Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-19-780/2019;

Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00139-2018-0;

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.1.5; 21.1.7; 21.3.3; 21.5.1; 21.7.5; 21.10.3; 21.10.4.

2019 m. vasario 1 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. ir jo atstovui advokatui Arvydui Gudui,

nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui G. M. ir atstovei advokatei M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2018-11-19 nutarimo Nr. 72-ANR_N-1489-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) 2018-11-19 administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1489-2018 priėmė nutarimą, kuriuo administracinę teiseną A. V. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) skundu dėl Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2018-11-19 nutarimo Nr. 72-ANR_N-1489-2018 prašo panaikinti nutarimą nutraukti administracinę teiseną A. V. atžvilgiu bei grąžinti bylą institucijai, kuriuos pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiosios prašymus surinkti įrodymus, o nutarimas grindžiamas įvykio neatsimenančio kito vairuotojo žodžiais (b. l. 3-5).

Nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. M. paaiškino, kad 2018-05-29 apie 18 val. jis išvažiavo iš Druskininkų link Lazdijų autobusu SETRA v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo namo vežė vaikus, tėvus ir mokytojus iš ekskursijos. Kelyje Nr. 134 Lazdijai-Kalvarija, maždaug 5 km už Rudaminos, buvo remontuojamas kelio ruožas, kur buvo išpilta skalda. Šią kelio atkarpą žymėjo ženklas, ribojantis greitį iki 40 km/h, bei ženklas, įspėjantis apie kelio darbus. Ar buvo daugiau ženklų nepamena. Apie 18.40 val. – 18.45 val. šioje kelio atkarpoje jo vairuojamą autobusą aplenkė dideliu greičiu atvažiavęs juodos spalvos OPEL automobilis, kuris pakėlė didelį kiekį skaldos akmenukų iš po ratų, kurie suskaldė autobuso priekinį stiklą. Dešinėje pusėje nuo vairuotojo, pirmoje keleivio vietoje, sėdėjo mokytoja, kuri užrašė aplenkusio automobilio valstybinį numerį ir padavė jam. Automobilis Opel nesustojo, nors jis signalizavo jo vairuotojui, kad sustotų. Todėl jis taip pat nesustojo. Apie įvykį kitą dieną pranešė Marijampolės policijai. Pirmame savo rašytame paaiškinime nurodė apytikslį įvykio laiką – 19 val. - 19.20 val., tačiau vėliau ištyręs autobuso tachografo duomenis nustatė, kad įvykis įvyko 18.40-18.45 val. Apie tai pranešė policijos tyrėjai ir nusiuntė tachogramą, tačiau tyrėja nenorėjo patikslinti jo nurodyto laiko ir skundžiamame nutarime įvykio laiką neteisingai nurodo kaip laiko tarpą tarp 19.00 val. ir 19.20 val. Atitinkamai ir jo greitį įvykio metu nurodo neteisingai. Jis remontuojamoje kelio atkarpoje neviršijo 40km/h greičio, tą patvirtina tachografo duomenys, iš kurių galima tiksliai nustatyti nuo Druskininkų nuvažiuotą atstumą nuo 18.00 val. ir tikslų greitį konkrečiu laiku konkrečioje vietoje. Tokias pat aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. nesutinka su nukentėjusiosios skundu ir prašo jį atmesti. Jis paaiškino, kad 2018-05-29 važiavo keliu Nr. 134 Lazdijai-Kalvarija, patvirtino, kad už Rudaminos buvo remontuojamas kelio ruožas, kur buvo išpilta skalda, patvirtino, kad šį kelio ruožą žymėjo kelio ženklai: ribotas greitis iki 40 km/h; lenkti draudžiama; kelio darbai, tačiau šių ženklų jis nepažeidė. Jis remontuojamame kelio ruože nieko nelenkė ir greičio neviršijo. Galbūt galėjo ką nors aplenkti iki šio kelio ruožo arba po jo, bet per išpiltą skaldą važiavo lėtai, nes nebuvo įmanoma važiuoti greitai. Jis iš viso nepamena autobuso tame kelyje.

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK savo atsiliepime nesutina su nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) skundu ir prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad A. V. byloje nėra jokių faktinių duomenų bei pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. viršijo leistiną greitį tikslia skaitmenine išraiška ar kitaip pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp autobuso ir automobilio vairuotojų parodymų yra prieštaravimų, įvykio vieta tiktai numanoma, net remiantis liudytojos parodymais nėra galimybės nustatyti tikslaus automobilio Opel važiavimo greičio ir kurioje tiksliai vietoje buvo pradėtas lenkimo manevras. Be to, leistina 40 km/h greičio riba negarantuoja, kad nebus jokių pasekmių tokiomis vairavimo sąlygomis. Taip pat atsižvelgiant į autobuso tachografo duomenis matosi, kad vidutinis autobuso greitis tarp 19 val. ir 19.20 val. buvo 85 km/h, kas prieštarauja nurodytam vairuotojo greičiui ir galėjo įtakoti eismo įvykio priežastį. Atsiliepime nurodoma, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė turi būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas nutraukti bylą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje išaiškintos visos būtinos aplinkybės, surinkti įrodymai objektyviai ir visapusiškai įvertinti (b. l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji UAB (duomenys neskelbtini) ginčija skundžiamą nutarimą tuo pagrindu, kad neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės teisingam ir pagrįstam nutarimui priimti, o nutarimą priėmusi pareigūnė jį grindžia tuo, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, byla turi būti nutraukiama. Teismas pripažįsta, kad nutarimą priėmusios pareigūnės argumentai dėl būtinybės surinkti pakankamus asmens kaltės įrodymus, kurie nepalieka jokios protingos abejonės dėl kaltės, ir dėl to, kad nutarimo negalima grįsti prielaidomis yra visiškai teisingi, tačiau konstatuoja, kad pats tyrimas šioje byloje buvo atliktas ir skundžiamas nutarimas priimtas kaip tik ir pažeidžiant šias įrodinėjimo nuostatas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų argumentų matyti, kad dėl skundžiamo nutarimo kyla du ginčytini klausimai: 1) ar surinkti visi įrodymai ir visapusiškai ištirtos visos veikos aplinkybės; 2) ar surinkti įrodymai įvertinti laikantis ANK reikalavimų.

Pirmiausi pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, šioje byloje skundžiamą nutarimą būtų galima pripažinti pagrįstu tik tuo atveju, jeigu nutarime nurodama išvada nutraukti bylą būtų padaryta iš tiesų išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir nepašalinus nutarime nurodomų abejonių dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju nutarime nurodomi tik prieštaravimai tarp atskirų įrodymų bei kylančios abejonės, o galimybės šiuos prieštaravimus ir abejones pašalinti visiškai neaptariamos ir motyvuotai nevertinamos. Nutarime apsiribojama tik deklaratyviu teiginiu, kad išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau tok teiginys nėra pagrįstas tyrimo metu surinktų duomenų išsamia ir motyvuota analize.

Nutarimas nutraukti administracinę teiseną grindžiamas tuo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. V. viršijo leistiną greitį tikslia skaitmenine išraiška, nėra duomenų, kad kitaip pažeidė Kelių eismo taisykles, nėra duomenų apie tikslią įvykio vietą ir tikslų Opel vairuotojo greitį vietoje, kurioje buvo pradėtas lenkimo manevras. Tačiau teismas konstatuoja, kad šių duomenų byloje nėra ne todėl, kad jų neįmanoma surinkti, o todėl, kad jų nebuvo stengtasi surinkti ir nebuvo išnaudotos visos galimybės tą padaryti.

Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1489-2018 nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir autobuso vairuotojas G. M. 2018-11-15 tyrimą atlikusiai pareigūnei elektroniniu paštu atsiuntė autobuso tachogramą iš 2018-05-29 vairuoto autobuso tachografo bei papildomai nurodė įvykio laiką - „18 h 40 min iki 18 h 50min“ (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1489-2018, b. l. 25-26). Tačiau skundžiamame nutarime tyrėja savo išvadas grindžia autobuso tachografo duomenis apie važiavimo greitį tarp 19.00 val. ir 19.20 val. ir daro išvadą, kad šiuo metu nustatytas 85 km/h greitis prieštarauja nurodytam vairuotojo greičiui bei galėjo įtakoti eismo įvykio priežastį. Akivaizdu, kad tyrimo metu nebuvo išsamiai ir kruopščiai aiškintasi koks tikslus įvykio laikas iš tiesų buvo, nes tyrėja autobuso greitį nustatinėjo tik pagal patį pirmąjį ir vienintelį autobuso vairuotojo paaiškinimą, surašytą 2018-05-30, o į elektroniniu laišku patikslintą įvykio laiką (18.40 val. ir 18.500 val.) visiškai neatsižvelgė, papildomai vairuotojo neapklausė ir nesiaiškino kodėl jis įvykio laiką patikslino. Pažymėtina, kad pirminiame autobuso vairuotojo paaiškinime įvykio laikas nurodytas tik apytiksliai (administracinio nusižengimo bylos Nr. 72-ANR_N-1489-2018, b. l. 8-9), todėl jo noras sukonkretinti savo paaiškinimus, juo labiau pagrindžiant juos objektyviais tachografo duomenimis, negali būti ignoruojamas, nes taip pažeidžiama nukentėjusiojo teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), o bylai reikšminga aplinkybė lieka nenustatyta. Atitinkamai ir išvada dėl autobuso važiavimo greičio įvykio metu skundžiamame nutarime yra nepagrįsta išsamiu visų aplinkybių ištyrimu, nes tachogramos duomenys kitu laiku leidžia nustatyti ir kitokį autobuso greitį. Tai reiškia, kad nenustačius įvykio laiko negalima patikimai spręsti ir apie autobuso greitį, o pagal jį ir apie autobusą aplenkusio automobilio greitį.

Kita nutarime iškelta abejonė dėl autobuso vairuotojo parodymų apie jo važiavimo greitį prieštaringumo net nebuvo bandyta pašalinti, nes vairuotojas po pirminių paaiškinimų davimo papildomai nebuvo apklaustas net ir po to, kai pateikė papildomus objektyvius duomenis (tachogramą). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikta autobuso tachograma šioje byloje yra itin svarbus įrodymas, kuris leidžia patikrinti kitus įrodymus ir surinkti papildomus įrodymus toms aplinkybėms, kurios skundžiamame nutarime nurodomos kaip prieštaringos ir keliančios abejones. Tačiau šia tachograma buvo pasinaudota tik vienai minėtai ir abejotinai išvadai apie galimą autobuso greitį įvykio metu padaryti, o papildomi įrodymai nutarime nurodomoms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti nebuvo renkami.

Skundžiamame nutarime nurodama, kad autobuso ir automobilio vairuotojų parodymai yra prieštaringi, įvykio vieta tiktai numanoma, o remiantis liudytojos parodymais nėra galimybės nustatyti tikslaus automobilio Opel važiavimo greičio ir kurioje tiksliai vietoje buvo pradėtas lenkimo manevras. Tačiau visas šias abejones ir prieštaravimus galima patikrinti pasinaudojant byloje esančia tachograma ir atliekant papildomus tyrimo veiksmus, kuriuos numato ANK 593 straipsnis. Siekiant nustatyti tikslią įvykio vietą policijos pareigūnai gali atlikti tiek autobuso vairuotojo, tiek kartu važiavusios liudytojos V. B. parodymų patikrinimą vietoje (ANK 593 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir atkartojant važiavimo maršrutą iš Druskininkų iki tos vietos kur įvyko lenkimo manevras tiksliai nustatyti koks atstumas iš Druskininkų buvo nuvažiuotas iki įvykio. Iš nustatyto iki įvykio nuvažiuoto atstumo pagal tachogramos duomenis galima nustatyti ir įvykio laiką, o taip pat ir tuo metu buvusį autobuso greitį. Pažymėtina, kad tachogramos duomenys rodo, jog autobuso greitis apie 18.30 val. ir 18.40 val. iš tiesių buvo apie 40 km/h, todėl būtina aiškintis dėl kokios priežasties toks greitis buvo būtent tada, ar tuo metu autobusas buvo toje kelio atkarpoje, kurioje vyko kelio remonto darbai. Be to, apie nutarime nurodytą autobuso važiavimo greitį įvykio metu liudytoja V. B. net nebuvo apklausta, todėl nutarime padaryta išvada dėl tokio didelio autobuso važiavimo greičio (85 km/h) remontuojamame kelyje ir vežant vaikus yra skubota ir nepagrįsta išsamiu tyrimu. Taip pat pažymėtina, kad tyrimo metu nustačius, jog vairuotojų parodymai yra prieštaringi ir nusprendus, kad vienos liudytojos parodymų nepakanka nustatyti kurio vairuotojo parodymai atitinka objektyvią situaciją, tyrimo metu nebuvo apklausti kiti autobusu važiavę galimi liudytojai. Autobuso vairuotojas patvirtino, kad kartu su vaikais važiavo mokytojai ir jų tėvai, todėl galimybės pašalinti prieštaravimus ir neaiškumus, kylančius iš vairuotojų parodymų, nebuvo išnaudotos apklausiant daugiau nei vieną liudytoją.

Papildomų tyrimo veiksmų metu nustačius tikslią įvykio vietą ir autobuso greitį tuo metu, šiuos duomenis galima palyginti su kelio atkarpa, kurioje galiojo greičio ribojimas bei draudimas lenkti, ir nustatyti ar šiuos draudimus pažeidė A. V.. Tiksli kelio atkarpa, kurioje vyko kelio darbai bei galiojo greičio ribojimas ir draudimas lenkti, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta objektyviais įrodymais, kuriuos palyginus su autobuso vairuotojo G. M. ir liudytojos V. B. parodymų patikrinimo metu nustatyta įvykio vieta, būtų galima aiškiai konstatuoti ar buvo pažeistas draudimas lenkti. Tikslią kelio atkarpą, kurioje vyko kelio darbai ir tikslią greičio ribojimo ir draudimo lenkti ženklų vietą tiksliausiai galima nustatyti atlikus liudytojo D. J. parodymų patikrinimą vietoje, nes jis tiksliai gali parodyti šias aplinkybes vietoje, apie kurias yra davęs parodymus.

Teismas konstatuoja ir tai, kad tyrimas šioje byloje buvo atliktas ne tik nevisapusiškai, bet ir patys įrodymai, kuriais remiantis nutarimas buvo priimtas, įvertinti nesilaikant ANK reikalavimų. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime įrodymų visumos vertinimo iš esmės nėra, o išvados dėl įrodymų nepakankamumo padarytos vertinant kiekvieną įrodymą atskirai, bet ne jų visumą. Nutarime konstatuoti tik įrodymų prieštaravimai, tačiau nėra jokių pagrįstų ir motyvuotų argumentų kodėl esant įrodymų prieštaravimams negalima pagrįstai atmesti vienų įrodymų ir pasiremti kitais. Nutarime nėra motyvų kodėl nesiremiama įrodymais, patvirtinančiais vairuotojo A. V. kaltę, nors šie įrodymai tarpusavyje sutampa ir paneigia A. V. parodymus. Autobuso vairuotojo parodymai sutampa su kartu važiavusios liudytojos V. B. parodymais ir liudytojo D. J. parodymais, kuriuos visus sugretinus yra pagrindo daryti išvadą, kad lenkimo manevras galimai buvo atliktas kelio atkarpoje, kurioje vyko kelio remontas ir buvo draudžiama lenkti. Nutarime nėra jokių motyvų kodėl tokia, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų visuma nepakankama draudžiamam lenkimo manevrui konstatuoti ir kodėl nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, o akcentuojamas ir suabsoliutinamas tik pats administracinėn atsakomybė traukiamo asmens ir kitų liudytojų parodymų prieštaravimo faktas bei deklaratyviai teigiama, kad prieštaravimams pašalinti buvo išnaudotos visos galimybės. Taigi, įrodymų pakankamumo vertinimas neatitinka ANK 569 straipsnio 4 dalyje numato reikalavimo įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o ne pavieniais įrodymais.

Priimant procesinį sprendimą dėl nagrinėjamo skundo pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 2 dalis numato, jog pabloginti asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas, o asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Kadangi skundas šioje byloje paduotas nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) ir jame prašoma grąžinti bylą institucijai, kuriuos pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai teismas negali pabloginti A. V., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėties dar labiau. Tai reiškia, kad net ir nustačius pagrindą įrodymų pakankamumą vertinti kitaip nei nutarime nurodo jį priėmusi institucija, teismas negali priimti ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nutarimo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia nukentėjusiojo skundo reikalavimai. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju nutarimą priėmusi institucija suvaržė nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) teisę ginti savo interesus visais galimais ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, nes reikalauti panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, iš viso nėra galimybės, kadangi byloje nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio būtų aiški kaltinimo kvalifikacija, pagal kurią teismas ir galėtų priimti kitokį nutarimą arba turėtų galimybę pakeisti į teisingą kvalifikaciją.

Teismų praktikoje laiko­masi nuostatos, kad administracinio nusižengimo proto­ko­las yra procesinis dokumentas, kuria­me formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmin­gos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, proto­kolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukia­mam asmeniui kaltinimas turi būti suformu­luo­tas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiks­mais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas. Proto­kolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kalti­ni­mo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo gali­ma suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kalti­namo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisi­nis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strate­giją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažei­dimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažei­dimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio teisės pažei­di­mo byloje Nr. 2AT-53-788/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo bylo­je Nr. 2AT-66-976/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime tyrėja konstatavo, kad A. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, tačiau nesant byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo iš viso neaišku kokio konkretaus administracinio nusižengimo požymius byloje reikia įrodinėti. Pažymėtina, kad remiantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Kaip minėta, nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, teismas taip pat gali pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau tai padaryti galima tik tuomet, kai byloje yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas su konkrečiu kaltinimu ir konkrečia veikos kvalifikacija. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo privalomumas aiškiai numatytas ANK 608 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Vienintelė išimtis kada administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas numatyta ANK 608 straipsnio 4 dalyje ir ANK 615 straipsnio 4 dalyje, t. y. jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Šiuo atveju tyrimas buvo atliktas, buvo surinkti įrodymai, kurių pagrindu buvo priimtas nutarimas, tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ir nekvalifikavo veikos, kurią tyrė. Todėl skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjantis teismas, remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, negali pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir pats savo iniciatyva nubausti asmenį pagal atitinkamą ANK straipsnį. Tokiu būdu iš nukentėjusiosios šioje byloje buvo atimta teisė reikalauti, kad teismas pats nubaustų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jeigu kitaip vertintų įrodymų pakankamumą.

Atsižvelgiant į nurodytus atlikto tyrimo trūkumus teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl kaltės įrodymų nepakankamumo nėra pagrįsta visapusiškai ir objektyviai atliktu veikos aplinkybių ištyrimu, todėl yra nepagrįsta, o paskirti administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, teismas negali, net ir manydamas, kad įrodymų kaltei pagrįsti pakaktų, nes byloje nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Skundžiamame nutarime nurodytų prieštaravimų ištyrimui reikia atlikti anksčiau nurodytą didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio, atsižvelgiant į parodymų patikrinimo vietoje atlikimo tvarką, negali atlikti apylinkės teismas, todėl nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atliekant papildomą tyrimą, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime iš esmės net neaptariamas ir nevertinamas galimai padarytas KET pažeidimas lenkti toje vietoje, kurioje tą daryti draudžiama, t. y. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, nors apie tai yra duomenų autobuso vairuotojo ir liudytojų parodymuose. Nutarime akcentuojamas tik negalėjimas nustatyti tikslaus greičio viršijimo tikslia skaitmenine išraiška, kuri reikalinga veikos kvalifikavimui pagal ANK 416 straipsnio atitinkamą dalį. Tačiau šiuo atveju nukentėjusioji autobuso savininkė UAB „Vikama“ nukentėjo ne vien tik dėl galimai viršyto kito vairuotojo greičio, o iš esmės dėl to, kad galimai buvo pažeistas draudimas lenkti autobusą ir taip sudaryta situacija kai iš po aplenkusio automobilio ratų pakelti skaldos akmenėliai suskaldė autobuso stiklą. Todėl net ir negalint įrodyti tikslaus greičio viršijimo tikslia skaitmenine išraiška, nereiškia, kad neturi būti tiriamas kitas galimas pažeidimas – lenkimas draudžiamoje vietoje, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Draudimo lenkti pažeidimas ir tokių veiksmų kvalifikavimas nesusijęs su konkrečiu ir tiksliu lenkiančiojo vairuotojo greičiu, nes aplenkti galima tiek viršijant, tiek neviršijant leistiną greitį, todėl negalėjimas įrodyti tikslaus greičio nereiškia, kad negalima įrodyti paties draudžiamo lenkimo manevro.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nagrinėjamo skundo pagrįstumo visiškai neturi reikšmės administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovo argumentai dėl autobuso vairuotojo veiksmų atitikimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams dėl to, kad jis nesustojo po eismo įvykio ir nepranešė apie jį policijai iš karto. Ši aplinkybė niekaip nešalina autobusą aplenkusio vairuotojo atsakomybės, jeigu jis pažeidė draudimą lenkti ar(ir) viršijo greitį, todėl nurodyti autobuso vairuotojo veiksmai nėra šios bylos dalykas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2018-11-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-1489-2018, kuriuo administracinė teisena A. V. atžvilgiu nutraukta, ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.