Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-18 · Byla Nr. 2KT-13/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
2KT-13/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. A.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-13/2011Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2011 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos V. A. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo pareiškėjos V. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-45-280/2010 nagrinėjimo ir prašymu dėl šio klausimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Panevėžio apygardos teismo persiųstas pareiškėjos V. A. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo pareiškėjos V. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-45-280/2010 nagrinėjimo ir prašymas dėl šio klausimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad yra abejonės, ar teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. V., J. V., J. R., E. Š., D. P., V. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-127-400/2009 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei, V. B. ir kt. dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B. ir kt, buvo sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų. Pareiškėja pažymi, jog Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepagrįstai atsisakė pateikti įrodymus apie teisėjų kolegijos narės Z. M. pašalinimo iš kolegijos narių priežastis (teisėjų kolegijos pakeitimo nutartyje nurodyta, kad ši teisėja turi išvykti į seminarą), taip pat duomenis apie bylos paskyrimą. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Pareiškėjos paduotas Panevėžio apygardos teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta teismo neteisėtos sudėties, kadangi nesilaikyta bylų skirstymo ir teisėjų pakeitimo taisyklių, įtvirtintų teisės norminiuose aktuose. Pažymėtina, kad vien tik abstraktaus pobūdžio argumentas, kad pažeistos bylų skirstymo taisyklės procese, nesant kitų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo atsirasti abejonių dėl teismo galimo šališkumo, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindu (teismo neteisėta sudėtis). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 8 teisėjai. Pagal įstatymą prašymo dėl proceso atnaujinimo negali nagrinėti teisėjai, kurie nagrinėjo apeliacinę bylą, taip pat Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kurio veiksmų teisėtumu, sudarant kolegijas, abejoja pareiškėjas (CPK 370 str. 5 d., 66 str.). Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad kiti šio teismo teisėjai galėtų šališkai spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą, todėl tenkinti teismo nušalinimo pareiškimo ir perduoti bylą kitam teismui nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas, esant pareiškėjos prašymui, turėtų jai pateikti duomenis apie teisėjų kolegijos sudarymą civilinėje byloje Nr. 2A-45-280/2010 ir spręsti dėl teisėjų kolegijos sudarymo prašymo išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Pareiškėjos V. A. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo pareiškėjos V. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-45-280/2010 nagrinėjimo ir prašymo dėl šio klausimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, netenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas