- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2-9952-192/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams H. B. ir L. R., dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Lesto“ atstovei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Nacionalinei Žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu-pašalinti valstybiniam žemės fondui priklausančiame kelyje kliūtis trukdančias privažiuoti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo per 3 mėnesius savo sąskaita, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)19,Kauno mieste, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir jame esantis pastatas. Privažiavimas prie sklypo- valstybinės žemė fondui priklausanti žemės dalis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje yra pastatytos dvi elektros perdavimo linijų atramos. Šios atramos neleidžia ieškovei ir specialiosios paskirties transportui privažiuoti prie savo žemės sklypo. Atramos yra Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau atsakovė neužtikrino ieškovės teisės privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo, suteikdama AB „Lesto“ užstatymo teisę atsakovei priklausančioje žemėje, todėl Lietuvos Respublika laikoma atsakove, kuriai pagal įstatymą valstybinės žemės fondui priklausančios žemės klausimais atstovauja Nacionalinė Žemės tarnyba prie žemės ūko ministerijos. Elektros perdavimo linijų atramas pastatė AB „VST“, kuri savo veiklą kaip juridinis asmuo baigė ir buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro. Jos teisių ir pareigų perėmėja- AB „Lesto“, įkurta sujungimo būdu reorganizavus skirstomųjų tinklų bendroves AB „RST“ ir AB „VST“, kuri tokiu būdu yra tretysis asmuo šioje byloje.
UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)19, Kaune pagal 2008-03-17 dienos pirkimo-pardavimo sutartį ir jame esantį pastatą. Privažiavimas į žemės sklypą ir jame esantį pastatą yra teritorijoje tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)17, (duomenys neskelbtini)19 ir (duomenys neskelbtini)23, Kaune. Ši privažiavimo teritorija kaip žemės sklypas nesuformuota ir yra valstybinės žemės fondo Kauno mieste dalis. Be to, kaip nurodyta 2011 m gegužės 6 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1494, minėta teritorija paskirta naudoti kaip privažiavimo kelias patekti į žemės sklypą. AB „Lesto“ šioje privažiavimui skirtoje teritorijoje pastatė dvi elektros perdavimo linijų atramas, kurios neleidžia bendrovei iš viešojo kelio (duomenys neskelbtini) privažiuoti į žemės sklypą bei jame esančius statinius(kaip įrodymą pateikia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Atsakovė, suteikdama teritoriją, naudotis, kaip privažiavimo kelią patekti į žemės sklypą, negalėjusi suteikti AB “Lesto“ užstatymo teisės ir taip sudaryti sąlygas pažeisti ieškovei teisę į netrukdomai valdyti savo žemės sklypą. Pagal LR CK 4.160 str.1 dalį užstatymo teisė- teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti. Ieškovė mano, jog atsakovė suteikė užstatymo teisę UAB „Lesto‘ ir leido statyti elektros linijų atramas jai priklausančioje teritorijoje. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės teises dėl nurodytų aplinkybių: Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina piliečių teises į jų turėtą ir turimą nuosavybę(LR Konstitucijos 23 str.), Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole įtvirtinta nuosavybės teisės apsauga ir teisė ja nekliudomai naudotis savo aktuose Konstitucinis teismas ne kartą konstatavęs, kad savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o Valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Įsigydama žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo absoliučią teisę naudotis šiuo sklypu pagal poreikį, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir tai įtvirtina LR CK 4.20 str. Daiktinės teisės turėtojas turi galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises.
Šalies argumentai
Ieškovė grindžia reikalavimą ir LR CK 4.39 straipsnio 1 dalimi ir nurodo nuosavybės teisė gali būti atribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Šiuo atveju ieškovė negali netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir prie jo privažiuoti prieš savo valią, nesant nei teismo sprendimui nei įstatyminiam pagrindui. Ieškovė nurodo, kad LR CK 4.37 str.1 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu. Atsakovė paskyrė teritoriją ieškovei naudoti kaip privažiavimo kelią patekti į žemės sklypą. Tuo būdu atsakovė suteikė ieškovei kelio servitutą kaip numatyta LR CK 4.117 str. Todėl, vadovaujantis LR CK 4.39 str. ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teises, neturi apribojimų, draudžiančių ar kitaip neleidžiančių jai patekti į žemės sklypą. Ieškovė mano, kad atsakovė nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje suteikė teisę statyti ir elektros linijų atramas, kurios neleidžia jai tinkamai įgyvendinti savo žemės sklypo ir jame esančių statinių valdymo teisę, t.y. patekti į žemės sklypą. Siekiant įgyvendinti žemės sklypo valdymo teisę, būtina turėti ir galimybę privažiuoti į sklypą.
Nurodo, kad siekiant įgyvendinti valdymo teisę, būtina turėti ir galimybę privažiuoti į sklypą. Nors valdymas ir neprarastas, tačiau užkirstas kelias jį tinkamai įgyvendinti. Savininko teisė ginti savo teises , nors ir nesusijusias su valdymo netekimu, įtvirtinta LR CK 4.98 str.
Atsakovė, paskirdama naudoti kaip privažiavimo kelią patekti ieškovei į žemės sklypą, sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, jog jai bus leista netrukdomai privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau atsakovė paraleliai suteikdama ir AB „Lesto“ užstatymo teisę, taip pažeidžia ieškovės ne tik nuosavybės teisę, bet ir teisėtą lūkestį pasiekti žemės sklypą be apribojimų. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nuosavybės teisės objekto savininkas gali naudotis savo teise nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, nurodo LR CK 4.37 str.1 d. Kaip matyti iš pateiktų argumentų, atsakovė, leisdama AB „Lesto“ statyti elektros perdavimo linijos atramas minėtoje teritorijoje, pažeidžia ieškovės , t.y. kito asmens teisę. Be to, atsakovė nėra jokiais argumentais ar techniniais ar kitais dokumentais pagrindusi, kodėl minėtos elektros perdavimo linijų atramos privalo būti būtent šioje teritorijoje.
Taigi, atsakovė, įgyvendindama savo teisę suteikti užstatymo ar kitą naudojimosi jos žeme teisę, tretiesiems asmenims ir neužtikrindama ieškovei privažiavimo prie žemės sklypo nepaisė proporcingumo principo, t.y. neįvertino kitų galimų sprendimų, kurie nepažeistų kitų asmenų interesų, nepagrįstai apribojo ieškovės teises, tokiu būdu pažeisdama Konstitucijos ir įstatymų nuostatas. Ieškovė nurodo, kad dar 2009-06-09 antstolė R. S. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo buvo nustatyta, kad įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) 19,Kaune, stovi betoninis elektros stulpas, atstumas iš vienos pusės, t.y. nuo betoninės elektros perdavimo linijos atramos iki tvoros yra 229 cm., bendras atstumas nuo žemės sklypo tvoros iki ant kito namo (duomenys neskelbtini)23 sienos pritvirtintos dėžės yra 314 cm. Todėl akivaizdu, kad minėtos elektros perdavimo linijų atramos, bendrą kaimyninių sklypų savininkams iš ieškovės pravažiavimu skirtą kelią sumažino iki tokio atstumo, kuriuo pravažiuoti negali jos lengvasis automobilis, taip pat ir specialiojo transporto priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, savo atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, kad teritorijoje tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini)17, (duomenys neskelbtini)19, (duomenys neskelbtini)23 žemės sklypas nesuformuotas ir yra valstybinės žemės fondas Kauno mieste. O ginčas, kilęs dėl nuosavybės teise AB „Lesto“ priklausančios oro linijos, jos atramos. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neteisingai teigia, kad ginčo teritorija yra paskirta naudotis kaip pravažiavimo kelias patekti į žemės sklypą“, iškraipydama minėtame rašte esančius žodžius, kuriame rašoma, kad teritorija yra naudojama. Ieškovė su ieškiniu nepateikia jokių dokumentų, kurių pagrindu ginčo teritorija būtų paskirta naudotis kaip privažiavimo kelias. Ieškovė klaidingai nurodo, kad „atsakovė suteikė ieškovei kelio servitutą“, nes jos servitutas ginčo teritorijoje kaip tarnaujantis daiktas ar ieškovei priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)19 kaip viešpataujantis daiktas nebuvo ir nėra nustatytas, ką patvirtina ir prie ieškinio pridėtas VĮ Registrų centras 2008-03-28 raštas Nr. 42895 „Apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre, kuriame pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) g.19, Kaune esantį žemės sklypą Nacionalinei Žemės tarnybai“ teisės aktuose nėra nustatytos nei teisės nei pareigos perkelti elektros įrenginius, teisės aktai taip pat nesuteikia jai teisės ir nenustato pareigos vykdyti inžinerinių statinių statybos valstybinės priežiūros, taip pat nesuteikia teisių kitokiu būdu atstovauti ir ginti privatų interesą, koks akivaizdu yra šioje byloje. Nacionalinė Žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nevykdo inžinerinių statinių statybos valstybinės priežiūros, ši funkcija yra priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Atsiliepime nurodoma, kad elektros įrenginių iškėlimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-09 įsakymu Nr.1-246 „Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų, energetikos objektų tinklų, įrenginių, sistemų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, patvirtinto elektros energijos vartotojų, gamintojų, energetikos objektų(tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos objektų tvarkos ir sąlygų Aprašo 49 punktas. Pats ieškovas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini)19 savininkas ir elektros vartotojas, vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis, jei pageidauja, kad elektros įrenginys(oro linijos atrama) būtų perkeltas į kitą vietą, tai turi padaryti savo lėšomis, kreipųsis į operatorių, AB „Lesto“, Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas ar jį atstovaujantis asmuo elgiasi neteisėtai, taip pat teiginiai dėl neteisėto atsakovo veikimo(neveikimo). Ieškovė, teigdama esant - neteisėtą veikimą(neveikimą) ieškinyje nenurodo, kuriuo konkrečiu laikotarpiu pasireiškė atsakovo neveikimas, nenurodo, kuo pasireiškė jo neveikimas ir nepagrindė jokiais įrodymais jos teigiamo atsakovo neveikimo/veikimo neteisėtumo. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ įsigyjant žemės sklypą iš buvusių savininkių buvo žinoma, kad tame žemės sklype yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos. Taip pat žinoma apie tai, kokiu būdu ir kur nutiesti elektros tinklai ir kur pastatytos atramos. Vadovaujantis LR CK 6.394 str. pagal nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima, o kai nekilnojamo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame yra daiktas, savininkas, tai pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Aprašo 49 punkte nustatyta, kad „Vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai(elektros tinklai ir įrenginiai) kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka operatoriams išduotas projektavimo sąlygas, šio Aprašo nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju paraišką pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo savo lėšomis ir vadovaudamasis operatoriaus pateiktomis projektavimo sąlygomis parengia ir pateikia operatoriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą operatoriaus elektros tinklų ar kitų įrenginių statybos ir/ar rekonstrukcijos projektą ir sąmatą. Energetikos objekto perkėlimo ir/ar rekonstravimo išlaidas moka pageidavimą dėl tokio energetikos objekto perkėlimo ir rekonstravimo pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo šio Aprašo 43 punkte nustatyta tvarka ir terminais“. Tokiu būdu, pats ieškovas, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini)19 savininkas ir elektros vartotojas, vadovaujantis minėtomis teisės akto nuostatomis, jei pageidauja, kad elektros įrenginys(oro linijos atrama) būtų perkeltas į kitą vietą, tai turi padaryti savo lėšomis kreipęsis į operatorių AB „Lesto“. Nei Nacionalinė Žemės tarnyba nei kita institucija nesudaranti kliūčių ieškovui kreiptis į operatorių ir savo lėšomis perkelti oro linijos atramą ir jokiais kitais veiksmais nepažeidžia ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės ar kitų teisių. Mano, kad visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas elgiasi neteisėtai.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai Pirkimo-pardavimo sutartis 2008-03-17 dienos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus H. B., įsigijo žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini)19 ir pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1995-7002-5017 ir kitus statinius(inžinerinius –kiemo statinius, tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį, stoginę) tuo pačiu adresu (b.l.18-23). Pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktu pirkėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo perimti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus ir ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus, susijusius su nupirkto žemės sklypo valdymu, tvarkymu ir disponavimu. VĮ Registrų centras pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre patvirtina(b.l.24-25), kad ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) 19 yra saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje, ryšių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir elektros linijų apsaugos zonos.2009-06-09 dieną faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini)19 Kaune konstatavo:
1/įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į namų valdą esančią adresu (duomenys neskelbtini)19, stovi betoninis stulpas (1 ir 2 nuotraukos) 2/ atstumas nuo betoninio stulpo iki tvoros, plane pažymėtos A, yra 229 cm, atstumas bei ant 23 namo sienos pritvirtintos dėžės (3 nuotrauka) iki tvoros plane pažymėtos B, yra 314 cm; siauriausia įvažiavimo vieta, plane pažymėta C, yra 312 cm(Atstumai matuoti plienine matavimo juostele b.l.89-92). UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka skundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-14 sprendimą Nr.(7.9)-2D-12327 ir prašė jį panaikinti, vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-17 skundą „Dėl trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „VST“ savavališkos statybos valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini)17,19 ir 23 Kaune. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr.1-1638-365/2011, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-25 sprendimu(b.l.53-56), kuris yra įsiteisėjęs, atmetė pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą kaip nepagrįsta. Administracinėje byloje ginčas vyko dėl toje pačioje ginčo teritorijoje pastatytos ginčo oro linijos atramos ir kaip šioje nagrinėjamoje byloje. Teismas, įsiteisėjusiu sprendimu išaiškino, kad tiek stulpas, tiek atrama vertinami kaip kilnojamieji daiktai tiek pagal naujo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, tiek pagal senojo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakciją. Teismas taip pat konstatavo, kad inžineriniais statiniais yra laikomos elektros perdavimo linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, o ne atskiros jų dalys, kaip atramos, kabeliai ir t.t. Taip pat teismas paminėtoje byloje konstatavo, kad „ inspekcija, vykdydama inžinerinių statinių statybos valstybinę priežiūrą`, tų statinių atskirų elementų priežiūros nevykdo“.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas aiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į „Lesto“ prašė, kad jie patrauktų savo turtą arba jį eksploatuotų taip, kad jis netrukdytų ieškovui naudotis savo žemės sklypu. „Lesto“ atsisakė tai daryti ir nurodė, kad ieškovė turi padengti visas perkėlimo išlaidas. Kadangi turtas randasi ne ieškovo, o atsakovo žemės sklype, jie negali kelti papildomų jiems reikalavimų. Ginčo esmė yra ta, kad atsakovė Lietuvos Respublikos Valstybė suformuotų civilinį objektą žemės sklypą. Atsakovas pats pateikęs 1997 metais duomenis, kad ginčo įvaža yra vienintelė vieta, kur galima susisiekti su sklypu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės nustatė, kad AB „VST“ 2008-10-27 išdavė ieškovei projektavimo sąlygas nuo oro linijos iki sklypo (duomenys neskelbtini)19, Kaune, 1/ pertvarkyti 0,4 KV oro liniją dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini)19,Kaune, kurios galiojo iki 2010-10-27(b.l.43), tačiau nebuvo išpildytos. 2010-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinė bendrovė „VST“ išdavė technines sąlygas elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui(rekonstravimui).Techninės sąlygos išduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo vietinės reikšmės vidaus kelio į sklypą (duomenys neskelbtini)19 Kaune, projektui rengti (b.l.44-45).
Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė suteikė užstatymo teisę AB „Lesto“ ir leido statyti elektros linijų atramas jai priklausančioje teritorijoje, bei tokiais veiksmais pažeidė ieškovės teises, kadangi elektros perdavimo linijų atramos bendrą kaimyninių sklypų savininkams ir ieškovės pravažiavimui skirtą kelią sumažino iki tokio atstumo, kuriuo pravažiuoti negali joks lengvasis automobilis ir specialiojo transporto priemonės. Ieškovė kreipėsi į AB „VST“ ir jai buvo išduotos projektavimo sąlygos oro linijų pertvarkymui dėl įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)19, tačiau nebuvo išpildytos.2010-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl AB “VST“ išdavė technines sąlygas elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui(rekonstravimui), tačiau ieškovė šių darbų nevykdė. Elektros įrenginių iškėlimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-09 įsakymu Nr.1-246 „Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų(tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių, objektų(tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Elektros energijos vartotojų, gamintojų, energetikos objektų tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašo 49 punktas. Šiame punkte yra nustatyta, kaip vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybos ar dėl kitų priežasčių yra perkeliami. Taip pat nustatyta ir energetikos objekto perkėlimo ar rekonstravimo apmokėjimo tvarka. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė turi galimybę pasinaudoti patvirtinto Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų(tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir terminais ir oro liniją bei atramą perkelti. Nacionalinė Žemės tarnyba nesudaro ieškovei kliūčių kreiptis į operatorių ir savo lėšomis perkelti oro linijos atramą ir jokiais veiksmais nepažeidžia ieškovės nuosavybės ar kitų teisių, todėl ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, o ieškinys atmestinas(LR CPK 178 str.).
Teismas patyrė 10,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl netenkinus ieškovės ieškinio, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“(LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 263,265,268, 269,270 straipsniais ,teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 10,89 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu .
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.