- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- eI3-7199-983/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03842-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą „Dėl pagalbos neskyrimo“ Nr. BR6-8653 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas); 2) panaikinti 2023 m. vasario 24 d. NMA sprendimą Nr. BR6-1291 (toliau – ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimas); 3) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. paraišką, kuria ji prašė iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams bei priimti sprendimą skirti pagalbą.
Pažymi, jog pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 3D-725 „Dėl teikiamos pagalbos už likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams intensyvumo lygio 2022 metams nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinta 40 proc. teikiama pagalba, t. y. pareiškėjai buvo apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis (tinkama kreditorinio reikalavimo suma pagalbai gauti – 124 324,99 Eur). Visgi ginčijamais sprendimais pareiškėjai buvo nurodyta, kad „nereikšminga (de minimis) pagalba žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje nebus skiriama, kadangi apskaičiuota pagalbos suma viršija 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (toliau – ir Reglamentas) 3 straipsnio 3a dalyje nustatytą riba (bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 25 000 Eur) ir negali būti teikiama net ta pagalbos dalis, kuri šios ribos neviršija“.
Teigia, kad pareiškėjai nėra suprantama, kodėl jai negali būti skiriama net ta pagalbos dalis, kuri neviršija 25 000 Eur. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatos) 6.7 papunktyje pateikta sąvoka: „Nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, – pinigine verte išreikšta nereikšminga (de minimis) pagalba, ne didesnė kaip 25 000 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų) vienam ūkio subjektui (vienai įmonei), vykdančiam veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, per trejus finansinius metus.“ Taigi, pasak pareiškėjos, nėra ginčo jog, remiantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, vienam ūkio subjektui (vienai įmonei), vykdančiam veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje per trejus finansinius metus pinigine verte išreikšta nereikšminga (de minimis) pagalba gali būti skirta ne didesnė kaip 25 000 Eur. Pareiškėja per trejų finansinių metų laikotarpį nėra gavusi jokios pagalbos, todėl ji atitinka minėtuose teisės aktuose nurodytus kriterijus.
Pažymi, jog pareiškėjai 2021 m. gruodžio 21 d. pateikus paraišką, atsakovas per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo, patikrinęs pareiškėjos pateiktą informaciją, jokių trūkumų nenustatė ir jai nepranešė, kad paraiška yra netinkama ir nenagrinėtina. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja atitinka paminėtuose teisės aktuose nurodytus kriterijus dėl pagalbos gavimo. Atitinkamai ir dėl šios priežasties pareiškėja mano, kad atsakovas, praėjus beveik metams laiko nuo paraiškos pateikimo dienos, nepagrįstai netenkino jos iš dalies. Vadovaujantis Įsakymu, pareiškėjai buvo apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis. Taigi, pagal Įsakymą jai gali būti suteikta pagalba, kuri neviršija 49 730 Eur. Šiuo atveju, pareiškėja sutinka, kad vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 3a dalimi, jos paraiška būtų tenkinta iš dalies ir skirta ta paramos suma, kuri leistina pagal teisės aktus. Pareiškėja neprašė jai suteikti didesnę pagalbą nei kad leistina, t. y. pareiškėja sutiko, kad jos paraiška būtų tenkinta iš dalies (suteikta 25 000 Eur) ir neprašė jai suteikti visą 49 730 Eur.
Tvirtina, kad UAB „Agroinas“, kuri šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, pareiškėjai liko skolinga už rugius. Minėta įmonė yra likviduojama dėl bankroto, tačiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2463-864/2021 pareiškėjos antros eilės reikalavimas dėl 12 8717,80 Eur sumos buvo netenkintas. Taigi pareiškėjos ūkiui yra padaryta labai didelė žala – pareiškėja susiduria su finansiniais sunkumais išlaikant ūkį bei atsiskaitant su kreditoriais. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ūkininkai, kuriems kreditoriai dėl jų nemokumo liko skolingi mažesnes sumas, gavo pagalbą, o pareiškėja dėl kreditoriaus nemokumo patyrusi labai didelį nuostolį, pagalbos negavo. Pareiškėjos nuomone, tokia situacija neatitinka jokių protingumo ir teisingumo principų bei grubiai pažeidžia lygiateisiškumo principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį.
Mano, jog ginčijamų sprendimų nei faktinis, nei teisinis argumentavimas nėra pakankamas, juose nėra nurodyta, kodėl pareiškėjos paraiška nėra ir/ar negali būti tenkinama iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai, per plačiai aiškina Reglamento nuostatas, kadangi Reglamento 3 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, jog bendra de minmis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 25 000 Eur ir negali būti teikiama net ta pagalbos dalis, kuri šios ribos neviršija.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų ar fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad žemės ūkio veiklos subjektas pateikia NMA paraišką, o Aprašo 12 punkte nurodyta, kad už skiriamos nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų sumos apskaičiavimą ir informacijos pateikimą suteiktos valstybės pagalbos registrui atsako NMA. Iš Aprašo 4 ir 12 punktų nuostatų suprantama, jog NMA yra institucija, kuri atsakinga už pateiktų paraiškų dėl nereikšmingos (de minimis) pagalbos išmokos vertinimą ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos išmokos apskaičiavimą bei skyrimą. Taigi, NMA, vykdydama Aprašo 8.2 papunkčio nuostatas bei vadovaudamasi Nuostatų 6.7 papunkčiu, patikrino pareiškėjos paraiškoje esančius duomenis ir nustatė, kad apskaičiuotos pagalbos suma viršija Reglamento 3 straipsnio 3a dalyje nustatytą ribą (bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 25 000 Eur).
NMA nuomone, konstatavus, kad pareiškėjai apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis viršija 25 000 Eur nereikšmingos pagalbos sumą bei vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 3a dalies nuostata, pagrįstai neskyrė pareiškėjai nereikšmingos (de minimis) pagalbos išmokos, nes pareiškėja neatitinka esminio nereikšmingos (de minimis) pagalbos išmokos kriterijaus, t. y. pareiškėjai apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis viršija 25 000 Eur nereikšmingos pagalbos sumą, o šios sumos skyrimas prieštarautų Reglamento 3 straipsnio 3a dalies nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Tvirtina, jog jei parama pareiškėjams suteikiama Reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir ją suteikus būtų viršijama Reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos, tai naujai pagalbai Reglamentas negali būti taikomas (Reglamento 3 straipsnio 7 dalis), t. y. Reglamente nenumatyta galimybė, kad tokiu (kaip ir pareiškėjos) atveju parama gali būti suteikiama iki nustatytos maksimalios pagalbos ribos (25 000 Eur).
Teigia, kad pareiškėjai 2022 m. gruodžio 5 d. nurodytu informacijos pateikimo būdu, t. y. el. paštu duomenys neskelbtini, buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas, tą pačią dieną šis sprendimas buvo paskelbtas NMA informaciniame portale. 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurio registracijos Nr. BR6-8653. Taip pat pareiškėjai 2023 m. vasario 24 d. minėtu el. paštu buvo pateiktas 2023 m. vasario 24 d. sprendimas, tą pačią dieną šis atsakymas buvo paskelbtas NMA informaciniame portale. 2023 m. vasario 24 d. sprendimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurio registracijos Nr. BR6-1291. Sprendimuose nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriais vadovaujantis jie buvo priimti, nurodyti asmenys, priėmę sprendimus, vardas, pavardė, pareigos, sprendimo datos ir numeriai bei teisinis ir faktinis pagrindimai, taip pat pateikta jų apskundimo tvarka. Minėti sprendimai visiškai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NMA 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateikė NMA 2021 m. gruodžio 21 d. paraišką iš dalies tenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams.
NMA 2022 m. gruodžio 5 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą „Dėl pagalbos neskyrimo“ (reg. Nr. BR6-8653), kuriame nurodė, kad „<...> NMA, vykdydama Aprašo 8.2 papunkčio nuostatas (vadovaujantis Nuostatų 6.7 papunkčiu), patikrino ir nustatė, kad apskaičiuotos pagalbos suma viršija Reglamento straipsnio 3a dalyje nustatytą ribą (bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 25 000 Eur) ir negali būti teikiama net ta pagalbos dalis, kuri šios ribos neviršija.“
Nesutikdama su NMA 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu, 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM), kuri pagal kompetenciją minėtą skundą persiuntė nagrinėti NMA.
NMA 2023 m. vasario 8 d. pateikė pareiškėjai raštą „Dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ (reg. Nr. BRK-1944), kuriame nurodė, kad pratęsia skundo nagrinėjimo terminą 10 darbo dienų.
NMA, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2023 m. vasario 24 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai atsakymą (reg. Nr. BR6-1291), kuriuo paliko galioti NMA 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamais sprendimais (2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimu), 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad iš 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimo nėra aišku, kodėl jai negali būti skiriama net ta pagalbos dalis, kuri neviršija 25 000 Eur ribos. Pareiškėja nesutinka su NMA išvada, jog pareiškėjai apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis viršija 25 000 Eur nereikšmingos pagalbos sumą, todėl net tos pagalbos dalies, kuri šios ribos neviršija skyrimas, prieštarautų Reglamento 3 straipsnio 3a dalies nuostatoms.
Aprašo 8 punkte nurodyta, jog Agentūra, per Aprašo 4 punkte nustatytą terminą gavusi paraišką ir dokumentus: ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrina, ar paraiškos pateikimo metu kiekvienas pagalbos gavėjas yra įregistravęs jam priklausančią žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (Aprašo 8.1 papunktis); ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrina informaciją, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad teikiant pagalbos gavėjui nereikšmingą žemės ūkio pagalbą, nebūtų viršyta bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis, suma pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdantiems pagalbos gavėjams per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, vienam pagalbos gavėjui nebūtų viršyta suma, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 3 straipsnio 3a dalyje, ir nebūtų pažeistos kitos Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatos (Aprašo 8.2 papunktis).
Aprašo 8.5 papunktyje nustatyta, jog jeigu pagalbos gavėjas yra įregistravęs jam priklausančią žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o nemokumo administratorius pateikė tinkamus dokumentus ir prašomą informaciją, vadovaudamasi žemės ūkio ministro įsakymu dėl einamųjų kalendorinių metų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos intensyvumo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio įsakymo priėmimo apskaičiuoja pagalbos gavėjams skirtinų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų sumą. Aprašo 8.6 papunktyje nustatyta, jog vadovaudamasi Reglamentu ir Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatomas einamųjų kalendorinių metų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos intensyvumas, priėmimo patikrina, ar paraiškoje nurodytiems pagalbos gavėjams skyrus nereikšmingą žemės ūkio pagalbą, nebus viršyta per einamuosius metus ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus pagalbos gavėjui (ir su juo susijusioms įmonėms) leistina nereikšminga žemės ūkio pagalbos suma.
Nuostatų 6.7 papunktyje įtvirtinta, jog nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, – pinigine verte išreikšta nereikšminga (de minimis) pagalba, ne didesnė kaip 25 000 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų) vienam ūkio subjektui (vienai įmonei), vykdančiam veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, per trejus finansinius metus, kaip apibrėžta Reglamente.
Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, jog bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršija I priede nurodytos nacionalinės ribos. Reglamento 3 straipsnio 3a dalyje įtvirtinta, jog nukrypdama nuo 2 ir 3 dalių, valstybė narė gali nuspręsti, kad bendra vienai įmonei teikiamos de minimis pagalbos suma neviršija 25 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, o bendra per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį teikiamos de minimis pagalbos suma neviršija nacionalinės ribos, nurodytos II priede, jeigu tenkinamos šios sąlygos: a) pagalbos priemonėms, naudingoms tik vieno atskiro produkto sektoriui, bendra teikiamos pagalbos suma per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršija 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sektoriaus ribos. Reglamento 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršytos 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos, nacionalinės ribos arba sektoriaus riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas negali būti taikomas.
Taigi, vertindamas paminėtas Reglamento nuostatas, teismas prieina prie išvados, kad jei parama pareiškėjams suteikiama Reglamento nustatyta tvarka ir ją suteikus būtų viršijama Reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos, tai naujai pagalbai Reglamentas negali būti taikomas (Reglamento 3 straipsnio 7 dalis), t. y. Reglamente nenumatyta galimybė paramą suteikti iki nustatytos maksimalios pagalbos ribos (25 000,00 Eur).
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal Įsakymu nustatytą 40 proc. teikiamos pagalbos intensyvumą, pareiškėjai buvo apskaičiuotas galimas 49 730 Eur pagalbos dydis (tinkama kreditorinio reikalavimo suma pagalbai gauti – 124 324,99 Eur). Ginčas tarp šalių dėl apskaičiuoto galimo pagalbos dydžio byloje nekeliamas. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, įtvirtintame reguliavime yra nustatyta, kad skiriant de minimis pagalbą būtina užtikrinti, kad skiriamos paramos suma vienam ūkio subjektui neviršys leistinos pagalbos ribos ir bus vadovaujamasi atitinkamo Reglamento reikalavimais.
Teismas pažymi, jog atsakovė atlikusi pareiškėjos paraiškos vertinimą pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pareiškėjos prašoma 49 730 Eur suma viršija Reglamento 3 straipsnio 3a dalyje nustatytą ribą (bendrą nereikšmingą (de minimis), suteiktą vienai įmonei per trejus mokestinius metus), todėl pareiškėjai nereikšmingos (de minimis) pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje neskyrė. Nors pareiškėja skunde tvirtina, jog jai nėra aišku, kodėl negali būti skiriama net ta pagalbos dalis, kuri neviršija 25 000 Eur ribos, tačiau iš paminėto paraiškų vertinimo teisinio reguliavimo matyti, kad NMA negali teikti net tos pagalbos dalies, kuri nustatytos ribos neviršija, kadangi pagal Reglamentą draudžiama gauti bet kiek paramos, jei prašoma daugiau, vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 7 dalies nuostata: „Jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršytos 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos, nacionalinės ribos arba sektoriaus riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas negali būti taikomas.“ Teismo vertinimu, tokią išvadą leidžia daryti ir aukščiau paminėtas Aprašo 8.2. papunktis, kuriame įtvirtinta, kad Agentūra ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrina informaciją, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad teikiant pagalbos gavėjui nereikšmingą žemės ūkio pagalbą, nebūtų viršyta bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis, suma pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdantiems pagalbos gavėjams per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, vienam pagalbos gavėjui nebūtų viršyta suma, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 3 straipsnio 3a dalyje, ir nebūtų pažeistos kitos Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatos, bei Aprašo 8.7. papunktis, kuriame įtvirtinta, kad NMA ne vėliau kaip per 20 darbo dienų žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatomas einamųjų kalendorinių metų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos intensyvumas, priima sprendimą dėl nereikšmingos žemės ūkio pagalbos lėšų skyrimo ar neskyrimo ir apie tai informuoja pagalbos gavėjus Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nustatyta tvarka, t. y. žemės ūkio ministrui įsakymu nustačius einamųjų kalendorinių metų nereikšmingos žemės ūkio pagalbos intensyvumą, NMA atlieka pateiktų paraiškų dėl nereikšmingos de minimis pagalbos išmokos vertinimą ir nereikšmingos de minimis pagalbos išmokos apskaičiavimą ir priima sprendimą dėl nereikšmingos de minimis pagalbos skyrimo arba neskyrimo, t. y. paraiška gali būti tenkinama arba netenkinama, tačiau negali būti tenkinama ar netenkinama iš dalies.
Nors pareiškėja skunde nurodo, jog jai pateikus 2021 m. gruodžio 21 d. paraišką, atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 8.2 papunkčio nuostatomis, per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo patikrinusi pateiktą informaciją paraiškos trūkumų nenustatė ir nepranešė, kad paraiška yra netinkama ir nenagrinėtina, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog NMA įvertinusi pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. paraišką, informavo, kad priėmė sprendimą pagalbos neskirti. Taigi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju NMA neturėjo teisės patikrinusi pateiktą informaciją, nustatinėti paraiškos trūkumus, kadangi ji neatitiko esminių paraiškos reikalavimų, t. y. Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „Agroinas“ šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2463-864/2021 pareiškėjos atžvilgiu patvirtintas, tačiau dar nepatenkintas jos antros eilės reikalavimas 128 717,80 Eur sumai. Todėl atsakovei ginčijamais sprendimais netenkinus jos prašymo iš dalies, jos ūkiui yra padaryta labai didelė žala – pareiškėja susiduria su finansiniais sunkumais išlaikant ūkį bei atsiskaitant su kreditoriais.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-359-864/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00678-2021-1) išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašymą. Iš minėtos nutarties turinio matyti, jog 2021 m. spalio 8 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Agroinas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 423 006,43 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d. 2021 m. spalio 20 d. buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl rašymo apsirikimo priimtoje nutartyje ištaisymo. Teismas ištaisė 2021 m. spalio 21 d. nutartimi rašymo apsirikimus ir 2021 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstė kreditorių sąrašą, tarp kurių buvo ir pareiškėjos atžvilgiu patvirtintas antros eilės reikalavimas 128 717,80 Eur sumai. Taip pat iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-359-864/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00678-2021-1) pripažino UAB „Agroinas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkciją pavedė atlikti nemokumo administratorei UAB „Valnetas“, paliko galioti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, patvirtintą teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Taigi, Vilniaus apygardos teismas UAB „Agroinas“ imonės likvidatoriaus funkciją pavedė atlikti nemokumo administratorei UAB „Valnetas“, kuri ir yra atsakinga už tolimesnius kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo vykdymą.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovei ginčijamais sprendimais netenkinus jos prašymo iš dalies jos ūkiui yra padaryta labai didelė žala – pareiškėja susiduria su finansiniais sunkumais išlaikant ūkį bei atsiskaitant su kreditoriais, tačiau teismo įsitikinimu, pareiškėja skunde nepagrįstai NMA sprendimus neskirti pagalbos sieja su patirtais/patiriamais nuostoliais, kadangi pareiškėjos patirti/patiriami nuostoliai iš esmės yra susiję su UAB „Agroinas“ bankrotu. Teismo vertinimu, NMA priėmusi sprendimus neskirti pareiškėjai paramos, veikė nepažeisdama tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų. Be to, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju pareiškėjos paraiška neatitiko Reglamento nuostatų, o todėl atsakovė, vertindama pareiškėjos paraišką negalėjo priimti kitokio sprendimo, t. y. suteikti prašomą piniginę pagalbą, kadangi tokiu būdu ji būtų pati pažeidusi Reglamento nuostatas, be to, tai būtų nesąžininga kitų pareiškėjų, kurie atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus gauti de minimis pagalbą, atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad NMA ginčijamuose sprendimuose tinkamai atskleidė susidariusios situacijos esmę ir nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos paraišką, todėl tokie NMA administraciniai aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus.
Remdamasis sistemine ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analize ir atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad NMA 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas „Dėl pagalbos neskyrimo“ Nr. BR6-8653 ir 2023 m. vasario 24 d. NMA sprendimas Nr. BR6-1291 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Atsisakius patenkinti reikalavimą panaikinti ginčijamus NMA sprendimus, iš šio reikalavimo išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. paraišką taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.