Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. (toliau – T. S.) gynėjos advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 24 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamąjį įsakymą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš V. B., T. S. ir L. Ž. priteista 220,90 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

V. U. civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. S. priteista 800 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš T. S. priteista 1643,61 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. B. ir L. Ž., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepateikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. ir L. Ž. 2016 m. vasario 23 d., apie 21.18 val., visiems kartu siekiant bendrais veiksmais pagrobti svetimą, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį, turtą, L. Ž. automobiliu „(duomenys neskelbtini)”, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais, atvežus T. S. ir V. B. prie UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), bei likus laukti automobilyje, T. S. atsistojus parduotuvės automatinių durų tarpduryje ir neleidžiant joms užsidaryti, V. B. slepiant savo veidą ikiteisminiu tyrimu nenustatytu daiktu (kauke) ir įbėgus į parduotuvę, peršokus informacinės kasos prekystalį ir nuo grindų paėmus 2 (dvi) dėžes cigarečių „CHESTERFIELD Blue”, kuriose buvo 13 pakelių cigarečių, bendros 61,10 eurų vertės, ir 2 (dvi) dėžes cigarečių „CHESTERFIELD Silver”, kuriose buvo 34 pakeliai cigarečių, bendros 159,80 eurų vertės, po to išbėgus iš parduotuvės, įsėdus į L. Ž. vairuojamą automobilį, po ko abiem skubiai pasišalinus (išvažiavus) iš įvykio vietos, o T. S. pabėgus tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatyta kryptimi, tokiu būdu bendrais tarpusavio suderintais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį, 220,90 eurų vertės, turtą.

2. Be to, T. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. sausio 8 d., apie 17:25:37 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš įrenginio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), registruoto R. Š. vardu, tinklapyje „www.dalinuosi.lt” kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sukūrė paskyrą T. S. vardu, po ko, 2016 m. sausio 9 d., laikotarpiu nuo 20:13:50 val. iki 21:05:45 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susirašinėjant su www.dalinuosi.lt vartotoju V. U. bei su juo susitarus dėl daikto – fotoaparato objektyvo „Canon 24-70 mm f/2,8” – tariamai trumpalaikės nuomos, iš anksto žinodamas, kad daiktas nukentėjusiajam V. U. nebus grąžintas, T. S. su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis 2016 m. sausio 9 d., apie 22 val. 30 min., automobiliu „(duomenys neskelbtini)”, ikiteisminiu tyrimu nenustatytais valstybiniais numeriais, atvyko prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su nukentėjusiuoju V. U. ir, veikdamas pagal išankstinį nusikalstamą planą, 2016 m. sausio 9 d. pasirašė nuomos sutartį bei jos pagrindu iš nukentėjusiojo V. U. įgijo fotoaparato objektyvą „Canon 24-70 mm f/2,8”, 800 Eur vertės, įsipareigodamas pastarąjį grąžinti iki 2016 m. sausio 11 d., tačiau šio daikto grąžinti neketino ir jo nebegrąžino suėjus sutartyje nurodytiems terminams, tokiu būdu veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. U. priklausantį, 800 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu T. S. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą. T. S. inkriminuoti nusikaltimai įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia, suvokiant jų pavojingumą, siekiant pasipelnyti. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad visi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti dėl netinkamos aplinkos bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau įvertinus jų padarymo finansinės naudos gavimo motyvą (nusikaltimai nuosavybei), sutikti su šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad kaip matyti iš 2016 m. priimtų nuosprendžių, aptariamu laikotarpiu nuteistasis buvo įvykdęs ir daugiau nusikalstamų veikų, o iš duomenų apie administracinius teisės pažeidimus matyti, kad pažeidimai buvo daromi ne tik 2016 m., tačiau jau nuo 2014 metų, tame tarpe ir administraciniai teisės pažeidimai numatyti tuo metu galiojusio ATPK 50 straipsnyje (smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu). Be šių aplinkybių, spręsdamas T. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant šiems duomenims akivaizdu, kad apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant asmeniui paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Juo labiau, jog atsižvelgiant į T. S. kaltės prisipažinimą, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

10. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu paminėti, kad nors T. S. nusikalto dar būdamas neteistas, tačiau bylos duomenimis po šių nusikalstamų veikų padarymo jis dar tris kartus buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, yra teistas užsienyje, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe (kaip jau minėta) ir už vagystes iš parduotuvių (t. 7, b. l. 52-73, 83-96). Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus nuteistojo laisvės atėmimo, ar skyrus T. S. švelnesnio pobūdžio bausmę, nėra jokio pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, už pavienių nusikalstamų veikų padarymą T. S. paskirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos sunkiu metu ir netinkamos aplinkos įtakoje, šiuo metu T. S. pasikeitė bei siekia gyventi dorai, tačiau sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, akivaizdu, kad būdamas jauno amžiaus ir turėdamas vos pagrindinį išsilavinimą, nei toliau mokytis, nei tęsti darbinę veiklą nuteistasis nesiekė - Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 20 d. T. S. niekur nedirbo, iš Užimtumo tarnybos sistemos 2016 m. taip pat buvo išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius. Ir nors T. S. praeityje esama tam tikrų darbo laikotarpių, tačiau, akivaizdu, kad nuteistojo darbas nepasižymėjo tęstinumu, kas rodo silpną apelianto darbinę motyvaciją bei menką norą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Šių aplinkybių visuma, (įvertinus T. S. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei ankstesniais nuosprendžiais jam inkriminuotų nusikalstamų veikų analogišką pobūdį), sprendžiant jam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą, yra itin aktuali, ji suponuoja pagrįstą išvadą, jog T. S. nebuvo linkęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis pasikeitė ir nori pradėti dirbti, kadangi jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų jis nepateikė.

12. Įvertinus nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos ar neproporcingos nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui, ar, kad per griežta ir neproporcinga yra jam paskirta subendrinta bausmė, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad bendrinant už pavienes veikas paskirtas bausmes, buvo parinktas palankesnis nuteistajam bausmių subendrinimo būdas – bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas bausmes teismas taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kas reiškia, kad prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų (nagrinėjamu atveju prie 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį), pridėjo tik dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

13. Tačiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, subendrintą bausmę paskyrė neteisingai, ji yra aiškiai per griežta, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant nuteistajam T. S. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu).

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas leidžia teigti, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, buvo pridėta 2 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam T. S. 2016 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (b. l. 60-63, t. 7). Ši bausmė, 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 12 parų arešto bausmę (b. l. 68-69, t. 7). 2016 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu T. S., pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė (b. l. 64-67, t. 7). 2016 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta 20 parų arešto bausmė. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje, kurį teisingai nurodė ir apylinkės teismas, numatyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (1:1), todėl nuteistajam paskirtas arešto bausmes prilyginus laisvės atėmimui, matyti, kad laisvės atėmimo bausmė tesudaro 52 dienas, tuo tarpu kaip jau minėta, apylinkės teismas pridėjo 2 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. daugiau nei buvo paskirta bendrinamais nuosprendžiais.

15. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatos, taip pat ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis ir dalinis bausmių sudėjimo būdas nuteistajam taikytas pagrįstai, tačiau apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį švelnesnių bausmių (1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai) pridėjo aiškiai per didelę švelnesnių bausmių dalį ir tokiu būdu paskyrė neteisingą, aiškiai per didelę galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo paskirta galutinė bausmė yra didesnė net ir už bausmę, kuri būtų buvusi paskirta nuteistajam taikant visišką bausmių sudėjimo būdą pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažinama, konstatuojant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam T. S. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kuri skiriama, subendrinus atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktį bei dalinį bausmių sudėjimo būdą.

16. Aukščiau aptartų duomenų visumoje, kurie buvo aptarti 9-11 punktuose, neabejotina, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

17. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinus tiek T. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo teistumus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, baustumus administracine tvarka, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad po skundžiamu nuosprendžiu padarytų nusikalstamų veikų, apeliantas dar tris kartus yra teistas vėlesniais nuosprendžiais, tačiau paskirtų arešto bausmių neatliko, pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, kas tik parodo, kad nuteistasis nelinkęs savo elgesio vertinti kritiškai, yra linkęs nusikalsti ir negerbti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam yra paskiriamos tam tikros BK įtvirtintos pareigos ir/ar įpareigojimai, kurių asmuo privalo laikytis visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus nuteistojo laisvės atėmimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti T. S. teisinę padėtį taikant bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), šioje byloje nenustatyta.

18. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti nuteistajam Įstatymo „Dėl amnestijos“ nuostatas. Pažymėtina, kad BK 78 straipsnyje numatyta, jog nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Pagal 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnį, pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais.

19. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, vertinant apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl amnestijos akto nuteistajam T. S. netaikymo, pažymėtina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu T. S. skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi ar žema. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo baustumus administracine tvarka, tai, kad po šio nuosprendžio jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis dar tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, paskirtas arešto bausmes vengė vykdyti, buvo paskelbta jo paieška bei menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ nuostatas nėra. Be to, kaip jau minėta, T. S. 2016 m. teistas tris kartus. Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 8 straipsnio 8 punktas draudžia taikyti šio amnestijos akto nuostatas recidyvistams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo T. S. gynėjos advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį, dalyje dėl skirtingais nuosprendžiais T. S. paskirtų bausmių subendrinimo, pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu (2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeista į areštą), Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.