Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1385-651/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
1-1385-651/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01298-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
V. V.
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1385-651/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01298-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.;1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorams Vingaudui Rinkevičiui, Ritai Čivinskaitei, nukentėjusiajam V. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-11-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 str. 1 d. – 25 MGL (3250 Lt) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., 2011 m. gegužės 27 d. apie 12.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule neatlygintinai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas realiai savo veiklos nevykdančios įdarbinimo paslaugas teikusios UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei dokumentais, iš anksto žinodamas, kad jokių įdarbinimo paslaugų suteikti negalės, žadėdamas bei įtikindamas nukentėjusįjį V. V. įdarbinti Anglijoje, savo vardu 2011 m. gegužės 27 d. surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančią Įdarbinimo konsultavimo paslaugų sutartį bei pinigų paėmimo kvitą Nr. ABU 002165, tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. už tariamas įdarbinimo paslaugas paėmė 500 Lt, nukentėjusiojo neįdarbino, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. V. 500 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu ir užsiėmė klientų paieška darbui Anglijoje. Įmonės direktorius A. S. yra jo žmonos pusbrolis, jis apie įdarbinimą skelbė internete ir taip jį rado nukentėjusysis V. V., kurį priėmė savo namuose Kaune. Nukentėjusiajam paaiškino darbo sąlygas, už konsultaciją paėmė avansą 500 Lt, o po to išvyko į sodybą ir tiesiog apie jį pamiršo, pinigus išleido. Bendrovės nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), 111 kabinete, dirbo iki liepos mėnesio, tačiau V. V. priėmė namuose, nes sirgo po avarijos. Įmonėje įsidarbino iš karto po jos įkūrimo, veiklą vykdė nuolatos, V. V. buvo paskutinis klientas. Sutartys buvo iš interneto, o pinigų priėmimo orderius pirko direktorius. Dokumentus įmonei siuntė neregistruotu laišku, nežino, kaip sutartys buvo apskaitomos įmonėje. Po sutarties sudarymo su nukentėjusiuoju ilgai nebendravo, skambučiai buvo į įmonės telefoną, bet jam rodė nepažįstamą numerį, todėl jis nekėlė ragelio, nes neturėjo ką pasakyti klientams, kadangi nebendravo su direktoriumi ir neturėjo jokios informacijos apie darbą. Tvirtina, kad V. V. buvo paskutinis jo klientas. Po nukentėjusiojo V. V. ir liudytojo M. N. apklausų paaiškino, kad ketvirtadienį nukentėjusiajam išvažiuoti galimybės nebuvo, nes tą dieną nėra vežimo, visi vežimai buvo penktadieniais ir šeštadieniais. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 500 Lt turtinę žalą ir 1000 Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad tuo metu buvo grįžęs iš Anglijos ir turėjo dokumentus, kurie užsienyje galiojo dar 3 mėnesius, todėl paskambino pagal internete rastą skelbimą dėl įdarbinimo ir susitarė su kaltinamuoju susitikti jo namuose. Kaltinamasis sakė, kad jau 18 metų įdarbina žmones, todėl juo patikėjo. Sumokėjo 500 Lt už nuvežimą, apgyvendinimą ir įdarbinimą. Į klausimą ar reikės sudaryti sutartį, kaltinamasis sakė, kad čia jau „atgyvena“, viskas vyksta iš karto, ir paaiškino, kad vežama antradieniais ir ketvirtadieniais ir liepė kuo greičiau išeiti iš darbo, jei nori išvykti ketvirtadienį. Į klausimą, iš kur reikės išvažiuoti, kaltinamasis pasakė, kad jam paskambins vairuotojas ir pasakys. Kai trečiadienį ir ketvirtadienį niekas neskambino, jis paskambino kaltinamajam, kuris pasakė, kad viskas tiesiog užsilaikė. Nuo tada prasidėjo laiko atidėjinėjimai ir jis suprato, kad kažkas yra negerai, todėl skambino sutartyje nurodytu įmonės telefonu, o kai niekas neatsakė, nuvyko nurodytu įmonės adresu. Kai apsaugininkui parodė sutartį, tai šis pasakė, kad tokios firmos čia nėra. Tada paskambino V. A., pasakė, kad prarado darbą, neturi pajamų, todėl reikia išeiti iš nuomojamo buto, o jis pasakė, kad atiduos pinigus, jei atsiims pareiškimą, jis sutiko, bet pinigų nesulaukė. Vėliau V. A. pervedė jam 400 Lt. Dėl prarasto darbo patyrė stresą, nepatogumus, jam teko išeiti iš nuomojamo buto, jo darbingumas sumažėjo iki 40 procentų, todėl prašo priteisti 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas M. N. parodė, kad laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-10-01 kartu su kaltinamuoju dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pagrindinis ofisas buvo Vilniuje, įmonės direktorius buvo A. S.. Jo funkcijos buvo ieškoti klientų, informuoti juos apie darbą, pasirašyti sutartis. Už vieną sutartį su kelione būdavo apie 1200 Lt, klientai mokėdavo pavedimu arba pagal pinigų priėmimo orderį. Visą informaciją apie darbą jam suteikdavo arba A. S., arba kaltinamasis A. A., kuris taip pat viską žinojo, jį pakonsultuodavo. Visą informaciją apie įdarbinimo įmones gaudavo telefonu arba susitikus, pats kontaktų su užsienio darbdaviais neieškojo. Jis dirbo Kaune, vieną kartą per mėnesį susitikdavo su direktoriumi ir perduodavo dokumentus. Nežino, ar firma turėjo autobusus, su kuriais veždavo klientus, jis tuo nesirūpindavo, pasakydavo su kiek žmonių bendrauta, kiek sutarčių, pagal tai ir matydavosi jo darbas. Žmonės būdavo išvežami penktadieniais arba šeštadieniais, su jais būdavo sutarta išvažiavimo vieta.

Rašytine medžiaga:

V. V. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad V. V. pranešė, kad 2011-05-27 apie 12.30 val. pagal skelbimą apie įdarbinimą Anglijoje nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur su V. A. pasirašė įdarbinimo sutartį, sumokėjo 500 Lt, tačiau įdarbintas Anglijoje nebuvo (1 t., b.l. 11).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. V. pateikė 2011-05-27 UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinimo konsultavimo paslaugų sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 0002165 (1 t., b.l. 36-39).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) registravimo pažymėjimo, steigimo akto, įstatų ir įgaliojimo Nr. Į-002 kopijas (1 t., b.l. 40-49).

2011-11-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos raštu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (1 t., b.l. 55).

Lietuvos respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2010-04-21. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas A. S. (1 t., b.l. 62-63).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus 2010-12-20 raštu Nr. (3R)-10144/7.16/, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus direktoriaus 2011 -01-18 sprendimu Nr.(15D)-43 nustatyta, kad Draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui neteikia jokių duomenų ne mažiau kaip 3 mėnesiai, įmokų nemoka, įmonė veiklos nevykdo. M. N. valstybinio socialinio draudimo laikotarpio nutraukimo data UAB (duomenys neskelbtini) turi būti įrašyta nuo 2010-10-01 (1 t., b.l. 82-83).

2011-01-12 M. N. prašymu nustatyta, kad jis 3 mėnesius neranda darbdavio, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. (1 t., b.l. 84).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus 2011-04-29 raštu Nr. (3R)-3016/7.16/ nustatyta, kad V. A. buvo informuotas apie tai, kad draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-01 neteikia duomenų apie jam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas (1 t., b.l. 89).

Nors kaltinamasis V. A. neigė savo kaltę ir nurodė, kad veikė sudarytos sutarties su nukentėjusiuoju V. V. ribose, tačiau šie jo teiginiai paneigti baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo V. V., liudytojo M. N. parodymais, rašytine medžiaga – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus pateikta informacija neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis, žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinimo veiklos nevykdo ir jis negalės įdarbinti nukentėjusiojo užsienyje, siekdamas apgaule neatlygintinai įgyti svetimą turtą, pažadėjo nukentėjusįjį įdarbinti Anglijoje, savo vardu 2011 m. gegužės 27 d. surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančią Įdarbinimo konsultavimo paslaugų sutartį bei pinigų paėmimo kvitą Nr. ABU 002165, ir tokiu būdu iš nukentėjusiojo V. V. už tariamas įdarbinimo paslaugas paėmė 500 Lt, tuo tyčia apgaule pasisavino svetimą turtą – nukentėjusiajam V. V. priklausančius pinigus, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės ir 9000 Lt neturtinės žalos priteisimo (2 t., b.l. 5). Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodo, kad kaltinamojo V. A. nurodymu nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo kiemsargiu valytoju, prarado darbo užmokestį ir taip patyrė 500 Lt turtinę žalą. Ieškinyje nurodo, kad patirtą neturtinę žalą vertina 9000 Lt suma, kadangi patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, gydėsi, gėrė raminamuosius vaistus, nes jautė baimę, nerimą, nemigą, dažną galvos skausmą. Jam nustatytas dalinis 40 procentų darbingumas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo V. V. parodymais, pateikta darbo sutartimi (2 t., b.l. 6-9) nustatyta, kad V. V. nuo 2011-05-02 dirbo UAB „Naujamiesčio būstas“ kiemsargiu valytoju, mokant jam minimalų mėnesinį darbo užmokestį, ir darbo sutartį nutraukė dėl kaltinamojo apgaulės. Teismas laiko įrodyta, kad V. V. patyrė 500 Lt turtinę žalą dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. A..

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad aukščiau paminėtais tyčiniais neteisėtais kaltinamojo V. A. veiksmais nukentėjusiajam V. V. buvo padaryta ir neturtinė žala – jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kadangi prarado darbą, planuotas pajamas, tačiau negalėjo patirti fizinio skausmo, kaip nurodo ieškinyje, taip pat nepagrįsti teiginiai, kad parado darbingumą, nes kaip matyti iš pateiktų neįgaliojo pažymėjimų kopijų V. V. dalinis 50 procentų darbingumas buvo nustatytas nuo 2009-10-19 iki 2011-10-15, o dalinis 40 procentų darbingumas nuo 2011-10-16 iki 2012-04-21 (2 t., b.l. 10-11). Taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad jis gydėsi, vartojo vaistus. Vadovaujantis neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytinas 2000 Lt neturtinės žalos dydis, priteisiant iš kaltinamojo V. A.. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo V. A. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nedirba, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete neregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, todėl įgyvendinant bausmės tikslus ir teisingumo principą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iki 2011-11-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmės bendrintinos BK 63 str. 9 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 305 str., 307 str. 1 d., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Lt turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat per laisvės apribojimo laikotarpį V. A. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., prie šios bausmės pridėti visą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-04 baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą ir galutinę subendrintą bausmę V. A. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 500 Lt turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir 25 (dvidešimt penkių) MGL t.y. 3250 Lt baudą. Taip pat per laisvės apribojimo laikotarpį V. A. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. A. 500 (penkis šimtus) Lt turtinės žalos ir 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo V. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė