Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-28 · Administracinė byla Nr. eI-1007-815/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
eI-1007-815/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03551-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1007-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03551-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui S. G., atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei šios institucijos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjai Gintarei Bliujienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu, kurį patikslino 2016 m. lapkričio 13 d., ir teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. nutartyse priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus:

1.1. įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovė, ir Generalinė prokuratūra) vykdyti nurodytose teisės aktų normose, t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8, 14, 14¹ straipsniuose ir 23 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2008 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. I-3 (2014 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 5, 6 ir 53 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 875 (2015 m. rugpjūčio 26 d. redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 7, 8, 13, 47, ir 50 punktuose bei Generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. I-16 (2014 m. balandžio 22 d. redakcija) patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2–6 ir 17 punktuose bei patikslintame skunde nurodytuose teisės aktuose nustatytas prokuratūros ir jos kolegialios institucijos (Prokurorų etikos komisijos (toliau – ir Komisija)) pareigas ir priimti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų;

1.2. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.3. priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde Komisijai nurodė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. M. (toliau – ir Prokurorė) nesuderinamus su prokuroro etika poelgius (piktybinį melavimą ir kt.), prašė atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir informuoti jį apie tyrimo rezultatus (toliau – ir Skundas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. pranešė Generalinei prokuratūrai apie pradėtą civilinę bylą Nr. e2-37135-592/2016, persiuntė Generalinei prokuratūrai pareiškėjo ieškinį, kuriame jis reikalauja atlyginti žalą dėl prokuratūros ir teismo pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat ir Prokurorės veiksmų, nurodytų Skunde.

2.2. Komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje, vadovaujant laikinai einančiam Komisijos pirmininko pareigas (duomenys neskelbtini) departamento (toliau – ir Departamentas) prokurorui A. S. (toliau – ir Prokuroras), kuris nenusišalino, esant pagrįstoms abejonėms dėl nešališkumo, išnagrinėjo pareiškėjo Skunde nurodytų Prokurorės Prokurorų etikos kodekso pažeidimų priėmimo nagrinėti klausimą ir nusprendė Nuostatų 23.2 punkto pagrindu perduoti Skundą nagrinėti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui (toliau – ir VTS). Šis sprendimas pažeidė VAĮ 23 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 64 punkto nuostatas. Prokuroras 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte informavo pareiškėją apie minėtą Komisijos sprendimą ir persiuntė VTS nagrinėti Skundo medžiagą.

2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), priėmęs pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. skundą dėl prokuratūros pareigūnų neteisėtais veiksmais (netinkamu Skundo nagrinėjimu) padarytos žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, įpareigojo Generalinę prokuratūrą iki 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikti atsiliepimą ir medžiagą, nurodytą 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo 8 paragrafe. Generalinė prokuratūra, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. žinodama pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. skunde nurodytus nusikalstamų veikų požymius, nevykdo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnyje nustatytos pareigos imtis veiksmingų priemonių nusikalstamų veikų atskleidimui. Generalinis prokuroras 2016 m. rugsėjo 20 d. įgaliojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. P. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. B. atstovauti Generalinei prokuratūrai šioje byloje. Prokurorė L. P., iš 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-37135-592/2016 nagrinėjamus klausimus, pažeisdama VAĮ nustatytą administracinės procedūros tyrimo tvarką, atliko VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis draudžiamus administracinės procedūros veiksmus (Skundo nagrinėjimą) ir 2016 m. rugsėjo 20 d. perdavė Generaliniam prokurorui teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą – išvadą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo Nr. 17.9-5279 (toliau – ir VTS išvada), kurioje įrašė tikrovės neatitinkančias žinias. Generalinis prokuroras 2016 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija pritarė VTS išvadai.

Atsiliepimas

2.4. Prokurorė L. P. 2016 m. rugsėjo 23 d. surašė atsiliepimą šioje byloje į 2016 m. rugsėjo 5 d. skundą, pagrįsdama jį teisminio nagrinėjimo metu sukurta VTS išvada, jame nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, kad Skundas išnagrinėtas ir pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 21 d. pateiktas atsakymas; šio atsakymo pareiškėjas negavo. Prokurorė L. P. nevykdė teismo reikalavimo kartu su atsiliepimu pateikti teismo nurodytus įrodymus. VAAT 2016 m. rugsėjo 25 d. priėmus nutartį, kurioje pakartotinai pareikalavo, kad Generalinė prokuratūra pateiktų 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo 8 dalyje nurodytus įrodymus, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. B., neturėdama įgaliojimų pasirašyti oficialius raštus, teismui pateiktame 2016 m. spalio 27 d. rašte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais siekė pateisinti prokuratūros atsisakymą pateikti visus teismo reikalaujamus įrodymus. Teismo reikalavimo pateikti su atsiliepimu visus 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo 8 dalyje nurodytus įrodymus Generalinė prokuratūra laiku ir visa apimtimi neįvykdė – 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė VTS išvadą ir jos sudarymui panaudotą medžiagą, joje pateikė bylos nagrinėjimo metu sudarytus dokumentus (2016 m. rugsėjo 20 d. išvadą ir informacinį raštą), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Pareiškėjui 2016 m. lapkričio 8 d. susipažinus su visa Generalinės prokuratūros pateikta medžiaga išaiškėjo, kad prokuratūra vilkina Skundo nagrinėjimą, jis neišnagrinėtas teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.5. Pareiškėjo teisių pažeidimų sudėtis

2.5.1. Prokuratūros pareigūnų veikimu (neveikimu) atlikti teisės pažeidimai, sukėlę pareiškėjo teisių pažeidimus

2.5.1.1. Baigiančios kadenciją Komisijos laikinasis pirmininkas, Prokuroras, būdamas objektyviai šališkas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-4065-556/2016 nagrinėjamos jo atsakomybės, nenusišalino nuo medžiagos Komisijai rengimo ir pareiškėjo klausimų sprendimo Komisijoje (pažeista teisė į tinkamą teisinį procesą).

2.5.1.2. Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Skundą pagal kompetenciją ir nepagrįstai jį perdavė nagrinėti VTS (tarnybinės atsakomybės aspektu), kai pagal Aprašo 64 punktą skundą pagal kompetenciją privalėjo nagrinėti tiesioginis Prokurorės vadovas (pareiškėjo teisių pažeidimų aspektu ir tinkamo informacijos pateikimo aspektu), todėl Skundas nėra išnagrinėtas teisės aktuose nustatyta tvarka (pažeista teisė į tinkamą teisinį procesą, teisė gauti informaciją, teisė į lygiateisiškumą, teisė kreiptis į teismą).

2.5.1.3. (duomenys neskelbtini) prokurorė L. P. teisminio nagrinėjimo metu tyčia atliko įstatymo (VAĮ) draudžiamus veiksmus ir sukūrė neteisėtą įrodymą (2016 m. spalio 20 d. išvadą), kurį panaudojo prieš pareiškėjo teisę į sąžiningą procesą šioje byloje. Administracinės procedūros tyrimą prokurorė L. P. vykdė neobjektyviai, šališkai ir iš esmės pažeisdama įstatymo (VAĮ) reikalavimus (nesurinko tyrimui reikšmingų duomenų, nepatikrino esminių faktinių aplinkybių ir išvadoje nepateikė motyvų dėl jų reikšmės, išvadą pagrindė tikrovės neatitinkančiais išgalvotais duomenimis, interpretacijomis), į oficialius dokumentus (2016 m. rugsėjo 20 d. išvadą ir pareiškėjui skirtą informacinį raštą) surašė tikrovės neatitinkančius duomenis (pažeista teisė į tinkamą teisinį procesą, teisė gauti informaciją, teisė į lygiateisiškumą, teisė kreiptis į teismą ir teisė į sąžiningą teismo procesą).

2.5.1.4. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. B., neturėdama teisės, pasirašė oficialų teismui skirtą dokumentą (2016 m. spalio 27 d. raštą), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančias žinias; kartu su (duomenys neskelbtini) prokurore L. P. vilkino teismo reikalaujamų įrodymų, reikšmingų šioje byloje pareiškėjo pažeistų teisių gynybai, pateikimą, ir po pakartotinio teismo nurodymo nepateikė visų teismo reikalaujamų įrodymų (pažeista teisė į sąžiningą teismo procesą, teisė gauti informaciją).

2.5.1.5. Išvardytais veiksmais buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 ir 4 dalių, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies, 26 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 1–3 dalių, 30 straipsnio 1–2 dalių, 31, 33 straipsnių, 34 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1–4 punktų, Aprašo 3, 37, 53, 64 ir 66 punktų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. I-202 (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 54 punkto, Taisyklių 7, 8 ir 51.4 punktų reikalavimus. Be to, (duomenys neskelbtini) prokurorės L. P. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas) ir BK 300 straipsnyje (klastojimas).

2.5.2. Prokuratūros pareigūnų veikimu (neveikimu) atliktų teisės pažeidimų ryšys su pareiškėjo teisių pažeidimais

Nurodyti neteisėti prokuratūros veiksmai nukreipti prieš pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių apgynimo, kurios realizavimui būtinas valstybės monopolinės teisės į ikiteisminį tyrimą ir kitų prokuratūros funkcijų tinkamas vykdymas. Konstitucija garantuoja, kad Skunde nurodyti prokuratūros ir jos pareigūnų atlikti veiksmai (piktnaudžiavimas, tyčiojimasis iš pareiškėjo teisių, atvirai meluojant, ir kt.) yra draudžiami ir pareiškėją nuo jų gina įstatymas, kad valstybės įstaigos įstatyme nustatyta tvarka suteiks pagalbą pasinaudoti galimybe gauti teisių gynimui ir realizavimui reikšmingą informaciją, ją pateiks išsamią, tikslią, teisėtą ir objektyvią, kad prokuratūra ir teismas pareiškėjo skunde nurodytus teisių pažeidimus tirs ir gins pareiškėją, lygiomis teisėmis taikydami įstatymą, pagal įstatymą vykdydami tyrimo procedūras sąžiningame procese, nevaržydami pareiškėjo teisių jokiais diskriminaciniais pagrindais. Tinkamai veikdama pagal teisės aktų reikalavimus, Generalinė prokuratūra privalėjo užtikrinti tinkamą administracinių procedūrų pagal Skundą vykdymą ir nusikaltimų požymių tyrimą, pareiškėjo informavimą apie nustatytus faktus ir priimtus sprendimus, sustabdyti neteisėtus prokurorų A. S., L. P. ir (duomenys neskelbtini) G. B. veiksmus, o prokuroras A. S. privalėjo nusišalinti nuo Komisijai perduoto Skundo nagrinėjimo. Prokuratūra, jos pareigūnai prokurorai A. S. ir L. P. bei Komisijos nariai (prokurorai), taip pat (duomenys neskelbtini) G. B. veikė netinkamai, tokiu neteisėtu veikimu (neveikimu) pažeidė pareiškėjo teises.

2.5.3. Pareiškėjo teisių pažeidimais padarytos žalos dydis

Pareiškėjas pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį turi teisę į jam padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą pagal įstatymą (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.272 straipsnius). Remiantis nurodytais faktais, prokuratūra, jos pareigūnai ir tarnautojai nurodytais neteisėtais veiksmais siekė / siekia užkirsti pareiškėjui galimybę pasinaudoti Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, Nuostatų 19.5 punkte nustatyta teise kreiptis į Komisiją dėl Prokurorės atlikto įstatymų pažeidimo (neprocesinio veikimo – piktybinio melavimo), taip pat siekė / siekia užkirsti pareiškėjui kelią dėl minėtų neprocesinių Prokurorės neteisėtų veiksmų kreiptis į teismą Aprašo 64 ir 66 punktuose nustatyta tvarka. Prokuratūra organizuotais, tyčiniais ir neteisėtais veiksmais trukdo nustatyti Prokurorės kaltę, neobjektyvumą ir šališkumą, padariusius pareiškėjui didelę žalą dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo priėmimo ikiteisminėje byloje Nr. M-1-01-36696-16, dėl ko yra apsunkinta ar visai neįmanoma pareiškėjo gynyba nuo sistemingai jį terorizuojančių asmenų, iš esmės pažeidžiama teisė į asmens orumą ir saugumą. Prokuratūra, jos pareigūnai nurodytais neteisėtais veiksmais (neteisėto teismui neskundžiamo ir aukštesnę įrodomąją galią turinčio rašytinio įrodymo – 2016 m. rugsėjo 20 d. išvados – kūrimu) siekė / siekia iš esmės suvaržyti pareiškėjo teisę į sąžiningą procesą šioje byloje, iš esmės pakeitė kreipimosi į teismą metu buvusį teisinį santykį.

Tokia neteisėtų veiksmų sudėtis ir faktai, kad pareiškėjo teises pažeidė valstybės institucija (prokuratūra), kuri pagal Konstituciją privalo garantuoti jo teisių apsaugą ir jų pažeidimų ištyrimą bei disponuoja monopoline teise organizuoti ikiteisminį tyrimą (taip pat ir savo pačios, kaip juridinio asmens, atžvilgiu), sukėlė pareiškėjui intensyvią dvasinę skriaudą (pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, įstatymais praradimą, nesaugumą), kurios neįmanoma atkurti, todėl padarytos neturtinės žalos kompensavimui pareiškėjui iš valstybės priteistinas 20 000 Eur žalos atlyginimas.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Prokurorų tarnybos teisiniai santykiai priklauso viešosios teisės reglamentavimo sričiai, Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat tarnybinės atsakomybės sąlygas nustato Įstatymas. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį prokurorų padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti sudaroma Komisija, kurios veiklą reglamentuoja Nuostatai. Lietuvos Respublikos prokurorų elgesio bei profesinės etikos (veiklos) pagrindinius principus ir normas, kurių prokurorai turi laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu, reglamentuoja Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. redakcija) patvirtintas Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Komisija nėra vienintelis organas prokuratūroje, kuris vertina prokurorų padarytus įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus. Pagal Generalinės prokuratūros VTS nuostatus, patvirtintus Generalinio prokuroro 2011 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. 1-273, VTS pagrindinis uždavinys – užtikrinti prokurorų veiklos teisėtumą ir realizuoti prokurorų tarnybinę atsakomybę, VTS dalyvauja, vertinant prokurorų procesinę ir neprocesinę veiklą, t. y. nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus, Generaliniam prokurorui rengia medžiagą, reikalingą prokurorų skundams nagrinėti, rengdamas medžiagą, atlieka vidaus tyrimą ir pateikia išvadą su medžiaga dėl atlikto tyrimo. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į gauto skundo pobūdį, individualiai sprendžiama, ar skundą nagrinės Komisija, ar VTS. Laikomasi praktikos, kad Komisijoje nagrinėjami pažeidimai, labiau susiję su etikos normomis, o VTS – skundai dėl įstatymų normų pažeidimų. Be to, Nuostatuose nustatyti tam tikri ribojimai, susiję su Komisijoje nagrinėjamų kreipimųsi pobūdžiu, t. y. Komisija nenagrinėja kreipimųsi dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų nebaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose (22 punktas); į Komisija galima kreiptis dėl prokuroro veiklos, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiame teismo sprendime (19.4 punktas).

2. Generalinėje prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas Komisijai adresuotas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 17.1-9991) dėl Prokurorės veiksmų. Skunde nurodyta, kad Prokurorė nuo 2016 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 5 d. atliko tokius veiksmus: 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjui adresuotame elektroniniame (toliau – ir el.) laiške pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis, kad ji 2016 m. birželio 23 d. nutarimą nenustatytą dieną išsiuntė klaidingu adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, siekdama išvengti atsakomybės už neteisėtą jo privačių duomenų viešinimą, oficialiuose dokumentuose teikė priešingą informaciją, kad neišsiuntė niekam, taip pat pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis, kad 2016 m. gegužės 26 d. skundo ikiteisminėje byloje nagrinėjimui taikomas generalinio prokuroro Aprašo 37 punktas (20 darbo dienų nuo gavimo dienos terminas) ir netaikomas BPK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas (10 dienų); atsisakė pateikti 2016 m. birželio 23 d. nutarimo tikrumo įrodymus (nutarimo ir jo išsiuntimo lydraščio registravimo prokuratūros duomenų sistemoje duomenis, nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą); taip pat atsisakė pateikti šio nutarimo klaidingo el. išsiuntimo duomenis, tuo sukeldama pagrįstą įtarimą dėl tyčinio jo privačių asmens duomenų paviešinimo ir tikro dokumento; duomenis atsisakė pateikti ir teismui, darė poveikį Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai D. Z., kad teismas nenagrinėtų pareiškėjo 2016 m. liepos 21 d. skundo dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo; nepranešė nustatyta tvarka apie neteisėtus pavedimus nagrinėti 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 15 d. skundus, kuriuose buvo skundžiami jos netinkami ir neteisėti veiksmai; nenusišalino nuo šių skundų nagrinėjimo ir juos išnagrinėjusi priėmė sau naudingus (neteisėtus veiksmus pateisinančius) sprendimus, pagrįstus anksčiau nurodytais melagingais duomenimis.

3. Laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas Prokuroras 2016 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucijoje perdavė skundą Komisijai spręsti dėl Nuostatų 23.1–23.3 punktuose nurodytų sprendimų priėmimo. Komisijos posėdis įvyko 2016 m. rugpjūčio 31 d., jo metu Komisijos nariai vienbalsiai nusprendė pagal Nuostatų 23.2 punktą skundą perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros VTS, nes buvo nuspręsta, kad skunde nurodyti Prokurorės pažeidimai labiau susiję su įstatymų normų pažeidimais negu su etikos normų laikymusi, t. y. pareiškėjas skunde nurodė, kad Prokurorė, nagrinėdama jo skundus, privalėjo vadovautis BPK normomis, tačiau taikė ir kitų teisės aktų nuostatas. Skundo dalis sietina su proceso normų pažeidimais, o teismo nutarties, kurioje būtų konstatuoti Prokurorės pažeidimai nėra, todėl skundas perduotas nagrinėti tam padaliniui, kurio kompetencijai tokie skundai priskirtini.

4. Prokuroras, laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas, 2016 m. rugpjūčio 31 d. su raštu Nr. 17.23-9981 Skundą persiuntė nagrinėti VTS, o šio skyriaus vyriausioji prokurorė D. B., vadovaudamasi Aprašo 29 punktu, pavedė Skundą nagrinėti prokurorei L. P.. Prokurorė L. P., per Aprašo 37 punkte nustatytą terminą išnagrinėjusi pareiškėjo Skundą, pateikė Generaliniam prokurorui VTS išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (nepradėjimo) priima Generalinis prokuroras (jo nesant – Generalinio prokuroro pavaduotojas), generalinis prokuroras E. Pašilis priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Prokurorės, toks jo sprendimas atitiko Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 1-181 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus. Pažymėtina, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio įstaigos vidaus dokumentas, skirtas Generaliniam prokurorui, ir pati savaime be išreikštos Generalinio prokuroro valios (pritarti, nepritarti, pritarti iš dalies) nesukuria jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad generalinis prokuroras, remdamasis VTS išvada, priėmė sprendimą, reiškia, kad išvadoje pateiktų duomenų jam pakako situacijai įvertinti. L. P., išnagrinėjusi pareiškėjo Skundą, pateikė pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 2 d. išsamų atsakymą į Skundą, jame nurodydama motyvus, dėl ko Generalinis prokuroras priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo.

Remiantis administracinių teismų praktika, subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus, tačiau jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi; administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimų, kurie paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujamą vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai neįforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingi) (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra; šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, o kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr. administracinę bylą Nr. A261-69/2011).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. skunde teismui nurodo, kad Komisijos laikinasis pirmininkas, Prokuroras, siekdamas nuslėpti neteisėtus savo bei Komisijos narių veiksmus, Generalinės prokuratūros vardu parengė atsakymą į Skundą (2016 m. rugpjūčio 31 d. oficialų raštą – lydraštį). Šis teiginys rodo, kad pareiškėjas galimai netinkamai suvokė 2016 m. rugpjūčio 31 d. lydraštyje nurodytą informaciją, suprasdamas tai kaip galutinį sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus Skundą, tačiau iš lydraščio turinio matyti, kad tai tik dokumentas, su kuriuo skundas persiunčiamas nagrinėti kitam subjektui. Lydraščio kopija buvo nusiųsta ir pareiškėjui, siekiant informuoti, kad skundas bus nagrinėjamas VTS. Pareiškėjo ginčijamas Skundo persiuntimo lydraštis pats savaime nėra savarankiškas dokumentas ar sprendimas, tai yra vidaus administravimo srityje surašytas tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, juo nenustatomas kokių nors asmenų teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar išnykimas (pasibaigimas), nedaromas poveikis jokių asmenų subjektinėms teisėms ir pareigoms, įstatyme saugomiems interesams, jis neturi jokio individualaus teisės akto požymių, todėl ir negali būti tokiu pripažintas.

6. Dėl žalos atlyginimo

Civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto, ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais prokurorui atliekant savo funkcijas. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aklų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Įstatyme reglamentuota, kad valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas 3 būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos; neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Remiantis teismų praktika, neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, ne momentiniai, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT administracinė byla Nr. A17- 1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K- 3-337/2006). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir argumentų, kurie pagrįstų jo prašomą atlyginti neturtinę žalą, skunde apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie jam sukeltą intensyvią dvasinę skriaudą (pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, įstatymais praradimas, sukeltas nesaugumo jausmas), kuri, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, laikytina tik pareiškėjo nuomone.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kilos šalies savo turėtų teismo proceso išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tam, kad būtų apmokėtos bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjas turi pateikti įrodymus apie turėtas išlaidas, tačiau pareiškėjas tik pateikė niekuo nepagrįstą prašymą apmokėti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas S. G. iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti, taip pat pasisakyme prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dėl išaiškinimo Chartijos 47 straipsnio nuostatų ta apimtimi, kuri nurodyta pareiškėjo pateikto prašymo 13 paragrafe.

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė šios institucijos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė (2016 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimas Nr. 17.9-5288) iš esmės rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs garso ir rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2016 m. rugpjūčio 21 d. ieškiniu dėl žalos, kuri kilo, be kita ko, dėl Prokurorės veiksmų, atlyginimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), 2017 m. vasario 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1598-592/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30346-2016-4) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuri siejama su teismų neteisėtais veiksmais, ir šią bylos dalį nutraukė, o likusią ieškinio dalį atmetė; šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

2. Pareiškėjas pateikė Komisijai adresuotą 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės V. M. veiksmų“ (Generalinėje prokuratūroje gautas 2016 m. rugpjūčio 24 d., reg. Nr. 17.1.-9991), kuriame prašė patikrinti Skunde nurodytas aplinkybes apie, jo nuomone, netinkamus ir neetiškus Prokurorės veiksmus ir priimti sprendimus dėl Skunde nurodytą Prokurorės veiksmų ir informuoti pareiškėją apie patikrinimo rezultatus. Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Prokurorė nuo 2016 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 5 d. atliko tokius veiksmus:

– 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjui adresuotame elektroniniame laiške pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis, kad ji 2016 m. birželio 23 d. nutarimą nenustatytą dieną išsiuntė klaidingu adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, siekdama išvengti atsakomybės už neteisėtą jo privačių duomenų viešinimą, oficialiuose dokumentuose teikė priešingą informaciją, kad neišsiuntė niekam;

– pareiškėjui adresuotuose oficialiuose raštuose, nurodytuose Skunde, pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 26 d. skundo ikiteisminėje byloje nagrinėjimui taikoma generalinio prokuroro Aprašo 37 punkto 1 dalus (20 darbo dienų nuo gavimo dienos terminas) ir netaikomas BPK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas (10 dienų);

– atsisakė pateikti 2016 m. birželio 23 d. nutarimo tikrumo įrodymus (nutarimo ir jo išsiuntimo lydraščio registravimo prokuratūros duomenų sistemoje duomenis, nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą), atsisakė pateikti šio nutarimo klaidingo el. išsiuntimo duomenis, tuo sukeldama pagrįstą įtarimą dėl tyčinio jo privačių asmens duomenų paviešinimo ir tikro dokumento (2016 m. birželio 23 d. nutarimo) suklastojimo (surašymo atgaline data) bei panaudojimo, atsisakė pateikti įtarimą šalinančius įrodymus; duomenis atsisakė pateikti ir teismui, darė poveikį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. Z., kad teismas nenagrinėtų pareiškėjo 2016 m. liepos 21 d. skundo dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo;

– nustatyta tvarka nepranešė apie neteisėtus pavedimus nagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 15 d. skundus, kuriuose buvo skundžiami jos netinkami ir neteisėti veiksmai; nenusišalino nuo šių skundų nagrinėjimo ir juos išnagrinėjusi priėmė sau naudingus (neteisėtus veiksmus pateisinančius) Skunde nurodytus sprendimus, pagrįstus anksčiau nurodytais melagingais duomenimis.

3. Prokuroras A. S., laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas, 2016 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucijoje perdavė Skundą Komisijai spręsti dėl Nuostatų 23.1 – 23 .3 punktuose nurodyto sprendimo priėmimo (žr. Skundo lydraštį).

4. Komisijos posėdis įvyko 2016 m. rugpjūčio 31 d. (truko nuo 10.00 val. iki 12.00 val.), jo metu svarstyta, be kita ko, dėl Skundo priėmimo nagrinėti ir Komisijos narių vienbalsiu sprendimu, vadovaujantis Nuostatų 23.2 punktu, nutarta perduoti Skundą nagrinėti VTS pagal kompetenciją (Komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolas Nr. 1.6-15; garso įrašas).

5. Prokuroras su 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 17.2-9981 „Dėl S. G. 2016-08-24 skundo“ persiuntė Skundą su jame nurodyta medžiaga (30 lapų) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. B. nagrinėti VTS pagal kompetenciją, rašto kopija išsiųsta pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini). Prokurorė D. B. pavedė Skundą nagrinėti prokurorei L. P..

6. Prokurorė L. P., išnagrinėjusi Skundą, išanalizavusi ir susipažinusi su visa pareiškėjo skundų nagrinėjimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje medžiaga, parengė 2016 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. 17.9.-5279 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“, kurioje Generaliniam prokurorui pasiūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Prokurorės tarnybinių veiksmų, nes nenustatyta, kad Prokurorės veiksmuose yra įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimo požymių, bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Generalinis prokuroras E. Pašilis 2016 m. rugsėjo 20 d. rezoliucijoje pritarė VTS išvadai. VTS išvadoje, be kita ko, nurodyta:

6.1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gauti iš esmės analogiško turinio šie pareiškėjo skundai: 2016 m. liepos 15 d. dėl netinkamo procesinio dokumento pateikimo, 2016 m. liepos 15 d. dėl teisių pažeidimo ir 2016 m. liepos 4 d. dėl prokuratūros biurokratizmo ir galbūt tyčinio vilkinimo. Visi šie skundai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje ir pareiškėjui pateikti atsakymai-išaiškinimai: 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2.S-(208711)-35603, 2016 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 2.S.-(208711)-35621 ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 2.S-(208711)-36008.

6.2. 2016 m. rugpjūčio atsakyme Nr. 2.S-(208711)-35603 nurodyta, kad dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas 2016 m. birželio 23 d. nutarimas atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal pareiškėjo prašymą išsiųstas el. paštu, tačiau adrese buvo padaryta klaida. Pastebėjus, kad nėra gavimo patvirtinimo ir laiškas neišsiųstas, pareiškėjas papildomai 2016 m. liepos 14 d. informuotas el. paštu (būtent toks informavimo būdas ir buvo nurodytas skunde), pridedant skenuotą nutarimą. Atsakyme nurodyta, jog šį nutarimą pareiškėjas yra gavęs, nes jis buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui, be to, dokumento gavimas buvo patvirtintas ir el. susirašinėjimo metu; taip pat nurodoma, kad nėra skundo nagrinėjimo tyčinio vilkinimo požymių, nes skundas išnagrinėtas per 20 darbo dienų, kaip to reikalauja Aprašas.

6.3. 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme Nr. 2.S-(208711)-36008 į pareiškėjo skundą dėl teisių pažeidimo pakartotinai nurodyta, kad 2016 m. birželio 23 d. nutarimas buvo pasirašytas ir 2016 m. liepos 14 d. išsiųstas pareiškėjui skenuotas, o nutarimo pateikimo forma paties turinio nekeičia. Tik gavęs nutarimą, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su nutarimo turiniu ir jį apskųsti, ką jis ir padarė. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 dienų terminas taikomas skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką nagrinėjimui, t. y. per šį terminą arba turi būti pradėtas tyrimas, arba priimtas nutarimas atsisakyti jį pradėti. Skundai dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjami, vadovaujantis Aprašu. Atsakyme pareiškėjas informuotas, kad klaidingai užrašius el. pašto adresą pareiškėjo duomenų joks asmuo negavo, nes laiškas nebuvo išsiųstas – jis liko neišsiųstų laiškų aplanke. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad nutarimai nėra registruojami, registracija būtina lydraščiams, o pareiškėjui nutarimas buvo siunčiamas jo prašomu būdu – el. paštu. Nutarimą pareiškėjas gavo ir galėjo visiškai pasinaudoti savo teise į apskundimą per nutarime ir el. laiške (buvo išaiškintos teisės) nurodytus terminus.

6.4. 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme-išaiškinime Nr. 2.S.-(208711)-35621 pakartoti paminėtų atsakymų argumentai, išnagrinėjus pareiškėjo skundus iš esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

6.5. Taigi, VTS nagrinėjamame skunde pateikti motyvai yra analogiški ankstesnių skundų motyvams, kurie yra visapusiškai įvertinti ir motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti. Šiame skunde pareiškėjas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos ir aptartos jam pateiktuose atsakymuose, o teiginys, jog Prokurorė darė poveikį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. Z., kad teismas nenagrinėtų pareiškėjo 2016 m. liepos 21 d. skundo dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, vertintina kaip niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomonė.

6.5. Patikrinus minėtų atsakymų-išaiškinimų motyvus pagal Skunde nurodytus teiginius konstatuotina, kad skundas dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo išnagrinėtas nepažeidžiant Apraše nurodyto 20 darbo dienų termino (BPK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 dienų terminas taikomas tik dėl proceso veiksmų ir nutarimų, kai jau pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas), tačiau dėl suklydimo nebuvo išsiųstas pareiškėjui. Paaiškėjus, kad pareiškėjas negavo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, klaida buvo ištaisyta ir pareiškėjas apie priimtą nutarimą atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2016 m. liepos 14 d. informuotas el. paštu (būtent toks informavimo būdas kaip pageidautinas (o ne registruotu paštu, kas taip pat neprivaloma), buvo paties pareiškėjo nurodytas skunde), pridedant skenuotą nutarimą. Akivaizdu, kad 2016 m. birželio 23 d. nutarimą pareiškėjas gavo, o kadangi apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo procesinio sprendimo gavimo dienos, jo teisė apskųsti nutarimą nebuvo pažeista ar suvaržyta, kuo pareiškėjas ir pasinaudojo – nutarimas buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui ir jau yra priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis.

7. Generalinė prokuratūra 2016 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 17.2.-10633 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė: Generalinėje prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas (reg. Nr. 17.1.-9991) Komisijai adresuotas pareiškėjo skundas dėl Prokurorės tarnybinių veiksmų; Komisija, susipažinusi su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, nusprendė skundų perduoti nagrinėti pagal kompetenciją VTS; išanalizavus Skundo argumentus ir juos patikrinus, 2016 m. rugsėjo 20 d. nuspręsta tarnybinio patikrinimo dėl Prokurorės veiksmų nepradėti, nes nepadaryta veika, turinti įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų požymių (nusprendė Generalinis prokuroras); sprendimas nepradėti tarnybinio patikrinimo buvo priimtas dėl to, kad: patikrinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškėjui pateiktų atsakymų-išaiškinimų atitikimą teisės aktų reikalavimams konstatuota, jog argumentuotai buvo atsakyta į visus pareiškėjo skunduose keliamus klausimus; skundas dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėtas, nepažeidžiant Aprašo 37 punkte nurodyto 20 darbo dienų termino, tačiau dėl rašymo suklydimo nebuvo išsiųstas pareiškėjui; paaiškėjus, kad pareiškėjas negavo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, klaida nedelsiant buvo ištaisyta ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2016 m. liepos 14 d. el. paštu, pridedant skenuotą nutarimą; atsižvelgiant į tai, kad apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo procesinio sprendimo gavimo dienos, pareiškėjo teisė apskųsti sprendimą nebuvo pažeista ar suvaržyta, ir pareiškėjas ta teise pasinaudojo – 2016 m. birželio 23 d. nutarimas buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui ir jau yra priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. G. prašo Vilniaus apygardos administracinį teismą įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą vykdyti nurodytose teisės aktų normose, t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8, 14, 14¹ straipsniuose ir 23 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. I-3 (2014 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 5, 6 ir 53 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 875 (2015 m. rugpjūčio 26 d. redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 3, 7, 8, 13, 47, ir 50 punktuose bei Generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. I-16 (2014 m. balandžio 22 d. redakcija) patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų 2–6 ir 17 punktuose bei patikslintame skunde nurodytuose teisės aktuose nustatytas prokuratūros ir jos kolegialios institucijos (Prokurorų etikos komisijos) pareigas ir priimti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

2. Iš pareiškėjo skundo ir jo pasisakymo teismo posėdyje matyti, jog pareiškėjas nesutinka, kad jo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundas „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės V. M. veiksmų“ buvo nagrinėjamas pagal tarnybinės atsakomybės procedūras, o nebuvo nagrinėjamas Prokurorų etikos komisijoje. Kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdyje, jo manymu, „Vidaus tyrimų skyrius <...> kompetencijos neturi“ dėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. „skunde nurodytų teisių pažeidimų ištyrimo prokurorų civilinės atsakomybės aspektu“ (Pasisakymo 5 psl.). Kitaip tariant, pareiškėjo svarbiausias siekis šioje administracinėje byloje yra neturtinės žalos prisiteisimas, o ne prašymas atsakyti į jo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą: pareiškėjo vertinimu, Vidaus tyrimų skyriaus tyrimas jam iš esmės užkerta kelia reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

2.1. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė Komisijai adresuotą 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės V. M. veiksmų“ (Generalinėje prokuratūroje gautas 2016 m. rugpjūčio 24 d., reg. Nr. 17.1.-9991), kuriame prašė patikrinti Skunde nurodytas aplinkybes apie, jo nuomone, netinkamus ir neetiškus Prokurorės veiksmus ir priimti sprendimus dėl Skunde nurodytą Prokurorės veiksmų ir informuoti pareiškėją apie patikrinimo rezultatus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Generalinėje prokuratūroje buvo parengta 2016 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. 17.9.-5279 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“, kurioje Generaliniam prokurorui pasiūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl Prokurorės tarnybinių veiksmų, nes nenustatyta, kad Prokurorės veiksmuose yra įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimo požymių, bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą). Generalinė prokuratūra 2016 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 17.2.-10633 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė: Generalinėje prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas (reg. Nr. 17.1.-9991) Komisijai adresuotas pareiškėjo skundas dėl Prokurorės tarnybinių veiksmų; Komisija, susipažinusi su Skunde nurodytomis aplinkybėmis, nusprendė skundų perduoti nagrinėti pagal kompetenciją VTS; išanalizavus Skundo argumentus ir juos patikrinus, 2016 m. rugsėjo 20 d. nuspręsta tarnybinio patikrinimo dėl Prokurorės veiksmų nepradėti, nes nepadaryta veika, turinti įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų požymių (nusprendė Generalinis prokuroras); sprendimas nepradėti tarnybinio patikrinimo buvo priimtas dėl to, kad: patikrinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškėjui pateiktų atsakymų-išaiškinimų atitikimą teisės aktų reikalavimams konstatuota, jog argumentuotai buvo atsakyta į visus pareiškėjo skunduose keliamus klausimus; skundas dėl 2016 m. birželio 23 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėtas, nepažeidžiant Aprašo 37 punkte nurodyto 20 darbo dienų termino, tačiau dėl rašymo suklydimo nebuvo išsiųstas pareiškėjui; paaiškėjus, kad pareiškėjas negavo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, klaida nedelsiant buvo ištaisyta ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2016 m. liepos 14 d. el. paštu, pridedant skenuotą nutarimą; atsižvelgiant į tai, kad apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo procesinio sprendimo gavimo dienos, pareiškėjo teisė apskųsti sprendimą nebuvo pažeista ar suvaržyta, ir pareiškėjas ta teise pasinaudojo – 2016 m. birželio 23 d. nutarimas buvo apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui ir jau yra priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą). Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. 17.9.-5279 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“ bei Generalinės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 17.2.-10633 „Dėl Jūsų skundo“, daro išvadą, kad pareiškėjui yra itin išsamiai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų atsakyta į jo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės V. M. veiksmų“. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą vykdyti nurodytose teisės aktų normose nustatytas pareigas bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde pateiktų prašymų nėra jokio teisinio pagrindo.

2.2. Pareiškėjas S. G. taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nustatyti jokie Generalinės prokuratūros ir jos pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl, nesant būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui S. G. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Pareiškėjas S. G. pasisakyme teismo posėdyje prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dėl išaiškinimo Chartijos 47 straipsnio nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo pateikto prašymo 13 paragrafe. Teismas netenkina šio prašymo, nes pareiškėjo vertinimas, jog jo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundas „Dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. M. veiksmų“ turėjo būti nagrinėjamas pagal tarnybinės atsakomybės procedūras, o ne Prokurorų etikos komisijoje, nėra pagrįstas.

4. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis