prašyme nedetalizuota, kiek J. V. valdė žemės, miško, ar vandens telkinių. 2001 m. sausio 3 d. Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nusprendė, kad dokumentų dėl buvusio savininko turėto 20 ha bendro ploto žemės sklypo nepakanka nuosavybės teisėms atkurti ir įpėdiniams pasiūlė kreiptis į teismą ar ieškoti papildomų dokumentų. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 iš dalies patenkino Č. T., J. A., V. K., J. R. ir B. B. ieškinį – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,37 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime; kitoje dalyje, t.y. dėl 3,63 ha miško, pareiškimą atmetė, nes reikalavimo nustatyti, kad J. V. valdė ir mišką, ieškovai nebuvo pateikę. Šiame sprendime teismas rėmėsi 1920 m. archyviniu planu, kuriame pažymėtos žemės sklypo Nr. 4 „a“ ribos bei plotas – 18,30 dešimtinių Gudelių kaime, Vilniaus krašte, parduoto J. V.; plane taip pat pažymėta, kad 1927 m. J. V. atidalino 6,36 ha žemės sklypą ir padovanojo savo žentui J. R.; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjimu Nr. T-1521-V, kuriame nurodyta, kad Vilniaus aps. Riešės vls. Gudelių k. žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas savininkas J. V., turėjęs 24,5 dešimtinės žemės, Riešės vls. Gudelių k. žemės mokėtojų 1924 m. sąraše įrašytas V. J. G. k. turėjęs 20 (matavimo vienetas nenurodytas) žemės; Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos 1939 m. liepos 26 d. raštu Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriui, kuriame nurodyta, kad J. V. yra 19,90 ha žemės savininkas. Pareiškėja pateikė sklypo planą, kuriame nurodyta, kad bendras 3,30 ha miško plotas išsidėstęs trijuose sklypuose. Pareiškimas grindžiamas ir Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės 1948 m. spalio 19 d. žemės apskaitos žiniaraščiu, kuriame nurodyta, kad iš J. R., S. R. naudojamo po 8,50, o iš V. M. – naudojamo 8,60 ploto žemės, po 1,20 sudaro miško žemė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog J. V. po mirties savo turtą paliko lygiomis dalimis savo žentams J. R., S. R. ir V. M.. Be to, pagal paskutinius iki 1940 m. archyvinius dokumentus, t.y. 1939 m. liepos 26 d. rašto Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriui, J. V. viso ūkio bendrasis plotas buvo 19,9928 ha; civilinės bylos Nr. 2-244-09/03 nagrinėjimo metu buvo remiamasi aplinkybėmis, jog 13,62 ha sklypo dalis yra Vilniaus miesto teritorijoje – į ką buvo atsižvelgta nustatant J. V. nuosavybės teise valdytos žemės kiekį Vilniaus rajone Gudelių kaime 2003 m. birželio 16 d. teismo sprendime (19,99-13,62=6,37 ha). Pareiškėja 2001 m. balandžio 10 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nurodė, jog kartu su kitais asmenimis yra pretendentė į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 20 ha žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Riešės valsčiuje, Gudelių kaime. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. R4-873 nurodyta, kad dokumentų apie J. V. Vilniaus-Trakų aps. Riešės vls. Gudelių k. turėtą mišką bei miško pirkimą archyve saugomuose fonduose nerasta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 3,30 ha miško J. V. paveldėjo iš savo uošvio. Pagal tuometinį įstatymą nebuvo numatytas uošvio turto paveldėjimas (išskyrus atvejus, kai žentas lieka našliu – Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo l dalies 1121, 1127 ir 1154 straipsniai). Kitais pagrindais pareiškimas nebuvo grindžiamas. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vien remiantis 2003 m. birželio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodytu ir byloje esančiu sklypo planu nėra pagrindo. Kadangi juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, teismas nesvarstė reikalavimo dėl termino nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų padavimui atnaujinimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja T. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Faktą, kad J. V. nuosavybės teise valdė mišką, netiesiogiai patvirtina 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 73, 74 ir 76 punktuose nurodyta, kad po 1,20 ha miško valdė R. J., s. J., R. S., s. I. ir M. V., s. M., taip pat Vilniaus apskrities archyvo 2001 m. sausio 29 d. pažymėjimas Nr. R-6. J. V. mirė 1942 m. ir paliko turtą lygiomis dalimis šiems žentams. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. žentų naudojami miško plotai yra vienodo dydžio, darytina išvada, kad J. V. išdalino savo mišką žentams lygiomis dalimis, taigi pats turėjo 3,30 ha miško. Vilniaus apskrities archyvo pažymėjime nurodyta, kad 1942 m. uošvis J. V., uošvienė V. išlaikomi žento S. R. Todėl pagrįsta manyti, kad pareiškėjos senelis perdavė žemės ir miško valdymą savo žentams. J. V. paveldėjo žemę ir mišką iš savo uošvio, J. K. Faktą, kad senelis iki nacionalizacijos valdė 3,30 ha miško, taip pat įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjimas Nr. T-1521-V, Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos 1939 m. liepos 26 d. raštas Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriui, Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimas. Žemės apskaitos žiniaraštis yra žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinantis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1.1 punktą. Archyvų pažymėjimai yra išduoti saugomų archyvuose dokumentų pagrindu, laikantis šiems dokumentams keliamų reikalavimų, turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 punktas). Visi rašytiniai įrodymai yra Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 dalis); juo nustatyta, kad J. V. Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime valdė 10 ha žemės, 3,30 ha iš šio sklypo yra miškas. 2010 m. balandžio 29 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, parengtas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės projekto autorės Z. G. ir pasirašytas liudininkų, turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą ir jame įtvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 16 d. sprendimu patvirtino, kad J. V. nuosavybės teise valdė žemę iki nacionalizacijos, todėl pareiškėjai nereikėjo įrodinėti, kokiu pagrindu buvęs savininkas įgijo nuosavybę. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal iki 1940 m. galiojančius įstatymus nebuvo numatytas uošvio turto paveldėjimas, yra nereikšmingas. Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pateikė prašymą sugrąžinti senelio turėtą mišką, tačiau praleido terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai neinformavo, kad trūksta kokių nors nuosavybės teises į mišką įrodančių dokumentų. Piliečiams, praleidusiems terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, gavęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, turėjo perduoti juos ekspertų komisijai, kuri sprendžia klausimą, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisėms į mišką atkurti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“). Pareiškėja nežinojo apie prašymo nagrinėjimo rezultatą, todėl nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. R. ir H. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dokumentai iš laikotarpio po nacionalizacijos apie naudojamą žemę nesukuria tokių teisinių pasekmių Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio prasme kaip dokumentai iki nacionalizacijos, nes tokie dokumentai patvirtina tik žemės naudojimo faktą po nuosavybės nacionalizavimo. Įrašas 1948 m. Žemės apskaitos žiniaraštyje, jog po 1,20 ha miško valdė R. J., s. J., R. S., s. I. ir M. V., s. M., patvirtina tik miško valdymą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.2. punkte nurodyta, jog pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėja nepateikė nei dokumentų, patvirtinančių, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos J. V. asmeninės nuosavybės teise valdė 3,30 ha miško sklypą, nei dokumentų, patvirtinančių minėto miško įsigijimo pagrindą, nei įrodymų, kad 3,30 ha miško J. V. paveldėjo iš savo uošvio. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. R4-873 nurodyta, kad dokumentų apie J. V. turėtą mišką archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškimą tenkinti vien remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendime nurodytu sklypo planu nėra pagrindo.Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sprendimas priimamas remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais, kurių vertinimas grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Šio principo taikymas įrodinėjimo procese lemia tai, kad, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo, laikoma, kad faktui konstatuoti duomenų pakanka. Visais atvejais teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei įrodinėjimo naštos paskirstymu, atsižvelgiant į Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 turinį. Pareiškimą nagrinėjamoje byloje pareiškėja grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,37 ha žemės sklypą. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje pasisakyta, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gudelių kaime, iš kurio 3,3 ha buvo miškas, tačiau miško valdymo faktas nebuvo nustatytas dėl tos priežasties, kad reikalavimas nustatyti, jog J. V. valdė ir mišką, minėtoje byloje nebuvo pareikštas; 2) J. V. nuosavybės teise valdyto miško plotą patvirtina išvestinis įrodymas - 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 73, 74 ir 76 punktuose nurodyta, kad po 1,20 ha miško valdė J. V. žentai R. J., s. J., R. S., s. I. ir M. V., s. M., taip pat Vilniaus apskrities archyvo 2001 m. sausio 29 d. pažymėjimas Nr. R-6 (b.l. 115). Analogiški argumentai pakartojami ir pareiškėjos apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pažymėjo, kad bylose dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo be kito ko leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti konkretų nuosavybės teisės į atitinkamą miško ar žemės plotą atsiradimo pagrindą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 pareikštu ieškiniu buvo įrodinėjama, kad J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus – Trakų apskrityje turėjo 1920 m. įsigytą žemės sklypą, kuris pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą šiuo metu iš dalies priklausytų Vilniaus miesto teritorijai (13,62 ha), o iš dalies – Vilniaus rajono Gudelių km. teritorijai (6,37 ha) (civilinės bylos Nr. 2-244-09/03 I tomo l. 6). Ši aplinkybė buvo grindžiama tokiais dokumentais: 1920 m. archyviniu planu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-04-12 pažymėjimu Nr. T-1521-V, Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos 1939 m. liepos 26 d. raštu Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriui Nr. B-II/64. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šioje civilinėje byloje surinkta medžiaga, pagrįstai konstatavo, kad pagal paskutinius iki 1940 m. archyvinius dokumentus, t.y. 1939 m. liepos 26 d. raštą Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriui, J. V. viso ūkio bendrasis plotas buvo 19,9928 ha (civilinės bylos Nr. 2-620-02/02, l. 12). Civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 buvo įrodinėjama, kad dalis šio sklypo - 13,62 ha, yra šiuo metu Vilniaus miestui tenkančioje teritorijoje, dėl šios aplinkybės nėra ginčo ir nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 pareikštu ieškiniu taip pat buvo įrodinėjama, kad šiuo metu Vilniaus rajono Gudelių km. teritorijai priklausanti J. V. sklypo dalis iš tiesų yra didesnė nei nurodyta paminėtuose archyviniuose dokumentuose, ir sudaro ne 6,37 ha (19,99 ha – 13,62 ha), o 10 ha, iš kurių 3,3 ha buvo miškas. Ši aplinkybė buvo įrodinėjama liudytojų parodymais ir liudytojų parodymų pagrindu UAB Korporacijos „Matininkai“ sudarytu 2001 m. rugsėjo 4 d. sklypo planu. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-620-02/02 pareikštame pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodoma, jog duomenų apie tai, kokiu pagrindu J. V. įgijo papildomus 3,63 ha šiuo metu Vilniaus rajono Gudelių km. priskirtoje teritorijoje nėra (civilinė byla Nr. 2-620-02/02, l. 7). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. R4-873 nurodyta, kad dokumentų apie J. V. Vilniaus-Trakų aps. Riešės vls. Gudelių k. turėtą mišką bei miško pirkimą archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 54).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažino nustatyta, kad J. V. iki nacionalizacijos valdė 6,37 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Gudelių k. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šio sprendimo turinio akivaizdu, kad jį priimant buvo atsižvelgta į bendrą archyviniais dokumentais nustatytą J. V. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo plotą (19,99 ha) ir šiuo metu Vilniaus miesto teritorijai priskirtos sklypo dalies plotą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad J. V. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo plotas viršija 19,99 ha, šios aplinkybės nepatvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 surinkti archyviniai dokumentai. Tuo pačiu apeliantė nepagrįstai teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimu buvo nustatyta aplinkybė, jog J. V. iki nacionalizacijos valdytas sklypas Gudelių km. yra 10 ha, iš kurių dalis yra miško žemė – iš paminėto sprendimo turinio akivaizdu, jog šis sakinys sprendimo motyvuojamoje dalyje panaudotas atpasakojant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir jų pateikto plano turinį; miško valdymo nuosavybės teise faktas paminėtoje byloje nebuvo nustatinėjamas. Kadangi, įvertinus Vilniaus miesto teritorijai tenkantį J. V. priklausiusio žemės sklypo plotą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendimu nurodyta J. V. Vilniaus rajone, Gudelių k. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalis yra maksimali, atsižvelgiant į byloje esančius archyvinius dokumentus (19,99 – 13,62 =6,37 ha), nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipusis dėl miško, esančio Vilniaus rajone, Gudelių k., (ir kartu sklypo dalies, viršijančios 6,37 ha plotą) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jai pagal įstatymą teko pareiga įrodyti kokiu pagrindu J. V. įgijo papildomą miško plotą šiuo metu Vilniaus rajono Gudelių km. priskirtoje teritorijoje. Priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjimas Nr. T-1521-V, Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos 1939 m. liepos 26 d. raštas Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriui, Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimas miško valdymo nuosavybės teise nepatvirtina, kadangi, remiantis šiais dokumentais, bendras J. V. valdyto sklypo dydis 1939 m. duomenimis (įskaitant šiuo metu Vilniaus miesto teritorijai tenkančią dalį) yra 19,9928 ha, duomenų apie miško valdymą nuosavybės teise paminėti dokumentai nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienintelis miško, esančio Vilniaus rajone, Gudelių k., valdymo fakto įrodymas, esantis civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03, yra liudytojų parodymų pagrindu sudarytas sklypo planas, į kurį įtraukta ir miško žemė (civilinė byla Nr. 2-244-09/03, t. I, l. 160). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis planas savaime, nesant byloje kitų valdymo nuosavybės teise faktą bei pagrindą patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu miško valdymo nuosavybės teise faktą.

Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad J. V. iki mirties valdė 3,3 ha miško, netiesiogiai patvirtina 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 73, 74 ir 76 punktuose nurodyta, kad po 1,20 ha miško valdė J. V. žentai, kadangi pagal tuo metu įprastą tvarką ūkis buvo perduodamas šeimos vyrams, ir J. V., miręs 1942 metais, visą turtą, įskaitant ir turėtą mišką, perdavė žentams. Kaip pagrįstai nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą, šio įrodymo turinys tiesiogiai patvirtina tik miško naudojimo faktą po nuosavybės nacionalizavimo, tačiau savaime negali būti pakankami miško valdymui nuosavybės teise iki nacionalizacijos patvirtinti. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. iki nacionalizacijos be 19,9928 ha žemės būtų nuosavybės teise valdęs dar 3,3 ha miško, byloje nėra, priešingai, visuose į bylą pateiktuose išlikusiuose dokumentuose minimas apie 20 ha bendro ploto ūkis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu pareiškėjos nurodytu miško įgijimo nuosavybės teise pagrindo vertinimu, atsižvelgiant į tuo metu galiojusius civilinius įstatymus, ir detaliau dėl šios aplinkybės nepasisako, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja neįrodė, kokiu pagrindu J. V. neva buvo įgijęs nuosavybės teisę į 3,3 ha miško.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-244-09/03 be kita ko buvo įrodinėjama, jog J. V. savo turimą žemę žentams padovanojo dar iki nacionalizacijos; žentų valdyti žemės sklypai sudarė atitinkamai po 8,5 ha (J. R. ir S. R.) ir 8,6 ha (V. M.) (tokie pat, kaip nurodyta 1948 m. žemės apskaitos žiniaraštyje, kuriuo remiasi apeliantė) , iš kurių Vilniaus rajono Gudelių k. teritorijoje atitinkamai buvo 2,14 ha, 2,13 ha ir 2,23 ha, o likusi dalis – šiuo metu Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-245-09/03, 2-246-09/03 2-247-09/03) taigi pagal pačių pareiškėjų nurodymus bendrai J. V. žentų Gudelių k. valdytos žemės plotas iš viso sudarė 6,67 ha, o ne 10 ha, o tai atitinkamai prieštarauja apeliantės teiginiui, kad J. V. mirdamas žentams paliko visą savo turtą, įskaitant 10 ha sklypą Gudelių k.

Apeliantė taip pat nurodo, kad 2010 m. balandžio 29 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, parengtas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės projekto autorės Z. G. ir pasirašytas liudininkų, turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą, ir kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai šiuo aktu nesivadovavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas aktas pagal savo turinį yra įrodymas, patvirtinantis į kokio dydžio sklypą pretenduojama atkurti nuosavybės teises, tačiau šis įrodymas savaime nepatvirtina atitinkamo dydžio sklypo valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos fakto. Be to, į bylą pateikti du tokio akto egzemplioriai, kurių viename nurodytas sklypo plotas – 2,5 ha (b.l. 55-57), kitame (taisytame) – 3,3 ha (119-121), atitinkami taisymai akte nėra aptarti ir patvirtinti, taigi vien dėl šios priežasties paminėtas įrodymas turi būti vertinamas kritiškai.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jų pagrindu nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. V. iki nacionalizacijos šiuo metu Vilniaus rajono Gudelių km. priskirtoje teritorijoje nuosavybės teise valdė 3,3 ha miško. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo pagrindais, nenustačiusi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atmestas prašymas dėl miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjai Antanas RudzinskasVytautas Zelianka