Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. S. ieškinį atsakovui Z. S. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad turi daug sveikatos problemų, kojoje žaizda, reikia vaikščioti pas chirurgus, su viena akimi nemato, reikia operuoti sąnarius. Gauna našlystės ir senatvės pensija apie 167 Eur per mėnesį. Nuomojasi vieno kambario butą, kūrenamą malkomis. Iš seniūnijos gauna malkų, maisto produktų. Socialiniai darbuotojai nelanko, niekas nesirūpina. Nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Turiu paskolą, moka bankui apie 8 Eur per mėnesį. Padeda sūnus R. S. maistu, kartais ir pinigais, lanko. Atsiliepime sūnus daug primelavęs, gal kažkiek teisybės ir yra.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad mamai reikalinga parama, nes kitaip sunku išgyventi. Pats yra dirbantis, taip pat gauna invalidumą. Jo parama mamai kartais grynais, kartais maisto produktais. Paramą teikia tada, kai jos reikia. Aprūpina, jei trūksta maisto. Mamai reikia operuoti sąnarius, sunkiai vaikšto, su akimis blogai. Vaikystėje brolis buvo pavalgęs, apsirengęs, viskuo aprūpintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovas Z. S. ir trečiasis asmuo R. S. yra ieškovės sūnūs (b. l. 7, 8, 53). Ieškovė yra gimusi 1943 m. senatvės pensininkė (b. l. 6). Ieškovės sūnų tėvas E. S. mirė 1974 m.. (b. l. 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsniu įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, teikti deramą išlaikymą. Jei asmenys šios pareigos tinkamai neatlieka, tai teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį ir tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio nusipelnoma pirmiausiai tuo, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Išlaikymo prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Įstatymų leidėjas CK 3.205 straipsniu reglamentuodamas pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, išlaikymą sieja su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi ir nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra nedarbinga dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės (sulaukusi senatvės pensijos amžiaus ir turi trečią invalidumo grupę (kaip nurodoma pensininko pažymėjime (b. l. 6)).

Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė neįrodė antrosios sąlygos išlaikymui iš pilnamečių vaikų priteisti – išlaikymo reikalingumo. Net ir būdami nedarbingi tėvai neturi teisės į išlaikymą. Spręsdamas ieškovo išlaikymo klausimą teismas privalo atsižvelgti į ieškovo poreikius ir abiejų prievolės šalių turtinę padėtį.

Ieškinyje nurodoma, kad pragyvenimui kas mėnesį ieškovei reikalinga apie 370 Eur. Šias išlaidas sudaro: apie 100 Eur maistui, apie 30 Eur rūbams bei avalynei, 70 Eur vaistams ir vitaminams, apie 50 Eur komunalinėms paslaugoms (šildymui, šiukšlėms, elektrai), 30 Eur buto nuoma, apie 80 Eur – kitos išlaidos. Poreikiams pagrįsti į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 9–10, 11–12).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, nurodytos išlaidos būsto nuomai, maistui, drabužiams yra realios ir atitinka protingumo kriterijus, todėl teismas pripažįsta jas būtinomis ir nereikalingomis papildomo įrodinėjimo, juolab, kad remiantis teismų praktika, teismas ir neturi nustatyti konkrečios kiekvienam poreikiui tenkinti reikalingos sumos (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Nurodytos sumos, skirtinos vaistams ir vitaminams, komunalinėms paslaugoms, teismo manymu, reikalingos detalesnio aptarimo.

Akivaizdu, kad išlaidos vaistams ir vitaminams, jų dydis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos būklės, gydymo rėžimo, galimybių visiškai išgydyti vieną ar kitą ligą ir pan. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo hospitalizuota dėl akių ligų, jai pateiktos rekomendacijos gydymui, 2018 m. birželio mėnesį konsultuota pulmonologo dėl pneumonijos, lėtinio bronchito, tačiau, teismo vertinimu, šie dokumentai nėra informatyvūs siekiant nustatyti sveikatos priežiūrai reikalingas išlaidas: vaistų kainas, reikalingus jų kiekius, jų įsigijimą, valstybės kompensaciją ar jos nebuvimą. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie ieškovei diagnozuotas lėtines, ilgai trunkančias ir nuolatinio gydymo reikalingas ligas ar būkles. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ Kauno klinikų II Akių ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašas yra surašytas 2011 m., todėl mažai aktualus vertinant esamą ieškovės sveikatos būklę, su ja susijusias išlaidas medikamentams. Iš kito teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog 2018 m. birželio mėnesį J. G. S. konsultuota pulmonologo dėl pneumonijos, lėtinio bronchito, tačiau nei ieškiniu, nei teismo posėdyje aplinkybių dėl kvėpavimo takų ligų, juo labiau jų gydymui reikalingų medikamentų ir išlaidų jiems, ieškovė nenurodė, taigi, teismas vertina, jog minėtas išrašas tiesiog patvirtina faktą apie 2018 m. ieškovės persirgtą ligą. Duomenų apie kitas ligas, reikalingą sąnarių operaciją, ieškovei nustatytą specialiųjų poreikių lygį, byloje nėra (išskyrus ieškovės ir trečiojo asmens nurodymą teismo posėdžio metu); kaip ir apie ieškovės išlaidas vitaminams. Atkreiptinas dėmesys, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovei teismo buvo pasiūlyta pateikti šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Nurodydama sumą, reikalingą komunalinėms paslaugoms apmokėti per mėnesį, ieškovė ieškiniu nurodė, kad ši išlaidų rūšis sudaro apie 50 Eur, į ją įskaičiavo šiukšlių išvežimą, elektrą, šildymą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad malkų, kurios reikalingos būsto šildymui, gauna iš seniūnijos, todėl akivaizdu, jog ši suma turėtų būti atitinkamai mažinama. Pastebėtina, jog ieškovė nedetalizavo, kokias išlaidas apima 80 Eur suma, kurią ieškiniu įvardijo kaip kitas išlaidas, todėl teismas, pripažindamas esant suprantama, kad ieškovė gali turėti ir kitų, iš anksto nenumatytų išlaidų, sprendžia nesant galimybės įvertinti šių išlaidų dydį ir būtinumą.

Ieškovė nurodė, kad jos dalis šių poreikių patenkinime yra 166,67 Eur, sūnus R. S. teikia paramą, kurios dydis yra apie 100 Eur kas mėnesį. Nors ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti jos gaunamų pajamų rūšių, nurodė, nežinanti, kad nuo 2019 m. jos senatvės pensija yra padidėjusi, tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškovės pajamos yra 230,28 Eur per mėnesį, jas šiuo metu sudaro: 206,11 Eur senatvės pensija ir 24,17 Eur našlių pensija (b. l. 94–95). Ieškovei teikiama parama maistu ir higienos prekėmis (b. l. 102). Ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neregistruotos (b. l. 17–18), laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. socialinės išmokos jai nebuvo mokamos (b. l. 15), 2018 m. gegužės mėnesį išmokėta 190 Eur socialinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų (b. l. 101). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad sūnus R. S. reguliariai teikia motinai paramą tiek maistu, tiek pinigais, ieškinyje sūnaus R. teikiamą paramą ieškovė įvertino maždaug 100 Eur dydžiu kas mėnesį.

Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas atsiliepimu nurodo aplinkybes, tiesa, skirtingas, apie ieškovės turėtą nuosavybės teise gyvenamąjį namą Radviliškio r. sav., jo pardavimą. Pastebėtina, kad nė viena iš šalių nepateikė jokių duomenų (išskyrus registro išrašą apie tai, kad iki 2002 m. rugsėjo 5 d. ieškovei nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas (b. l. 17–18)), patvirtinančių šio sandorio aplinkybes, iš sandorio gautų lėšų panaudojimą ar pan.

Atsižvelgdamas į ieškovės poreikius, jos gaunamas pajamas, valstybės paramą, kuri taip pat vertinama priteisiant išlaikymą, teismas sprendžia nesant galimybės išvadai, jog ieškovei reikalinga parama.

Nagrinėdamas šalių ginčą teismas įvertina ir atsakovo turtinę padėtį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad dirba Č., gauna apie 600 Eur atlyginimo, pateikė teismui darbo sutartį ir kitus dokumentus, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, registruotų Lietuvoje atsakovas neturi (b. l. 19). Jo atžvilgiu vykdomi piniginiai išieškojimai išieškotojų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimą į ieškinį iš esmės grindžia netinkamu ieškovės pareigų nepilnamečiams vaikams atlikimu, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikia. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovui pasiūlyta pateikti teismui duomenis, patvirtinančius arba nurodyti asmenis, galinčius liudyti apie išdėstytas aplinkybes, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad dalis teisybės atsakovo atsiliepime yra. Bylos duomenys neleidžia padaryti išvados, jog ieškovė vengė kaltais veiksmais vykdyti motinos pareigas ir atsakovas šias aplinkybes įrodė. Šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai taip pat neįrodo, kad ieškovė vengė išlaikyti savo vaiką.

Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nenustačius paramos ieškovei reikalingumo ir atmetus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimas taip pat nepriteisiamas.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovei neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis dėl jai reikalingo išlaikymo ir paramos, be to, neatmestina galimybė šiuos klausimus spręsti gera valia bendraujant tarpusavyje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė 100 proc. atleista bylinėjimosi išlaidų, atsakovas prašymo priteisti jo patirtas išlaidas ir jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą pateikiant per Šiaulių apylinkės teismą (Pakruojo rūmus).