Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-3954-639/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
e2-3954-639/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01470-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
M. K.
Civilinė byla Nr. e2-3954-639/2018Proceso Nr. 2-06-3-01470-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

rašytinio proceso tvarka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modrė“ ieškinį atsakovui M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais UAB „Modrė“ 2017-01-31 Nr. 7, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo naudai 1073,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-02-20 Nr. 10, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 2500,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-04-19 Nr. 17, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 6329,60 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-05-04 Nr. 21, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 3500,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-05-12 Nr. 25, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 2345,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-08-21 Nr. 29, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 396,11 Eur. Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2018 m. kovo 13 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1540-730/2017 (pakeistas bylos Nr. eB2-691-730/2018 ) BUAB „Modrė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Gediminas Imbrasas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas kreditoriams pareikšti kreditorinius reikalavimus. Per nustatytą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi terminą kreditoriai pateikė savo kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-04-04 rašte dėl įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nurodyta, kad UAB „Modrė" 2017 m. balandžio 3 d. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7749.18 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. 2017 m. spalio 11 d. gautas antstolio Jono Petriko kreditorinis reikalavimas 164.29 Eur sumai, prie kurio priedų buvo pateiktas vykdomųjų išlaidų apskaičiavimas, iš kurio matosi, kad 2017 m. gegužės 25 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas išieškoti iš UAB „Modrė" 544,92 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas išieškotojo UAB ..Gramo" naudai. Bankroto administratorius pažymėjo, kad buvusiam UAB „Modrė" vadovui (direktoriui) ir kaip fiziniam asmeniui M. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. iš kasos buvo išduoti grynieji pinigai kaip paskolos grąžinimas. Taigi, minėtu laikotarpiu UAB „Modrė“ išmokėjo atsakovui 16 143,71 Eur, nors šių atsiskaitymų negalėjo vykdyti, nes jau buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti tokia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškinant CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas nurodyta, jog sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: 1) teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 ir joje nurodoma praktika). Taigi, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje kategoriškai nurodoma, kokia eilės tvarka skolininkas privalo atlikti atsiskaitymus, kai jis neturi lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Kad sandoris būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir niekiniu CK 1.80 straipsnio prasme, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnio nurodytų sąlygų visuma, t. y. skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir, esant šiai sąlygai, skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Nustatant pirmąją aplinkybę būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antrajai aplinkybei konstatuoti turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

Nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 straipsnyje, kurio 3 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Kita vertus, atsakovas, siekdamas padidinti įmonės veiklos rezultatus – pelną (ar panašių priežasčių), įnešė savo pinigines lėšas į įmonės biudžetą. Vėliau, supratęs, kad verslas nepavyko, įmonės finansinė situacija pasidarė kritiška, prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti nepavyks, siekdamas išsaugoti pinigines lėšas, atliko ginčo sandorius. Tokiais veiksmais atsakovas buvo nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu, išskirtinai patenkino savo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutampa su juridinio asmens vadovu, spręstina, kad abi šalys buvo nesąžiningos, nes ginčo sandoriais sumažino turto masę, į kurią gali būti nukreipiami kreditiniai reikalavimai.

Antra, buvusiam įmonės vadovui – atsakovui, sudarant ginčijamus sandorius – sau išmokant pinigines sumas, buvo žinoma, kad įmonė, nors dar tęsia veiklą, tačiau turi rimtų finansinių sunkumų, kurie nėra laikino pobūdžio, ir kurių įmonė nebesugebės įvykdyti. Akivaizdu, kad dėl to neabejotinai sumažės / sumažėjo patenkintų kreditorių dalis. Trečia, atsakovas selektyviai pasirinko kreditorius, su kuriais atsiskaitė, tuo pažeidė imperatyviai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijami sandoriai pažeidė UAB “Modrė” kreditorių teises.

Kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, konstatuota Klaipėdos apygardos nutartyje. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017-07-27 sudarė 12048,86 Eur, iš jų 11613,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 435,60 Eur delspinigių. Be to, ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaitoma jau nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau jo nesilaikė, nagrinėjamu atveju nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, todėl sandoris pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo kreditoriai 207 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. datoms (ginčijamų sandorių sudarymo datoms) turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Modrė“, ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti tiek iki bankroto bylos UAB „Modrė“ iškėlimo, tiek ir dabar. Konstatuotina, kad ginčijamų sandorių sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Ieškovas prašo taikyti restituciją dėl 16 143,71 Eur grąžinimo ieškovui.

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (2015 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-541-943/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais sandoriais ieškovas atsakovui pervedė 16 143,71 Eur. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Įvertinus bylos medžiagą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus laikytina, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą M. K. grąžinti ieškovui „BUAB „Modrė“ 16 143,71 Eur.

Patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, šis klausimas nespręstinas.

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistina 363 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Modrė“ 2017-01-31 Nr. 7, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo naudai 1073,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-02-20 Nr. 10, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 2500,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-04-19 Nr. 17, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 6329,60 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-05-04 Nr. 21, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 3500,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-05-12 Nr. 25, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K., negaliojančiu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. Ieškovo naudai 2345,00 Eur. Pripažinti UAB „Modrė“ 2017-08-21 Nr. 29, kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu buvo išmokėtos piniginės lėšos M. K..

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. K. priteisti 16 143,71 Eur bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modrė“ naudai.

Priteisti iš atsakovo M. K. 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą 16 143,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei BUAB „Modrė“.

Priteisti iš atsakovo M. K. 363 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas