Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str. ir 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 22.20 val., Vilniuje, V. Kudirkos g. vairavo automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,04 promilės girtumas.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jis turėjo su draugu susitikti mieste, išgėrė pora alaus. Jį sustabdė, pripūtė vieną promilę. Jis teisę vairuoti turėjo, su alkotesterio parodymais sutinka, automobilis priklauso jo mamai, automobilį įsigijo gal prieš 10 metų. Jis gyvena su tėvais, dėl automobilių turi atsiklausti, ar gali pasiimti. Mama automobilio jam nedavė naudotis, pasiėmė pats raktelius iš jos rankinuko. Jis tą vakarą su mama bendravo, ji neleido paimti automobilio, kai ji nematė, jis paėmė automobilio raktelius iš rankinuko. Mama nematė, kai jis pasiėmė raktus, nes ji buvo antrame aukšte. Jis nedirba, neturi jokio turto registruoto jo vardu. Jis gailisi.

Teismo posėdžio metu apklausta transporto priemonės savininkė J. B. paaiškino, kad jai automobilis priklauso, automobilį įsigijo 2007 m., ji turi teisę vairuoti. Sūnus naudodavosi automobiliu, kai ji negalėdavo vairuoti ir tik su jos leidimu. Sūnus visada privalėjo prašyti leidimo naudotis automobiliu. Taip būdavo visada, niekada nebūdavo problemų. Sūnus tą dieną prašė automobilio, ji jam nedavė. Ji nuėjo į antrą aukštą, jos sūnus pasiėmė raktus iš rankinuko ir išvažiavo. Anksčiau tokių atvejų, kai be leidimo pasiimdavo automobilį, nebūdavo.

Pagal ATPK 130² str. atsako ir tas, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., įrodo byloje esančių duomenų visuma: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 22.20 val., V. Kudirkos g. buvo sustabdytas Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 6); asmens neblaivumo nustatymo pažyma, kurioje užfiksuota, kad A. B. 2016 m. rugsėjo 24 d., 22.25 val. nustatytas 1,04 promilių girtumas (b. l. 8). Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 2 d. ir jam paskirta bauda, nuobauda yra galiojanti (b. l. 4, 5). Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad A. B., anksčiau būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 2 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 130² str.

Pažymėtina, jog A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 126 str. 1 d., kuriame numatyta atsakomybė ir už vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., kuris inkriminuojamas A. B., yra perteklinis, kadangi šiame straipsnyje numatytą vairuotojų atsakomybę už vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis apima ATPK 130² str. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutrauktina.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, į A. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirbantis. Įvertintina ir tai, kad A. B. pakartotinai vairavo neblaivus praėjus tik mėnesiui nuo nutarimo, už kurį jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis vairavo neblaivus, priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Tuo tarpu įvertinus visumą bylos aplinkybių privaloma papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad konfiskuoti galima tik daiktus ir pajamas, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Išimtiniai atvejai, kada įmanomas ir trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, numatyti ATPK 26 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos gali būti konfiskuotos, tik nustačius tokias aplinkybes: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nenustačius tokių aplinkybių, negalima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio turto. Byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. B.. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis transporto priemonę paėmė be savo mamos J. B. leidimo, mama nematė, kaip jis pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo. Be to, teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad jis, prieš pasiimdamas automobilį, visada turėdavo gauti mamos leidimą, tuo tarpu jis nurodė, kad jam mama nebuvo leidusi tą dieną naudotis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir transporto priemonės savininkė J. B., kuri nurodė, jog neleido sūnui tą dieną pasiimti transporto priemonės bei nematė, kaip sūnus pasiėmė transporto priemonės raktelius ir išvažiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog pati J. B. turi teisę vairuoti transporto priemones. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais parodymais, minėti parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad automobilio savininkė J. B. neleido A. B. naudotis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone ir nežinojo, kad automobilis bus naudojamas pažeidimui daryti. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės savininkė transporto priemonės raktelius paliko savo namuose, kur visada juos palieka, kaip minėjo, jos sūnus anksčiau visada transporto priemonę paimdavo tik su jos leidimu, jai neleidus, niekada be jos žinios nesinaudodavo. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo be J. B. leidimo pasiėmė jos transporto priemonę, transporto priemonės savininkė apie daromą pažeidimą nieko nežinojo. Teismas pažymi, kad nėra ir kitų ATPK 26 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kurios leistų skirti papildomą nuobaudą – trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, tretiesiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuotas tik esant ATPK 26 str. 2 d. numatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-489/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 str. 2 d. nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., skirti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

A. B. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.