- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-2730/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apygardos teismui, A. K., N. C., A. U.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-7259-611/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, A. K. , N. C. , A. U. dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, A. K. , N. C. , A. U. , prašydamas pripažinti, kad tretieji asmenys pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 nagrinėjimo metu ir priteisti iš atsakovo 300 650 Lt turtinės ir neturtinės žalai atlyginimo dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui A. B. 10 dienų nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus; išaiškinti ieškovui A. B. , kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kurie nustatyti CPK 114 ir 135 straipsniuose.
Teismas nurodė, kad CPK 114 straipsnis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė tik teismų procesinių dokumentų ir kitų dokumentų kopijas, kurios neatitinka nurodyto straipsnio reikalavimų.
Teismas nurodė, kad ieškovas, trečiaisiais asmenimis nurodydamas teisėjas A. K. , N. C. ir A. U. , nenurodė jų asmens kodų (jeigu tokie žinomi), nenurodė jų gyvenamosios vietos ar kito adreso, kuriais galima įteikti joms procesinius dokumentus (CPK 111 str.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti 300 650 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodo, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, nenurodo ir neišskiria turtinės žalos dydžio ir neturtinės žalos dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašomo žalos atlyginimo sumos nepagrindė rašytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Teismo teigimu, ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamą civilinę bylą neatleidžia jo nuo pareigos ieškinio pateikimo metu išdėstyti pagrindines aplinkybes dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra su trūkumais, sprendė, kad jis negali būti priimtas, o ieškovui nustatytinas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (CPK 115 str., 138 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo nutartimi buvo pažeisti Konstitucijos 28, 29 straipsniai, CPK 5, 7 straipsniai, kadangi nutartį priėmė tas teismas, dėl kurio teisėjų veiksmų neteisėtumo paduodamas ieškinys.Teismas netinkamai taikė CPK 111, 114 straipsnių nuostatas. Ieškovas negalėjo nurodyti teisėjų A. K. , N. C. , A. U. asmens kodų ir gyvenamųjų vietų adresų, kadangi šių duomenų nežino. Vietoj gyvenamųjų vietų adresų buvo nurodytas darbovietės adresas procesiniams dokumentams įteikti. Dėl procesinių dokumentų nuorašų pateikimo ieškovas prašė išreikalauti civilinę bylą, kurioje yra teismo nurodomų dokumentų originalai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis pakeistina.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, dėl Konstitucijos 28, 29 straipsnių, CPK 5, 7 straipsnių pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamą teismo nutartį priėmė ne tas teisėjas, kurio veiksmų teisėtumas yra ginčijamas ieškiniu.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nenurodė trečiųjų asmenų – teisėjų A. K. , N. C. , A. U. asmens kodų ir gyvenamųjų vietų adresų, nenurodė, kokiais kriterijais remiantis prašoma priteisti ieškinyje nurodomo žalos atlyginimo sumą, nenurodė ir neišskyrė turtinės žalos dydžio ir neturtinės žalos dydžio, prašomo žalos atlyginimo sumos nepagrindė rašytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieškinyje.
Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato, kad asmens kodai nurodomi tuo atveju, jeigu yra žinomi, o, apelianto teigimu, jis šių kodų nežino ir negali nurodyti, procesiniai dokumentai įstatymo nustatyta tvarka gali būti įteikiami ne tik gyvenamosios vietos, bet ir darbo vietos adresu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys – teisėjos, kurių darbo vieta yra aiški, nėra pagrindo nustatyti ieškovui ištaisyti ieškinio trūkumą dėl trečiųjų asmenų asmens kodų ir gyvenamosios vietos adreso nurodymo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minėtą ieškinio trūkumą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų ieškinio trūkumų buvimo – kriterijų, kuriais remiantis prašoma priteisti ieškinyje nurodomo žalos atlyginimo sumą, nenurodymo, turtinės žalos dydžio ir neturtinės žalos dydžio nenurodymo ir neišskyrimo, žalos atlyginimo sumos nepagrindimo rašytiniais įrodymais ir jų nenurodymo. Kaip jau minėta, įstatymas įsakmiai nurodo, kad turi būti suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, o ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Be to, CPK 114 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų pateikimo formą ir nenumato išimčių, leidžiančių dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinių dokumentų priedų nepateikti, nurodant tokių priedų buvimo vietą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis pakeistina, įpareigojant ieškovą ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, sprendžia, kad skirtinas naujas ieškinio trūkumų šalinimo terminas – iki 2012 m. sausio 20 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį pakeisti, įpareigojant ieškovą A. B. iki 2012 m. sausio 20 d. ištaisyti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.