Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad nuo 2009-12-15 iki 2009-12-24, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai smurtavo sugyventinės R. T. atžvilgiu: sudavė R. T. dvidešimt kartų kumščiais į krūtinę, pilvą, dešinę kojas, tris kartus kumščiais į tarpuakio ir dešinio žando sritis, į viršutinės lūpos kairįjį šešis kartus kumščiais į abiejų akių vokus, abu skruostus bei kairįjį žandą, tuo padan daugybines poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, dešinėje rankoje, kojose, minkštųjų ; sumušimus ir kraujosruvas tarpuakio ir dešiniojo žando srityse, muštinę žaizdą viršutinė kairiajame kampe, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas abiejose akių vokuose, abiejose skruostuose bei kairiajame žande, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, progresuojant smegenų pabrinkimui, suspaudimui, išsivysčius antrinėms kraujosruvoms galvos smegenų kamiene, R. T. 2009-12-25 apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mirė, tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę R. T.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada bei medicinos specialisto paaiškinimais ir padarė išvadą, kad sužalojimai, turėję tiesioginės įtakos nukentėjusiosios mirčiai ir neturėję įtakos, padaryti nuteistojo, smūgiuojant kumščiais nuo 200912-15 iki 2009-12-24. Nuteistasis R. A. nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota nukentėjusiosios mirties priežastis, sužalojimų lokalizacija, atsiradimo mechanizmas, sužalojimų atsiradimo laikas, tačiau išvadoje nėra konstatuota, kad sužalojimus padarė R. A.

Nuteistasis R. A. taip pat mano, jog teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad nukentėjusioji prieš dvi savaites ar dešimt dienų iki mirties buvo sumušta gatvėje, nes liudytojai G. A. ir G. Ž. parodė, kad R. A. jiems sakė, kad R. T. grįžo sumušta prieš dvi savaites. Nurodo, jog keturiolika dienų ir dešimt dienų yra nedidelis laiko tarpas, todėl jis galėjo suklysti sakydamas, kad nukentėjusioji buvo sumušta prieš dvi savaites. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams nuteistasis pasakė, kad prieš porą savaičių R. T. grįžo sumušta.

Neįvertinti ir apelianto parodymai, kad prieš septynias dienas iki R. T. mirties pastaroji griuvo virtuvėje veidu į grindis. Virtuvė apstatyta baldais ir buitine technika, todėl yra tikimybė, kad nukentėjusioji susižalojo galvą ir kitas kūno vietas atsitrenkusi į juos. Pažymi, jog teismo medicinos specialistas parodė, kad nukentėjusiajai kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu negalėjo būti padarytas anksčiau nei septynios dienos iki pastarosios mirties. Nuteistojo nuomone, nėra ištirta aplinkybė, ar minėtas kraujo išsiliejimas į galvos smegenis galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir veidu atsitrenkiant į baldus, buitinę techniką, grindis. Be to, teismo medicinos specialistui neužduotas klausimas, ar visi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai padaryti tik suduodant kumščiu, kaip tai nustatė teismas, ar kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūvant ar atsitrenkiant veidu į kietus paviršius.

Apelianto nuomone, neištirta ir aplinkybė, ar jo suduotas smūgis delnu į nukentėjusiosios burnos ir nosies sritį turėjo įtakos pastarosios mirčiai.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde R. A. užimta gynybos pozicija, jog jis delnu sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį į veidą, kitų sužalojimų nepadarė, ji prieš mirtį buvo sumušta gatvėje, nėra nauja. Ji tokia pati buvo pirmosios instancijos teisme, ją ištyrus atmesta. Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismo nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai paaiškinančiais, kodėl teismas kritiškai vertino tokius R. A. parodymus, motyvais. Pirmiausia teismas vadovavosi specialisto išvadomis ir eksperto A. S. apklausomis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. T. mirtis ištiko nuo galvos smegenų sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui, išsivysčius antrinėms kraujosruvoms galvos smegenų kamiene. Konstatuota daug ir įvairaus senumo kūno sužalojimų: galvos veidinėje dalyje ir daugybinės poodinės kraujosruvos kitose kūno dalyse (krūtinėje, pilve, dešinėje rankoje, kojose). Mirtis ištiko nuo visų konstatuotų galvoje sužalojimų visumos.

Iš aptariamos išvados ir eksperto paaiškinimų matyti, kad sužalojimai, sukėlę nukentėjusiosios mirtį, galėjo būti padaryti savaitę iki mirties, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas ne daugiau kaip kelios paros iki mirties, tai yra negalėjo būti padarytas anksčiau kaip septynios paros iki mirties, smurtą R. T. patyrė keletą, kelioliką valandų iki mirties, visi sužalojimai yra priekinėje, veidinėje galvos dalyje ir, kaip nurodo teismo medicinos ekspertas A. S., buvo sunkūs, kiekvienas epizodas sunkino padėtį ir juos sudėjus kartu būtent sąlygojo R. T. mirtį. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad keliolika valandų, parą laiko iki mirties, nukentėjusioji patyrė mažiausiai tris smūgius ir šie paskutiniai sužalojimai dar pasunkino bendrą būklę, tai yra sukėlė kraujavimą po smegenų dangalais, o tai po keleto, keliolikos valandų nuo paskutinių sužalojimų baigėsi nukentėjusiosios mirtimi.

Lygindamas R. A. parodymus su specialisto išvada teismas nustatė žymius neatitikimus jo parodymuose dėl sužalojimų lokalizacijos, sužalojimų atsiradimo mechanizmo, laiko ir pagrįstai vertino kaip reikšmingus prieštaravimus ir tuo remdamasis R. A. parodymus atmetė.

Apeliantas skunde teigia, kad jo parodymus patvirtina liudytojai A. A. ir G. Ž.. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti liudytojai nematė sužalotos R. T. Aplinkybę, kad R. T. tarsi buvo užpulta ir sumušta, ir kad ji mirė, liudytojai sužinojo iš R. A. Be to, jų parodymai skiriasi nuo R. A. parodymų, nes R. A. ir liudytojai nurodo skirtingą nukentėjusiosios užpuolimo laiką. Jiems aiškinęs, kad R. T. buvo sumušta prieš dvi savaites. Bylos proceso metu jis nurodo prieš dešimt dienų. G. Ž. tvirtino pats R. T. nemušęs. Teigė jam, kad buvo atimtas telefonas (t. 2, b. l. 113). G. Ž. nurodžius R. T. telefono numerį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-25 buvo naudota mobiliojo ryšio telefono aparate ,,SIEMENS C-75“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. gruodžio 29 d. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas pas R. A. (t. 1, b. l. 144, 187-189). Bylos proceso metu R. A. parodė, kad iš R. T. buvo atimtas tik spiritas.

Liudytoja E. Š. parodė, kad prieš dvi savaites iki mirties matė nukentėjusiąją ir ji sužalota nebuvo (t. 2, b. l. 127). Matyti, kad ši liudytoja taip pat nepatvirtino R. A. parodymuose nurodytos aplinkybės, kad keletą dienų prieš mirtį buvo atėjusi R. T. draugė E. (liudytoja E. Š.), jos gėrė sidrą ir E. turėjo matyti, kad R. T. sužalota (t. 1, b. l. 173-174).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apžiūrėjus R. A., kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota, taip pat parašyta, kad jis specialistui paaiškino, kad 2009-12-25 nuomojame bute, kurį nuomavo kartu su R. T., iš ryto pamatė, kad pastaroji nesikelia, sunkiai kvėpuoja, jis iškvietė GMP, atvykus GMP ji buvo mirusi. Jis teigia, kad jos nemušė, jo taip pat niekas nesužalojo. Prieš tai teigia, kad sugyventinę buvo užpuolę ir sumušę gatvėje prieš 2 savaites iki jos mirties. Visą tą laikotarpį skundėsi bloga sveikata, bet į medikus nesikreipė (t. 2, b. l. 41). Taigi, po R. T. mirties apžiūrėjusiam specialistui jis vėlgi aiškino, kad R. T. buvo sužalota prieš dvi savaites, o jis R. T. nemušęs.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad liko neištirta aplinkybės, ar kraujo išsiliejimas į galvos smegenis galėjo atsirasti nukentėjusiajai prieš septynias dienas griūnant ir veidu atsitrenkiant į virtuvės baldus, buitinę techniką, grindis, teismo posėdyje apeliacine tvarka teismo medicinos ekspertas A. S. paaiškino, kad mirtį lėmė sužalojimai galvoje, o kalbant apie sužalojimo mechanizmą, tai tarp tų keliasdešimt kraujosruvų, gal kokios dvi ar trys galėjo išsivystyti ir griūnant ir kažkur atsitrenkiant, bet tai čia tik galimybė, nes visumoje tai visi sužalojimai absoliučiai nėra būdingi kažkokiam griuvimui ar griuvinėjimui. Kraujosruvos akių vokuose, žanduose, skruostuose, lūpose, nosies sužalojimas būdingi ne griuvimui, o mušimui.

Dėl apelianto nuomones, jog neištirta aplinkybė, ar jo suduotas smūgis delnu į nukentėjusiosios burnos ir nosies sritį turėjo įtakos pastarosios mirčiai, ekspertas A. S. paaiškino, kad mirtis įvyko nuo visų sužalojimų visumos, bet kuriuo atveju R. A. pripažįstamas smūgis sveikatos nepridėjo.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo R. A. padarytų nukentėjusiajai kūno sužalojimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. A. kurį laiką su pertraukomis, naudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją, tyčia suduodamas ne mažiau 29 smūgių į galvos veidinę dalį, krūtinę, pilvą, galūnes ir šie jo smūgiai (o būtent smūgiai į galvą – nemažiau kaip 6) turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis – mirtimi. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leido spręsti, kad apeliantas, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į galvą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nuteistojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis nužudymas savo šeimos nario. Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, R. A. nepadarė, nepagrįsti. Faktiniais bylos duomenimis, galvos ir kitų kūno vietų sužalojimus padarė nuteistasis, kurio veika lėmė R. T. mirtį. Pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį R. A. kaltumas įrodytas.

Apelianto skundas tiek, kiek juo prašoma netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.