- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- B2-864-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00308-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“
- Atsakovas
- UAB „Inprama“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Inprama“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme 2017 m. birželio 28 d. priimtas pareiškėjos UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Inprama“. Pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 M. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21914-430/2016 iš atsakovės UAB „Inprama“ ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai priteisė 121,00 Eur skolą, 3,56 Eur delspinigius, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2016-06-17 teismas išdavė Vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstolio kontorai. Atsakovės UAB „Inprama“ skola pareiškėjai 2017 m. birželio 16 d. sudarė 65,18 Eur sumą.
Atsakovei UAB „Inprama “ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei 2017 m. birželio 29 d. pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopija buvo įteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstos skolos turi viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).
Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Pagal UAB „Inprama“ 2015 m. balansą įmonės turto vertė sudarė 112 006 Eur, iš jo 1200 Eur ilgalaikis turtas ir 110 806 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 71 337 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –54 907 Eur. Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) atskaitą įmonė turėjo 19 124 Eur grynojo pelno. Analizuojant UAB „Inpramo“ 2015 m. balansą, atsakovė UAB „Inprama“ neatitinka ĮBĮ įstatyme numatytos nemokumo sampratos, kadangi jos pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Remiantis formuojama teismų praktika įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę vertinant įmonės mokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2-529-178/2015).
Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21914-430/2016 iš atsakovės pareiškėjai priteista 121,00 Eur skola, 3,56 Eur delspinigiai, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos, 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, sprendimas įsiteisėjęs. Pareiškėja nurodo, kad atsakovės UAB „Inprama“ skola pareiškėjai 2017 m. birželio 16 d. sudarė 65,18 Eur sumą, o tai įrodo, kad atsakovė dalį skolos yra sumokėjusi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė neįstengs likusios skolos sumos padengti gera valia.
Iš viešai teikiamų duomenų apie įmonės skolą VSDF biudžetui (http://rekvizitai.vz.lt/imone/inprama/skolos-sodrai/) matyti, kad UAB „Inprama“ nuo 2016-12-16 turėjo 26 940,79 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-04-19 turėjo 4822,17 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-04-24 turėjo 4754,03 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-04-26 turėjo 4989,39 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2017-04-28 iki 2017-07-10 5042,61 Eur socialinio draudimo skolą. Kaip matyti iš aptartų duomenų, UAB „Inprama“ buvo šiek tiek sumažinusi savo skolas sodrai, tačiau vėliau jos vėl didėjo. 2017-02-04 įmonėje dirbo trys valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, 2017-03-04 – du asmenys, o 2017-03-11 – šeši asmenys.
Teismas neturi duomenų apie kitus įmones kreditorius bei apie pradelstų įsipareigojimų sumas. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose UAB „Inprama“ yra atsakovė, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tęsia veiklą, todėl teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas ir veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė.
Tai, kad atsakovė turi skolų pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290–291 str.,
nutaria:
Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Inprama“.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.