- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- A15.-391-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00154-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2019 gruodžio 14 d., apie 8 val., Vilniuje, Oslo g., ties Oslo-Erfurto g. sankryža, vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas atitinkamu greičiu nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į sustojusį automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 220 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje J. M. savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad teisės vairuoti lengvuosius automobilius neturi. Automobilis „Mazda“ priklausė jo draugui, kuris paprašė pavežti. Draugui pasakė, kad neturi automobilio, tada jis paklausė, ar turi teisę vairuoti, atsakė kad turi, bet nesakė kokią. Jis turi teisę vairuoti traktorių. Draugo brolis davė draugo automobilio raktelius ir jis išvažiavo. Bevažiuodamas užsižiūrėjo ir Oslo g., ties Oslo-Erfurto g. sankryža, atsitrenkė į priešais važiavusį automobilį. Susidūrimą pajuto, tačiau labai pasimetė, išsigando, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Dėl savo elgesio labai gailėjosi. J. M. Pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir prašė leisti skirtą baidą sumokėti per metus.
Tyrimo metu J. M. savo kaltę taip pat pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo draugui priklausantį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo jo pasiimti iš miesto, automobilį vairavo neturėdamas teisių. Padaręs eismo įvykį išsigando ir nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 12).
Be J. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Ganevičiaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d., apie 8.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Oslo-Erfurto g. įvyko eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, rado automobilį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją R. B., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį Oslo g. ir įvažiuodamas į Erfurto g. ties „Stop“ ženklu pristabdė, iš galo važiavęs automobilis į jį atsitrenkė ir apsisukęs pasišalino prieš eismą link Oslo g. Pastebėjo pasišalinusio automobilio valstybinius numerius – „(duomenys neskelbtini)“ ir kad automobilį vairavo jauno amžiaus vyras. Automobilio apgadinimų aukštis 0,40-0,62. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio, kurio metu apgadintas automobilis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybės (b. l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – užpakalinis bamperis, parkavimo sistema, atšvaitas ant galinio bamperio (b. l. 5); nukentėjusiojo R. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ryte, apie 8 val. automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Oslo g., įsukant į Erfurto g. sustojo prieš „Stop“ ženklą ir pajuto, kad į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio vairo ir keleivio vietoje sėdėjo jauni vyrai. Minėtas automobilis pavažiavo atbulas, apsisuko ir nuvažiavo link Gariūnų (b. l. 6); draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad nukentėjusiajam atlygino 376,99 EUR žalą (b. l. 7); fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai ir jų aukštis (b. l. 8, 9, 15); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra D. D. (b. l. 10); liudytojo D. D. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d. perdavė savo transporto priemonę „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo kolegai J. M., nežinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti. J. M. padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pats eismo įvykyje nedalyvavo ir apie jį sužinojo tik gavęs šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Atsakomybės už J. M. padarytus veiksmus kategoriškai atsisako (b. l. 11); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog J. M. nėra įgijęs teisės vairuoti (b. l. 13).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. M. vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad tokios teisės atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį J. M. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, važiuodamas atitinkamu greičiu nesilaikė tinkamo atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, laiku nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į sustojusį „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, apgadinimų faktą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. M. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai į eismo įvykio vietą kviečia policiją. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nesustojo, nevertino automobiliams padarytos žalos, su eismo įvykio vietoje buvusiu nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių nesitarė, eismo įvykio deklaracijos nepildė, apie įvykį policijai taip pat nepranešė, tyčia, iš karto po to, kai apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, išsigandęs galimų pasekmių. Kaip minėta J. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, be to, vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, kas tik patvirtina, jog turėjo pagrindą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje pateikto draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“ el. laiško matyti, kad už eismo įvykio metu automobiliui „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus nukentėjusiajam buvo atlyginta 376,99 EUR žala, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl J. M. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. M. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama J. M. asmenybė – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, dirba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus minimalias ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Įvertinus J. M. pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį (iki 330,21 EUR per mėnesį), darytina išvada, kad jam skirtinos galutinės baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) gali būti sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti asmens prašymą savanoriškai sumokėti skirtą baudą per ilgesnį laikotarpį, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 12 mėnesių laikotarpį.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Už KET pažeidimus J. M. anksčiau baustas nebuvo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju jis padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, savo veiksmais sukėlė žalą, t. y. apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam vienerių metų laikotarpiui.
Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso D. D., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad J. M. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Priešingai, kaip nurodė D. D., davęs automobilį J. M., jis nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. J. M. teisme parodė, kad patvirtino draugui, jog teisę vairuoti transporto priemones turi. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.
J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 850 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti J. M. paskirtos baudos sumokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Išaiškinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20109538676.