- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1283/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-2924-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ ieškinį atsakovui mokslinei gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ palikta nenagrinėta, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atstovo komandiruotė laikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir ar ieškovo atstovas tinkamai vykdė pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovo UAB „ŽVC“ ieškinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad ieškovo atstovo, neatvykusio į teismo posėdį, nurodyta priežastis - kelionė į užsienį, kurią patvirtina tik lėktuvo bilietai, nėra svarbi neatvykimo priežastis. Kitų svarbių priežasčių ieškovo atstovas nenurodė. Atstovas bilietus rezervavo 2011 m. vasario 8 d., nors apie paskirtą teismo posėdį sužinojo 2011 m. sausio 10 d., taigi ieškovo atstovas nesirūpino proceso skatinimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Ieškovo atstovas buvo pateikęs prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl 2011 m. vasario 10-11d. komandiruotės, kurios metu ieškovo atstovas atstovavo investuotoją L. B. tarptautinėje byloje prieš Lietuvos Respubliką. Ši byla yra dėl didelės sumos ir svarbi.
2. Ieškovo atstovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nes teismui kas du mėnesius pateikdavo prašymus dėl teismo posėdžių datos. Skirtingai nei šioje byloje, kurioje dalyvauja tik dvi šalys ir todėl nėra sunku suderinti šalims priimtiną posėdžio datą, atstovaujant L. B. derinti visiems priimtiną datą sudėtinga.
3. Nors ieškovo atstovo užimtumas kitose bylose pagal CPK paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, šioje byloje ši aplinkybė turėjo būti pripažinta svarbia.
4. Ieškovui dėl bylos sudėtingumo buvo ekonomiškai nenaudinga sudaryti sutartį su kitu advokatu dėl atstovavimo posėdyje, kuriame dėl komandiruotės negalėjo atstovauti ieškovo pasirinktas advokatas.
Motyvuojamoji dalis
5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ieškinys pripažįstamas pagrįstai paliktas nenagrinėtu, jeigu į posėdį neatvyksta šalis ir jos atstovas, kurie nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
6. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad ieškovo atstovas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.
7. Ieškinio palikimo nenagrinėtu tikslas – užkirsti kelią galimybei vilkinti procesą. Kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo atstovas nesiekė vilkinti bylos išnagrinėjimo, aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą ir bendradarbiavo su teismu, siekė, kad būtų parinkta visiems proceso dalyviams priimtina teismo posėdžio data, teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties, nebuvo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu ir tokia procesinė priemonė yra neproporcinga.
8. Ieškinį palikus nenagrinėtu ieškovas turėtų vėl kreiptis į teismą ir su sumokėti 3210 litų žyminį mokestį. Pastebėtina, kad byloje teismo posėdis buvo paskirtas tik po metų nuo jos inicijavimo, todėl situacija, kai jau pasirengus bylos nagrinėjimui, išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovas vėl turėtų iš naujo kreiptis į teismą, nesiderina su proceso operatyvumo principu ir reiškia, kad ginčo išnagrinėjimas užsitęs.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Ieškovo atstovas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje teismą informavo tik posėdžio dieną, nors apie poėdžio datą sužinojo prieš mėnesį ir tuomet jam jau buvo žinoma apie pareigą teismo posėdžio dieną išvykti į komandiruotę. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo atstovas tinkamai rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu. Be to, ieškovas, žinodamas, kad jo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, turėjo galimybę susirasti kitą atstovą.
2. Ieškovo atstovas, prašydamas atidėti teismo posėdį, nurodė tik tai, kad posėdžio dieną bus išvykęs, tačiau neįrodė komandiruotės svarbos, nors pagal CPK komandiruotė paprastai nelaikoma svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi.
3. Procesinė priemonė – palikti ieškinį nenagrinėtą yra proporcinga siekiamam tikslui – sudrausminti šalis, nesiekiančias greito bylos išnagrinėjimo. Palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar neatvykęs į teismo posėdį ieškovo atstovas, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtų, tinkamai vykdė procesines pareigas bendradarbiauti bei sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.
Pagal bylos duomenis 2011 m. vasario 7 d. prašymą atidėti 2011 m. vasario 10 d. numatytą teismo posėdį dėl advokato užimtumo kitose bylose teismui pateikė atsakovo atstovas advokatas A. B., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis, atsiradus galimybei, teismo posėdyje dalyvavo.
Ieškovo atstovo advokato R. A. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismas gavo 2011 m. vasario 10 d., t.y. teismo posėdžio dieną. Šis prašymas pateiktas kartu su raštu išdėstyta ieškovo nuomone dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, nes į teismo posėdį, teismo vertinimu, be svarbių priežasčių neatvyko ieškovo atstovas. Be svarbių priežasčių neatvykus ieškovui arba jo atstovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ir atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis. Taigi teismas ieškovo atstovo komandiruotę teismo posėdžio dieną gali pripažinti svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Be to, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus, nagrinėjamu atveju, tikslą užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bylos nagrinėjimą.
Pagal bylos duomenis advokatas R. A. lėktuvo bilietus skrydžiams rezervavo 2011 m. vasario 8 d., vasario 9 d. parengė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Šį prašymą teismas gavo vasario 10 d. Taigi, akivaizdu, kad advokatas R. A. pakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Be to, kaip minėta, kartu su šiuo prašymu advokatas R. A. pateikė raštu išdėstytą ieškovo nuomonę dėl atsakovo 2011 m. vasario 3 d. prašymo sustabdyti bylą, kas rodo, jog advokatas ėmėsi veiksmų, kad teismui laiku taptų žinoma ieškovo nuomonė net ir tuo atveju, jeigu prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebūtų patenkintas. Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo atstovas būtų netinkamai vykdęs bendradarbiavimo pareigą ar būtų nesirūpinęs operatyviu bylos išnagrinėjimu. Nepagrįsti ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad buvo galimybė anksčiau informuoti teismą apie ieškovo atstovo komandiruotę, kadangi tik rezervavus lėktuvo bilietus tapo galutinai aiškus ieškovo atstovo komandiruotės laikas ir tai, kad ieškovo atstovas neturės galimybės dalyvauti teismo posėdyje.
Galiausiai pažymėtina, kad byla iškelta 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. birželio 17 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. vasario 10 d. Tai rodo, kad procesas ilgai užtruko (pirmas posėdis įvyko ir byla buvo nutraukta daugiau nei po metų nuo bylos iškėlimo), todėl bylos nutraukimas vien tuo pagrindu, kad dėl komandiruotės į posėdį neatvyko ieškovo atstovas, kuris informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir byloje nėra duomenų, kad procesinėmis teisėmis būtų piktnaudžiavęs, šios bylos aplinkybių kontekste būtų nesuderinamas su proceso ekonomišku principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo galimai pažeistus interesus turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme.
Šie argumentai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.