Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-174-908/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
II-174-908/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01185-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
V. Ž.
Kategorijos

Administracinio teisės pažeidimo skundo byla Nr. II-174-908/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01185-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 16.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 10 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Olgai Saveljevai, Valentinai Solovejienei,skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Ž.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Ž. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo V. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 30 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-93495344-17 nubaustas pagal ATPK 124⁵ straipsnį 30 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 19.28 val., Vilniuje, Pylimo g. 23, pastatė automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Ž. prašo panaikinti 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodo, kad automobilis buvo priparkuotas Pylimo g. 23, kurioje nėra kelio ženklo, numatančio, jog stovėjimas šioje gatvėje yra apmokestinamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti jį administracinės teisės pažeidėju. Pažymi, kad automobilis buvo parkuotas ne Vingrių g., kurioje galiojo minėtas ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų argumentai, jog minėtas tariamai pažeistas kelio ženklas galioja visomis kryptimis ir visuose keliuose už ženklo ir šalia ženklo yra nepagrįsti. V. Ž. pažymi, jog kelio ženklai ir ženklinimas turi būti aiškūs tikslinei auditorijai (vairuotojams) bei nedviprasmiški. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje Pylimo g. tą patį vakarą, t.y. 2016-11-07 prie keleto automobilių už valytuvų taip pat buvo užkišti lapukai su raginimu susimokėti stovėjimo rinkliavą, todėl daro išvadą, jog Vingrių g. esantis kelio ženklas nesuprantamai bei dviprasmiškai nustato mokamą stovėjimo aikštelės režimą visiškai kitoje Pylimo gatvėje. Teismų praktikoje (byla 11-2054-365/2010) jau yra išaiškinta, kad KET kelio ženklas Nr. 541 aiškinamas taip: transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose už ženklo. Kelio ženklų ir signalų konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi, bei jos pagrindu suformuoto Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standarto LST 1405:1995 (modifikuotas standartu LST 1405:1995/1K:2003) įtvirtintas bendrasis kelių ženklinimo principas pagal kurį ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje; tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konvencijos 1 priedo E skirsnio 8 dalyje yra pateikta nuoroda į zoninį kelio ženklų galiojimą: apie tai, kad ženklas galioja visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams (zoninis galiojimas), nurodoma ženklu ant stačiakampės šviesaus fono lentelės, virš arba žemiau ženklo lentelėje gali būti užrašytas žodis „ZONE“ arba jo atitikmuo valstybine kalba. Konkrečios apribojimo, draudimo ar privalėjimo detalės gali būti nurodytos lentelėje žemiau ženklo arba ant papildomos lentelės. Visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams galiojantys ženklai (zoninis galiojimas) statomi visuose įvažiavimo į atitinkamą zoną keliuose. Vienas iš tokių ženklų yra būtent stovėjimo zona. Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartas LST 1405:1995 nustato kelio ženklų ir kelių eismą reguliuojančių šviesoforų panaudojimo bei įrengimo taisykles ir sąlygas (Standarto 1.1. punktas). Standarto 3.6.30 punktas reglamentuoja ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ įrengimo reikalavimus: ženklas 541 „Stovėjimo zona“ naudojamas, kai transporto priemonėms leidžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Ženklo apatinėje dalyje leidžiama pavaizduoti lentelių 822-829 atvaizdą. Ženklas turi būti statomas prie visų įvažiavimo į teritoriją kelių. Iš aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų konstatuotina, kad kelio ženklai turi būti statomi taip, kad vairuotojai aiškiai ir konkrečiai suprastų ženklų apribojimo, draudimo ar privalėjimo detales. Nagrinėjamu atveju iš žemiau pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, kad kelio ženklas pastatytas taip, kad sunku nuspręsti, kurioje zonoje jis galioja. Darytina išvada, kad ženklas už kurio pažeidimą buvo nubaustas yra pastatytas neteisingai, dviprasmiškai, neleidžiantis vairuotojui suprasti ženklo paskirties ir galiojimo vietos (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje skundą padavęs V. Ž. nurodė savo skundą palaikantis. Mano, kad automobilį statė ten, kur buvo leidžiama nemokamai statyti transporto priemones. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 7 d., buvo pastatęs savo automobilį. Įvažiuojant iš Naugarduko g. į Vingrių g., stovi ženklas „P zona“. Iš Vingrių g. įsukus į Pylimo g., ženklo nėra. Ten buvo priparkuota mašina prie kavinės aikštelėje. Nematė ženklų, todėl nemokėjo už parkavimą. Įvažiavo iš Naugarduko gatvės, važiavo Vingrių gatve. Įvažiuojant į Vingrių g., yra ženklas „P zona“. Vėliau pamatė ženklą. Įvažiavus iš Vingrių į Pylimo gatvę, ženklo nėra. Jau tada važiavo Pylimo gatve ir apie 5 m. pravažiuojant, yra aikštelė, kur taip pat nėra ženklo. Aikštelė, kurioje pasistatė automobilį, yra asfaltuota. Aikštelė atrodo, kaip autobuso galinė stotelė, jos vietoje gali stovėti apie 10 automobilių. Ji yra šalia kavinės. Važiuodamas nepastebėjo draudžiančių statyti automobilį ženklų. Iš Vingrių į Pylimo gatvę važiuojant, nėra draudžiančio ženklo, todėl prisiparkavo. Kai grįžo, rado užkištą lapuką. Tada apžiūrėjo ženklus ir situaciją, ko nepamatė. Pamatė, kad įvažiavus iš Naugarduko į Vingrių gatvę, yra ženklas „P zona“, kur įvažiavus, negalima parkuotis. Tada, už 100 m, yra posūkis iš Vingrių į Pylimo ir pasukus į dešinę, jokio ženklo nėra, kad toje dalyje galioja ženklas toje aikštelėje ir įvažiavus į gatvę. Parkuodamasis nepastebėjo mokėjimo aparato ar nuorodos į aparatą (b. l. 23-24).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė R. G. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nes pagal byloje surinktą medžiagą matosi, kad visur yra ženklas „P zona“ su papildoma lentele, kad zona mokama. Mano, kad asmuo buvo nepakankamai atidus, neteisingai traktavo ženklą ir dėl nusižengė. Jis į bylos nagrinėjimą neatvyko, baudos nesumokėjo, todėl paskirta 30 eurų bauda. Vingrių gatvėje yra ženklas „P zona“. Galima statyti visuose keliose, esančiuose už ženklo ir ta aikštelė priklauso tai teritorijai. Iš kur bevažiuosi, stovi ženklai. Tas žmogus, kuris fiksavo pažeidimą, fiksavo, kad iš visų pusių yra ženklai. Ženklas galioja visoms zonoms ir visoms kryptims (b. l. 23-24).

Teismo posėdyje liudytojas A. V. paaiškino, kad jis fiksavo šį pažeidimą. Pažeidimo vieta jam yra žinoma, ji pažymėta kaip parkavimo zona. Tai yra parkavimo zona, pažymėta specialiais ženklais. Pylimo g. 23 Toyota Corola stovėjo parkavimo zonoje, kuri ribojama pradžia ir pabaiga – stovi tai žymintys ženklai. Viskas, kas yra už ženklo „parkavimo zonos pradžia“, yra parkavimo zona, iki kito ženklo „parkavimo zonos pabaiga“. Mano, kad minima aikštelė neturi būti atskirai pažymėta. Šitoje parkavimo zonoje tokių aikštelių daug. Įvažiuojant prie šios aikštelės, nėra ženklo ir jo ten neturi būti. Papildomi pakartotiniai ženklai neturi būti statomi. Važiuojant Vingrių g. ir pasukant į dešinę, ant ženklo atstumas nenurodytas. Zonos pabaigą taip pat nurodo ženklas. Tai yra ištisinės zonos, kur yra zonos pradžia ir zonos pabaiga. Neįmanoma patekti į tą šią zoną, nepravažiavus to ženklo. Aplinkui šioje vietoje yra daug tokių ženklų. Žmonės dažnai nesupranta ženklų, žyminčių parkavimo zonos pradžią ir pabaigą. Kartotiniai ženklai labai retai statomi tokiose aikštelėse (b. l. 40-42).

Byloje esančioje nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, įvykio vietoje stovintis automobilis Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 30-38). Taip pat byloje esančioje nuotraukose užfiksuotas vaizdas iš Google Maps, Google Street View (b l. 4-5, 29).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad V. Ž. pagal ATPK 124⁵ straipsnį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių įrodymų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, nuotraukų, pažeidimą užfiksavusio A. V. paaiškinimų, taip pat jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ir daro išvadą, kad šie įrodymai visiškai patvirtina V. Ž. kaltę pažeidus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127, 17.1 punktą ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

V. Ž. nubaustas už tai, kad pastatė automobilį KET ženklo Nr. 541 ,,Stovėjimo zona” su papildoma lentele Nr. 840 ,,Mokamos paslaugos” ribose, tačiau už stovėjimą nesumokėjo.

Pareiškėjas jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog automobilis buvo priparkuotas Pylimo g. 23, kurioje nėra kelio ženklo, numatančio, jog stovėjimas šioje gatvėje yra apmokestinamas.

Pažymėtina, kad ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose (toliau – KET) keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo ir už tokias paslaugas mokama. KET 3 punktas apibrėžia kelią kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės arba statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ženklas pastatytas įvažiuojant į Pylimo gatvę, būtent už jo esančioje aikštelėje buvo pastatytas V. Ž. automobilis, nesumokėjus už stovėjimą. Pažymėtina ir tai, jog pačiame ženkle įrašytas žodis „zona“ leidžia aiškiai suprasti, kad jis žymi ne konkrečia vietą, o už ženklo esančią teritoriją, kurioje ir buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, ir kur stovėjimo zonos pabaigos ženklo nebuvo. Teismo vertinimu, kelio ženklas pastatytas neklaidinančiai, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo sudaryti kliūčių V. Ž. teisingai jį įvertinti. Pabrėžtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, be to, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V., kad į teritoriją, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, neįmanoma patekti nepravažiavus ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840, todėl pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, jis atitinka teismų praktiką formuojamą analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-19 nutartis administracinėje byloje N575-382/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-223-365-2011). Nuobauda pareiškėjui paskirta, vadovaujantis įstatymu, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

V. Ž. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė