Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. birželio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 14 d. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. liepos 11 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų;

11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

13. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo nukentėjusiojo S. J. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirta finansinėms operacijoms su S. J. priklausančiomis piniginėmis lėšomis esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) inicijuoti bei mokėjimo priemonės naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi iki 2020 m. rugsėjo 19 d. ir neteisėtai naudojo inicijavęs finansines operacijas.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą 2020 m. rugsėjo 19 d. laikotarpyje nuo 11.57 val. iki 13.24 val. bankomatuose, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę S. J. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavo finansinei operacijai – gryniems pinigams išduoti, suvesdamas mokėjimo priemonės naudotojo S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją ir iš pastarojo banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), kuri susieta su banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2780 Eur sumą: 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.57 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 30 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.05 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 50 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.10 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 600 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.11 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 600 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.18 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.24 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur. Tuo padarydamas nukentėjusiajam S. J. 2780 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent 2020 m. rugsėjo 19 d. laikotarpyje nuo 11.57 val. iki 13.24 val., siekdamas sau turtinės naudos, inicijavęs finansines operacijas, neteisėtai panaudojo S. J. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinėms operacijoms inicijuoti – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) susietą su S. J. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini), bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą: jis 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.57 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą, išgrynino 30 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.05 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą, išgrynino 50 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.10 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą, išgrynino 600 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.11 val., bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą išgrynino 600 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.18 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą išgrynino 1000 Eur, 2020 m. rugsėjo 19 d. 13.24 val. bankomate adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas mokėjimo priemonės – PIN kodą, išgrynino 500 Eur.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 08.00 val., užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atėjo susitikti su pažįstamu, jo belaukdamas pamatė iš matymo pažįstamą vyrą, nes jis gyvena jo rajone, tačiau jis su juo asmeniškai nebuvo bendravęs. Kadangi jis buvo vienas, pasiliko su juo pasėdėti ir palaukti savo draugo. Jis buvo pakankamai išgėręs, todėl paprašė, ar jis žino, kas gali nuvežti jį namo, jis paprašė, kad vyras, kuris buvo bare, jį nuvežtų namo. Jie abu įsėdo į to vyro automobilį, to vyro jis nepažinojo, jo kontaktų nurodyti negali, tiesiog jis sutiko juos pavėžėti. Juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kadangi jis ten gyvena, jo vardo nežino, sužinojo tik, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Atvykus nurodytu adresu, šis jam norėjo duoti pinigų, atsidėkoti, tačiau jis neturėjo su savimi grynųjų pinigų, todėl davė jam savo banko kortelę, kokio banko kortelė buvo, neatsimena ir pasakė PIN kodą kortelės, kad jis nusiimtų pinigų. Ir jis nuėjo namo, o pats su banko kortele nuėjo į bankomatą ir nuėmė 30 Eur, po to nuėjo į kitą bankomatą nuėmė 50 Eur, tada nuėjo į kitą bankomatą išgrynino 1000 Eur, po to išgrynino dar 500 Eur, tada po 600 Eur du kartus tam pačiam bankomate, o dėl pirkinio už 26,50 Eur sumą nori parodyti, kad tai ne jo nuimta suma, jis prisimena, kaip jis sumokėjo šitą sumą bare, kuriame gėrė, todėl dėl šios sumos kaltės nepripažįsta, dėl visko kito kaltę pripažįsta, tik nori parodyti, kad nuėmė visus pinigus per vieną dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 19 d. ir tą pačią dieną jo banko kortelę išmetė, kur ją išmetė, neprisimena. Kai nuėmė pinigus, suprato, kad tai ne jam priklausanti banko mokėjimo kortelė ir kad tai daryti neteisėta, tiesiog susigundė nusiimti pinigų, kadangi žinojo PIN kodą, dėl savo padarytos veikos labai gailisi. Nori pats atlyginti žalą šiam vyrui, jeigu jis leis (b. l. 121-123, 130-131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. ryte, laiko tiksliai neatsimena, bet kažkur apie 08.00 val., atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Prieš ateinant jau buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, buvo vienas. Alkoholio nevartojo apie 13 metų, tačiau prarado darbą, todėl vėl pradėjo gerti. Bare atsisėdo netoli baro esančio staliuko, vartojo alkoholį. Po kažkiek laiko atėjo iš matymo pažįstamas vyras, jį žinojo iš vaikystės laikų, tačiau jokių duomenų nežino, nei vardo, nei pavardės, telefono numerio ar kur gyvena. Kiek jam žinoma, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jo pravardė lyg ir „(duomenys neskelbtini)“ jo brolio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, šį asmenį iš nuotraukų atpažinti galėtų. Ką su juo šnekėjo, jis neatsimena, buvo jau daugokai išgėręs, tačiau sėdėjo dviese. Po kažkiek laiko, kiek, tiksliai neatsimena, tas „(duomenys neskelbtini)“ su kažkokiu draugu jį parvežė automobiliu iki jo namų (duomenys neskelbtini). Automobilio markės, spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Jis parėjo namo, tuo metu namuose nieko nebuvo. Rugsėjo 29 dieną buvo (duomenys neskelbtini), norėjo išgryninti pinigų ir pastebėjo, jog nebeturi savo „(duomenys neskelbtini)“ kortelės. Patikrino išrašą ir pamatė, jog be jo žinios buvo išgryninta 2830.50 Eur. Paskutinį kartą kortelę turėjo minėtame bare. Galimai kortelę davė tam „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė PIN kodą, tačiau nėra tuo visiškai tikras. Kitų asmenų, kurie galėtų pasinaudoti jo kortele, neįtaria, jis vienas žino PIN kodą. Pirmas pinigų išgryninimas buvo 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.57 val., išgryninta 30 Eur. Tą pačią dieną 13.06 val. išgryninti 50 Eur, 13.19 val. 1000 Eur, 13.24 val. 500 Eur, rugsėjo 22 d. 05.50 val. išgryninti 2 kartus po 600 Eur, už šią operaciją bankas nuskaitė 24 Eur, rugsėjo 23 d. 07.16 val. išgryninti 26.50 Eur. Kai pastebėjo, jog gryninami pinigai, nedelsiant užblokavo kortelę, o sąskaitoje likusius 260 Eur pervedė draugui. Civilinį ieškinį reikš vėliau, kai bus nustatytas kaltininkas (b. l. 16-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie pateikti PC „(duomenys neskelbtini)“, juose užfiksuota, kad įrašo pradžia 2020 m. rugsėjo 19 d., 13.00 val. Jame matosi viešoji vieta, kurios dešinėje pusėje yra pastato siena, kairėje pusėje stovi du paviljonai, viduryje yra automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamoji dalis. Toliau tiesiai stovi sustatyti automobiliai. Prie dešinėje pusėje esančios pastato sienos eilėje stovi žmonės (toje vietoje yra bankomatai, tačiau pačių jų įraše nesimato). Įraše matosi, kaip kameros filmuojamose ribose vaikšto žmonės, vieni jų stovi eilėje, važinėja automobiliai. Įraše esančių žmonių veido bruožai neįžiūrimi, neryškūs. 13.06 val. prie bankomato ateina asmuo apsirengęs juodomis kelnėmis su baltomis juostomis ant klešnių, juoda striuke ir juoda kepure su snapeliu. 13.07 val. paskubomis nueina už kameros ribų. 13.24 val. prie bankomato atbėga tas pats asmuo ir 13.25 val. paskubomis nueina tolyn. Įrašas baigiasi 13.30 val. (b. l. 54-56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie pateikti PC „(duomenys neskelbtini)“, juose užfiksuota, kad įraše matosi parduotuvės vidaus patalpa, kurioje tiesiai dešiniau stovi bankomatas, kairėje pusėje kasos, šalia bankomato kairiau yra įėjimas. 2020 m. rugsėjo 19 d., 11.45 val., į parduotuvės vidų įeina vyras (trumpų tamsių plaukų, nosį ir burną dengia mėlynos spalvos medicininė kaukė, vilki juodos spalvos odinę striukę, juodomis kelnėmis, po striuke šiek tiek matosi baltos spalvos marškiniai. Vyras prieina prie bankomato, stovi kamerai atsukęs nugarą. Kol stovi prie bankomato – žvalgosi. 11.46 val. kažką paima iš bankomato ir išeina iš parduotuvės (b. l. 61-63).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal apžiūrėtus vaizdo įrašus asmuo yra žinomas policijai, t. y. V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-71).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo parodytos nuotraukos, kuriose yra įtariamasis padaręs nusikalstamą veika, užpildytas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis S. J. atpažino asmenį, kuris paėmė jo kortelę ir išgrynino pinigus yra Nr. 6 jį atpažino pagal jo veido bruožus, ausis, taip pat jį dažnai matydavo nuo jo vaikystės kaip jis augo, nes bendravo su jo tėvu, taip pat jis gyvena jo kaimynystėje, todėl tikrai ne kartą jį matė ir todėl gali jį atpažinti. Nuotraukoje Nr. 6 buvo V. P. (b. l. 88-94).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta 2020 m. gruodžio 30 d. apklausus V. P., jis nurodė, kad visus pinigus nuo S. J. banko sąskaitos nuėmė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 19 d. Peržiūrėjus banko sąskaitos išrašus ir nukentėjusio parodymus nurodomos trys datos 2020 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 23 d., susisiekus su S. J. jis dar kartą peržiūrėjo savo banko sąskaitos išrašus ir nurodė, kad visi pinigai nuimti 2020 m. rugsėjo 19 d., tik banko programėlėje nuskaičiavimus rodo kitomis dienomis, dėl to banko sąskaitos išraše matomos kelios datos, nukentėjusysis S. J. atsiuntė ekrano kopiją iš banko, kur matosi, kad visi pinigai nuimti 2020 m. rugsėjo 19 d. Taip pat 2020 m. gruodžio 30 d. V. P. apklausos metu nurodė, jog neprisipažįsta dėl nurodytos pirkinio sumos 26,50 Eur. Paaiškino, kad už šią sumą atsiskaitė pats nukentėjusysis bare, taip pat nurodo, kad ir pirkinio adresas atitinka su baro, kuriame jie buvo. Susisiekus su nukentėjusiu, šis paaiškino, kad jis buvo labai girtas ir neatsimena kokią sumą jis sumokėjo bare, todėl atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad gali būti, kad jis pats atsiskaitė 26,50 Eur sumą bare (duomenys neskelbtini), tačiau neprisiminė, nes buvo daug išgėręs (b. l. 86-87).

2021 m. sausio 18 d. V. P. pateiktame mokėjimo kvite matyti, kad jis padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino (b. l. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 215 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.

Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog V. P. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, panaudojo juos atlikti finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą S. J. priklausantį turtą. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo V. P. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 133). Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 135).

Dėl V. P. skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P. – administracine tvarka baustas (b. l. 114-115), teistas (b. l. 105-113), dirbantis (b. l. 103). Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

V. P. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. P. paskirtos bausmės (subendrinta apėmimo būdu ir atskira už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą) bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kaltinamasis V. P. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 1 metus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.), saugomos prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (b. l. 53, 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu. Šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti V. P. subendrintą bausmę – 111 MGL (5550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 74 MGL (3700 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti V. P. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.), saugomas prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.