Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. balandžio 26 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,98 promilių girtumas), konflikto metu sugriebęs savo sugyventinę J. T. už abiejų plaštakų ėmė tampyti ir stūmė ją į sieną, buvo apdraskytos abi rankos, dėl to savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine J. T., su kuria bendrą buitį veda jau beveik 30 metų, turi du vaikus – sūnų ir dukrą. 2020 m. balandžio 26 d., apie 11.00 val., išėjo į kapines aplankyti tėvo kapo. Užėjęs į parduotuvę nusipirko vyšninės degtinės ir eidamas namo išgėrinėjo. Grįžęs namuose dar truputį išgėrė, tačiau iš jo sugyventinė J. T. atėmusi degtinės butelį pabėgo link virtuvės. Kaltinamojo teigimu, vijosi ją, kad atimtų butelį, todėl tarp jų kilo konfliktas. Prisipažįsta, kad sugriebęs sugyventinę už abiejų plaštakų ėmė ją tampyti, stūmė į sieną, taip pat netyčia apdraskė abi rankas. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, atsiprašys savo sugyventinės (b. l. 70-73, 78).

Nukentėjusioji J. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 26 d., apie 15.00 val., jų nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B. smurtavo prieš ją, t. y. sugriebė už abiejų rankų, ėmė tampyti ir stūmė ją į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusios teigimu, ant rankų matosi akivaizdūs apdraskymai, medikų pagalba nereikalinga. Anksčiau vyras taip pat smurtavęs, į policiją kreipėsi (b. l. 1-4).

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, liudytojo apklausa ir kartu priimtas pareiškimas, kuriame nukentėjusioji J. T. nurodė, jog 2020 m. balandžio 26 d., apie 15.00 val., jų nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. B. smurtavo prieš ją, t. y. sugriebė už abiejų rankų, ėmė tampyti ir stūmė ją į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Be kita ko matyti, kad apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas L. K. užfiksavo, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, blaivi (b. l. 2-3).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 26 d. apie 15.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos P. B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), girdi kaip neblaivus tėvas muša mamą (priedo b. l. 4).

Įvykio vietos fotonuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji apibūdina, jog tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas bei nurodo, kad dėl patirto fizinio smurto jautė fizinį skausmą, įraše matomos apdraskytos rankos (b. l. 9-13).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 26 d., 15.32 val. A. B. buvo nustatytas 0,98 promilių girtumas (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, išėjęs iš namų aplankyti tėvo kapo, parduotuvėje nusipirko vyšninės degtinės ir eidamas išgėrinėjo. Grįžęs namuose dar truputį išgėrė, tačiau J. T. atėmusi degtinės butelį pabėgo link virtuvės. Pasak kaltinamojo, vijosi ją, kad atimtų butelį, todėl tarp jų kilo konfliktas. Prisipažįsta, kad sugriebęs sugyventinę už abiejų plaštakų ėmė ją tampyti, stūmė į sieną, netyčia apdraskė abi rankas (b. l. 70-73, 78). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. T. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiosios J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2020 m. balandžio 26 d., apie 15.00 val., jų nuosavame name sugyventinis A. B. smurtavo prieš ją, t. y. sugriebė už abiejų rankų, ėmė tampyti ir stūmė ją į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusios teigimu, ant rankų matosi akivaizdūs apdraskymai (b. l. 1-4). Minėtas aplinkybes apie įvykusio konflikto metu patirtą fizinį skausmą detalizuoja ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame išties užfiksuota, kaip nukentėjusioji apibūdina įvykio situaciją bei nurodo, kad dėl patirto fizinio smurto jautė fizinį skausmą, įraše matomos apdraskytos rankos (b. l. 9-13). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2020 m. balandžio 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame, be kita ko, apžiūrą atlikusio policijos pareigūno L. K. užfiksuota, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi (b. l. 2-3). Antai, iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog 2020 m. balandžio 26 d. apie 15.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos P. B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), girdi kaip neblaivus tėvas muša mamą (priedo b. l. 4). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Taigi, sugretinus aukščiau aptartus duomenis su byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. B. 2020 m. balandžio 26 d. prieš nukentėjusiąją J. T. panaudojęs fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji J. T. duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi A. B. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 111-114).

Nukentėjusiajai J. T. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 120). Prašymų, skundų negauta.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – yra senyvo amžiaus, nevedęs, pensininkas, praeityje neteistas (b. l. 36-37), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b. l. 82-89), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, A. B. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. A. B. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvertinus faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra senyvo amžiaus. Vis tik, atsižvelgus, kad nusikalstamą veiką jis padarė paveiktas alkoholio, jam skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitam psichiką veikiančias priemones (tarp jų ir alkoholį), be to, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu jis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 26 d., 15.30 val. iki 2020 m. balandžio 27 d., 15.30 val. (b. l. 38-40, 52-53). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-104) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD-R skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalimi, A. B. uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitam psichiką veikiančias priemones (tarp jų ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. B. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d., 15.30 val. iki 2020 m. balandžio 27 d., 15.30 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.