Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-470-560/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-28
Bylos Nr.: 2-470-560/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Trečiasis asmuo: A. S., M. C. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“
Atsakovas: J. S., M. C. D.
Ieškovas: V. S., Š. L., R. P., R. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2-470-560/2019Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 3.2.3.8; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovų ir trečiojo asmens A. S. atstovui advokatui N. S.,atsakovės J. S. ir trečiojo asmens M. C. D. atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S., Š. L., R. P. ieškinį atsakovams J. S., M. C. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys ieškovų pusėje A. S., R. L.; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija; ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovams dėl dalinės nuosavybės teisės gynimo bei valdymo teisės pažeidimų pašalinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. C. D. ieškinį ieškovams V. S., Š. L., R. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės gynimo bei valdymo teisės pažeidimų pašalinimo ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai V. S., Š. L., R. K. (2017-12-14 teismo nutartimi pradinis ieškovas R. K. pakeistas jo teisių perėmėja – R. P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 5-9), kurį patikslinę (3 t., b. l. 84-89, 7 t., b. l. 56-57) prašo:

1.1 atidalinti ieškovų V. S., R. P. ir Š. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų, pripažįstant:

Šalies argumentai

1.1.1 ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į rūsio patalpas R-19 (25 kv. m.) ir patalpų dalis, pažymėtas plane (priedas Nr. 1) raidėmis (c) ir (f) (8,47 kv. m.), kurių bendras plotas 33,47 kv. m.;

1.1.2 atsakovei J. S. nuosavybės teisę į rūsio patalpų R-17 ir R-18 dalį, pažymėtą plane raide (a) (13,54 kv. m.);

1.1.3 atsakovui M. C. D. nuosavybės teisę į rūsio patalpų R-17 ir R-18 dalį, pažymėtą plane raide (b) (5,96 kv. m.);

1.2 atidalinti ieškovų V. S., R. P. ir Š. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų, pripažįstant:

1.2.1 ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į palėpės patalpą 18-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į palėpės patalpos 17-1 dalį (4,67 kv. m.), pažymėtą plane (priedas Nr. 2) raide (m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.2 atsakovei J. S. nuosavybės teisę į savavališkai užimtas palėpės patalpas SUP1 ir SUP2 (14,55 kv. m.);

1.2.3 atsakovui M. C. D. nuosavybės teisę į palėpės patalpos 17-1 dalį (2,84 kv. m.), pažymėtą plane raide (n), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3 priteisti iš atsakovės J. S. kompensaciją pinigais: 4 208,10 Eur V. S. naudai; 4 206,02 Eur R. P. naudai, 2 462,36 Eur Š. L. naudai;

1.4 priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, jog ieškovams ir atsakovams priklauso butai, esantys name (duomenys neskelbtini). Pastate yra bendro naudojimo patalpos, kurios gali būti atidalintos tarp bendraturčių: palėpėje 18-1 (11,32 kv. m.), 17-1 (7,51 kv. m.), SUPI ir SUP2 (14,55 kv. m.), rūsyje R-19 (25,00 kv. m.), R-17 (19,47 kv. m.), R-18 (8,50 kv. m.). Ieškovai teigia, kad atsakovė neteisėtai užėmusi bendro naudojimo patalpas SUPI ir SUP2, jų sąskaita išplėsdama savo butą. Ieškovai iš esmės nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo su atsakovais, todėl ieškovai reiškia bendrą reikalavimą dėl jiems trims priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, po atidalinimo ieškovams nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalis, proporcingas jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui.

3. Pastate yra 52,97 kv. m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių rūsio patalpų, todėl atsižvelgiant į bendraturčių dalių proporcijas, dalijant rūsio patalpas bendraturčiams natūra, ieškovams bendrai priklausytų 63,2% rūsio patalpų, kas sudaro 33,47 kv. m. Iš ieškovo R. K. buto yra tiesioginis įėjimas į rūsio patalpą R-19, o iš ieškovo Š. L. buto į rūsio patalpą plane pažymėtą raide (c). Į rūsio patalpą R-17 ir atitinkamai dalis, plane pažymėtas raidėmis (a) ir (b), galima patekti per įėjimą iš lauko. Tokiu būdu ieškovai prašo teismo atidalinti ieškovų dalį iš rūsio patalpų ieškovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į rūsio patalpas R-19 (25 kv. m.) ir patalpas, pažymėtas raidėmis (c) ir (f) (8,47 kv. m.), kurių bendras plotas 33,47 kv. m. Teismui atidalinus rūsio patalpas ieškovų nurodytu būdu, atsakovams tektų 19,50 kv. m. ploto rūsio patalpos, pažymėtos plane (a) ir (b). Kadangi atsakovai į jiems atidalinamas rūsio patalpas galėtų patekti per įėjimą iš lauko, jie galėtų nevaržomai ir nepriklausomai nuo ieškovų naudotis jiems tenkančia rūsio dalimi. Pagal šį rūsio patalpų atidalinimo variantą kiekvienas bendraturtis gaus beveik lygiai jam priklausančią dalį, todėl nereikės mokėti jokių kompensacijų ir bus įvykdyti CK 4.80 str. 2 d. reikalavimai.

4. Pastate yra 33,38 kv. m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių palėpės patalpų. Atsižvelgiant į bendraturčių dalių proporcijas, dalijant palėpės patalpas bendraturčiams natūra, ieškovams bendrai priklausytų 63,2% palėpės patalpų, kas sudaro 21,10 kv. m. Atsakovė yra savavališkai ir neteisėtai, be kitų bendraturčių sutikimo, užėmusi bendro naudojimo palėpės dalis, sąlyginai pažymėtas SUPI ir SUP2, bendro 14,55 kv. m. ploto, todėl likusių bendro naudojimo palėpės patalpų plotas sudaro 18,83 kv. m. Kadangi atsakovė yra įsirengusi neteisėtai užimtas patalpas, siekdami kompromisui tarp bendraturčių pasiekti, ieškovai sutinka gauti šiame ieškinyje nurodyto dydžio kompensaciją pinigais už atsakovės neteisėtai užimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausantį plotą. Kadangi atsakovė yra užėmusi bei naudoja didesnę negu jai teisėtai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų dalį, likusi palėpės dalis, nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose pažymėta 18-1 ir 17-1, dalintina tik tarp ieškovų ir atsakovo. Iš atsakovo buto į palėpės patalpą 17-1 yra langas, todėl atsakovui būtų patogiausia naudoti palėpės patalpos 17-1 dalį, esančią ties atsakovo langu, priede Nr. 2 pažymėtą raide (n). Likusią palėpės patalpos 17-1 dalį galės naudoti ieškovai, nes minėta palėpės patalpa yra virš ieškovei V. S. priklausančio buto. Palėpės patalpa 18-1 gali būti naudojama savarankiškai bet kurio bendraturčio, kadangi į ją yra įrengtas įėjimas iš bendros laiptinės. Ieškovai nurodo, kad jiems būtų patogu naudoti palėpės patalpą 18-1, patenkant į ją per iš bendros laiptinės įrengtą įėjimą. Ieškovai prašo teismo atidalinti ieškovų dalį iš palėpės patalpų 18-1 ir 17-1 ieškovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į visą patalpą 18- 1 (11,32 kv. m.) ir į plane, pridedamame kaip priedas Nr. 2, raide (m) pažymėtą patalpos 17-1 dalį (4,67 kv. m.), kurių bendras plotas 15,99 kv. m. Ieškovai teigia, kad šiuo atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nukrypstama nuo turto padalinimo natūra principo, tačiau toks padalinimas geriausiai atitiktų visų bendraturčių interesus, nes nereikėtų griauti atsakovės nors ir neteisėtai pastatytų sienų, o atsakovė sumokėtų kitiems bendraturčiams kompensaciją už pasisavintą nepagrįstai didelį palėpės plotą.

Atsiliepimas

5. Atsakovai J. S. ir M. C. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovų ieškinį atmesti (3 t., b. l. 106-110). Nurodo, kad bendras rūsio plotas, užfiksuotas paskutinių kadastrinių matavimų metu, kurie buvo vykdomi 2006-09-19, yra 52,17 kv. m., o ne 52,97 kv. m. Pastogės patalpų 15-1 ir 16-1 plotas, kurį ieškovai įvardija SUPI ir SUP2 plotas yra ne 14,55 kv. m., o 12,12 kv. m. Pastogės patalpos 17-1 plotas yra ne 7,51 kv. m., o 3,93 kv. m., atitinkamai pastogės patalpos 18-1 plotas yra ne 11,32 kv. m., o 6,06 kv. m. Ieškovai reikalauja priteisti pinigines kompensacijas už pastogės patalpas SUPI ir SUP2 (atsakovų įvardintas 15-1 ir 16-1) ir pateikia šių patalpų, kurios faktiškai prijungtos prie J. S. buto, įvertinimą, kuriame pastogės patalpos 1 kv. m. vertė prilyginta J. S. buto 1 kv. m. vertei. Tačiau skaičiuojant pinigines kompensacijas už pastogės patalpas turi būti vertinamas ne J. S. butas, o pastogės patalpos 17-1 ir 18-1, nes būtent tokios kokybės SUPI ir SUP2 (atsakovų įvardintų 15-1 ir 16-1) patalpų neteko ieškovai, kuomet šios pastogės (ne buto) patalpos buvo prijungus prie J. S. buto.

Šalies argumentai

6. Ieškovų nurodytos jiems tenkančios dalys niekada nebus izoliuotos, o jeigu taps, neaišku kaip kiekvienas jų pateks į savo dalį ir kaip jomis realiai naudosis. Visa tai prieštarauja atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei ir prasmei. Be to, nėra aiškūs ieškovų motyvai, kodėl jų interesas naudotis pastogės patalpomis 17-1 (3,93 kv. m.) ir 18-1 (6,06 kv. m.), kurių negalima atsidalinti tarp visų šių patalpų bendraturčių natūra ir realiai naudoti, yra labai svarbus, svarbesnis už M. C. D. interesą šias pastogės patalpas prijungti prie savo buto taip, kad namo stogas taptų jo buto sienomis, dėl ko daugiau niekada nebekiltų problemų dėl namo stogo.

Motyvuojamoji dalis

7. Atsižvelgiant į tai, kad pastate jau yra įrengta mansarda, kurioje yra J. S. butas (Nr. 15) ir M. C. D. butas (Nr. 16), darytina išvada, kad pastate nebėra jokių bendrojo naudojimo pastogės patalpų. Visos pastogės patalpos (mansarda) privačios nuosavybės teise priklauso atsakovams, butų, įrengtų pastogės patalpose, savininkams. Šalia J. S. buto buvusios ir šiuo metu prijungtos prie buto erdvės 15-1 ir 16-1, o taip pat šalia M. C. D. buto esančios erdvės 17-1 ir 18-1, neturėjo ir šiuo metu neturi bendrojo naudojimo patalpų statuso, - statant pastatą šios erdvės buvo paliktos tikslu pagerinti mansardinio aukšto butų termoizoliaciją / šiluminę varžą dėka papildomo oro sluoksnio, todėl minėtos erdvės buvo ir yra šių butų priklausinys, o ne visų pastato savininkų bendroji dalinė nuosavybė - bendrojo naudojimo patalpos.

8. Į anksčiau buvusią vientisą pastogės erdvę, dabar susidedančią iš dalių 15-1 ir 17-1, galėjo patekti tik buto Nr. 15 savininkas per jo bute buvusį įėjimą bei buto Nr. 16 savininkas per jo bute esantį langą į šią erdvę. Atitinkamai į anksčiau buvusią vientisą pastogės erdvę, dabar susidedančią iš dalių 16-1 ir 18-1, buto Nr. 15 savininkas ir buto Nr. 16 savininkas galėjo patekti per vieną įėjimą, buvusį ir šiuo metu esantį mansardinio aukšto laiptinėje. Ginčo patalpos 15-1 ir 16-1, 17-1 ir 18-1 yra savo esme pagalbinės patalpos, kuriose yra išvesti namo šilumos vamzdynai / trasa, prie kurios negali būti laikomi ar sandėliuojami jokie daiktai, nes tai kelia grėsmę namo saugumui. Prijungus šias patalpas prie butų Nr. 15 ir Nr. 16, jų savininkai privalės Vilniaus m. savivaldybės nurodymu ir pagal su ja sudarytą sutartį, rūpintis / prižiūrėti bendrus namo šilumos vamzdynus, einančius per jų butus, ir reikalui esant, įsileisti Vilniaus miesto savivaldybės atstovus patikrinti bendrų namo šiluminių trasų / vamzdyno stovį. Šias pareigas atsakovė vykdo ir be atskiro savivaldybės nurodymo ar sutarties su ja.

9. Trečiasis asmuo Vilnius miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (3 t., b.l. 119-120).

10. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo objektai adresu (duomenys neskelbtini), kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (3 t., b.l. 124-125).

11. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (3 t., b.l. 98-99).

12. Atsakovė J. S. pateikė priešieškinį (1 t., b. l. 59-67), kurį patikslino (3 t., b. l. 4-18, 4 t., b. l. 108-122, 6 t., b. l. 150-164) bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. C. D. patikslino ieškinį (4 t., , b. l. 108-122, 6 t., b. l. 150-164), kuriuo prašo:

12.1 atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir atidalinti bendrasavininkus iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, tokiomis sąlygomis:

12.1.1 atidalinti J. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir pripažinti J. S. privačios nuosavybės teisę į prijungtas prie buto (unikalus Nr (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) buvusias pastogės patalpas UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtas indeksais 15-1 ir 16-1 bei rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu R-18;

12.1.2 atidalinti M. C. D. iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažinti M C. D. privačios nuosavybės teisę į pastogės patalpas UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtas indeksais 17-1 ir 18-1 bei rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu 17.2;

12.1.3 atidalinti R. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir pripažinti R. K. privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu R-19;

12.1.4 atidalinti Š. L. iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir pripažinti Š. L. privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu R-20;

12.1.5 atidalinti V. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir pripažinti V. S. privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu 17.1;

12.1.6 pripažinti J. S., M. C. D., Š. L. ir V. S. bendrąją dalinę nuosavybę į rūsio patalpą UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte pažymėtą indeksu 17.3 šiomis dalimis - J. S. 339/1000 dalis, M. C. D. 148/1000 dalis, Š. L. 189/1000 dalis ir V. S. 324/1000 dalis;

12.1.7 priteisti iš Š. L. 247,99 EUR piniginę kompensaciją J. S. naudai;

12.1.8 priteisti iš Š. L. 1 040,42 EUR piniginę kompensaciją M. C. D. naudai;

12.1.9 priteisti iš R. K. 182,94 EUR piniginę kompensaciją J. S. naudai;

12.1.10 priteisti iš R. K. 1 657,02 EUR piniginę kompensaciją M. C. D. naudai;

12.1.11 priteisti iš J. S. 241,03 EUR piniginę kompensaciją V. S. naudai;

12.1.12 priteisti iš V. S. 1 450,65 EUR piniginę kompensaciją M. C. D. naudai.

12.2 priteisti atsakovės J. S. bei trečiojo asmens M. C. D. naudai iš ieškovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

12.3 priteisti iš ieškovų atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, jog atsakovei J. S. privačios nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas sujungiant du butus, butą (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems bendrą numerį (duomenys neskelbtini) Jai perkant butą (duomenys neskelbtini) šio buto savininkas A. L. šiame bute jau buvo pradėjęs šio buto ploto praplėtimo darbus erdvių po stogu, buvusių šalia (duomenys neskelbtini) sąskaita, t. y. šiame bute jau buvo išardytos sienų pertvaros, perdengimo konstrukcijos, pradėti įrenginėti plokštuminiai stoglangiai, buvo pastatytos sienos erdvėse po stogu, atitveriančios prijungtas prie buto (duomenys neskelbtini) nuo likusiųjų erdvių po stogu, esančių šalia buto (duomenys neskelbtini) Bute (duomenys neskelbtini) dar nebuvo atlikti papildomai prijungtų patalpų apdailos darbai bei nebuvo atlikti stogo virš buto (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai, nes stogas buvo avarinės būklės, tokios kaip kad šiuo metu yra stogas virš buto (duomenys neskelbtini) Stogo virš buto (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus J. S. atliko savo sąskaita ir iki šios dienos nereikalavo šių išlaidų kompensavimo iš ieškovų, nors CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų savininkai bendrojo naudojimo objektus, pvz., namo stogą, privalo tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, kurią papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Stogo kapitalinio remonto išlaidų patvirtinančių rašytinių dokumentų atsakovė neišsaugojo, todėl jų dydį įrodinėja pateikta į bylą sąmata.

14. Ieškovai ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog patalpų SUP1 ir SUP2 plotas yra 26,44 kv. m., nes nėra aišku kokiu būdu šis plotas yra apskaičiuotas. Atsakovė teigia, kad prijungtų prie buto Nr. 15 buvusių neįrengtų pastogės patalpų (ieškovų pavadintų SUP1 ir SUP2) bendras plotas yra 12,12 kv. m., o ne 26,44 kv. m. kaip ieškinyje nurodo ieškovai.

15. Atsakovė J. S. yra sąžininga patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdytoja, nes ieškovai Š. L., R. K. ir V. S. dar 1998 metų pirmoje pusėje buvo davę jai žodinį sutikimą atlikti buto (duomenys neskelbtini) baigiamuosius rekonstrukcijos darbus ir prisijungti prie buto palėpių patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mainais už tai ji buvo davusi jiems šiuos žodinius sutikimus: Š. L. - prisijungti palėpės patalpas prie buto (duomenys neskelbtini) ir užimti dalį (apie 20 proc.) rūsio patalpų; R. K. – užimti didžiąją rūsio patalpų dalį (apie 50 proc.); V. S. – netrukdyti naudotis sandėliuku antro aukšto laiptinėje, nes butui (duomenys neskelbtini) kurį V. S. nuomojo ir Vilniaus miesto savivaldybės, tuo metu dar nebuvo priskirtos rūsio patalpos, kas buvo atlikta 2003 m. pabaigoje J. S. nežinomu būdu padarant įrašą buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės pažymėjime „su rūsiu“, o butui (duomenys neskelbtini) dar iki šios dienos rūsio patalpos priskirtos nėra. Atsakovė sutinka kompensuoti ieškovams jų patirtus nuostolius, t. y. atlyginti ieškovams netekto turto (patalpų 15-1 ir 16-1) rinkos vertę.

16. Ieškovai teigia, kad jie yra pastogės patalpų 15-1, 16-1, 17-1, 18-1 bendrasavininkai, nes šios patalpos yra bendroji dalinė pastato bendrasavininkių nuosavybė - bendrojo naudojimo patalpos - palėpė, tačiau ieškovai nenurodė ir neįrodė aplinkybės, kad ginčo pastate apskritai yra palėpė kaip bendro naudojimo patalpos. Pastate yra įrengta mansarda, kurioje yra J. S. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. C. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad šiame pastate nebėra jokių bendrojo naudojimo pastogės patalpų. Visos pastogės patalpos (mansarda) privačios nuosavybės teise priklauso J. S. bei M. C. D., butų, įrengtų pastogės patalpose, savininkams. Šalia J. S. buto Nr. 15 buvusios ir šiuo metu prijungtos prie buto erdvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat šalia M. C. D. buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančios erdvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturėjo ir šiuo metu neturi bendrojo naudojimo patalpų statuso, nes statant pastatą šios erdvės buvo paliktos tikslu pagerinti mansardinio aukšto butų termoizoliaciją / šiluminę varžą dėka papildomo oro sluoksnio, t. y. šios erdvės buvo priskirtos tik mansardinio aukšto butų poreikiams tenkinti, todėl minėtos erdvės buvo ir yra šių butų priklausinys, o ne visų pastato savininkų bendroji dalinė nuosavybė - bendrojo naudojimo patalpos. Dėl to erdvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo ir yra tik J. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, jos niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpomis, į jas ieškovai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teisės, todėl J. S. teisėtai prijungė šias erdves prie savo buto. Šios erdvės teismo sprendimu pripažintinos J. S. privačia nuosavybe. Tokia pati situacija yra ir dėl erdvių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šalia M. C. D. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurios taip pat teismo sprendimu pripažintinos M. C. D. privačia nuosavybe.

17. Teigia, jog atsakovei J. S. pripažintina privačios nuosavybės teisė į prijungtas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvusias šalia jo pastogės patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šias pastogės patalpas racionaliai galima priskirti tik butui (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu priskyrus pastogės patalpas atsakovės J. S. butui būtų ir iki šios dienos yra užtikrinama pastato stogo tinkama nuolatinė priežiūra, nes išplėtus buto (duomenys neskelbtini) plotą minėtų erdvių sąskaita pastato stogas tapo atsakovės J. S. buto sienomis. Minėtas erdves prijungus prie J. S. buto (duomenys neskelbtini), J. S. turėtų sumokėti kitiems atidalijamiems bendraturčiams kompensaciją pinigais, kurią turėtų nustatyti teismas, įvertinęs įrodymų šioje civilinėje byloje visumą. Apskaičiuojant faktiškai prijungtų prie buto (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų kainą ir kompensacijas būtina remtis 2011-11-21 Papildomos ekspertizės aktu. Šio akto 2011-11-07 Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. A/SKR 643 nurodyta, kad patalpos Nr. 17-1, kurios plotas 4,73 kv. m., rinkos vertė yra 8 200 Lt / 2 374,88 EUR, o patalpos Nr. 18-1, kurios plotas 8,54 kv. m., rinkos vertė yra 15 300 Lt / 4 431,18 EUR. Tai reiškia, kad 1 kv. m. pastogės patalpos rinkos vertė yra 1 770,91 Lt / 512,89 EUR. Tačiau Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. IK-10/2016, parengtu teismo ekspertės I. K., remiantis Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nutartimi nustatyta, kad neįrengtų pastogės patalpų (duomenys neskelbtini) ir 18-1 vienos kvadratinio metro rinkos vertė 2016-07-19 dienai yra 460 EUR, t. y. mažiau, nei nustatyta 2011-11-21 Papildomos ekspertizės aktu ir kas yra nurodyta šio akto 2011-11-07 Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. A/SKR 643, todėl remiamasi paskutiniu teismo eksperto apskaičiavimu.

18. Nurodo, jog trečiajam asmeniui M. C. D. pripažintina privačios nuosavybės teisę į pastogės patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei rūsio patalpą Atsidalinimo projekte pažymėta indeksu 17.2, turinčią 2,31 kv. m. Minėtas pastogės patalpas 17-1 ir 18-1 racionaliai galima priskirti tik butui (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu priskyrus pastogės patalpas 17-1 ir 18-1 butui (duomenys neskelbtini) būtų užtikrintas pastato stogo tinkama nuolatinė priežiūra, nes išplėtus buto (duomenys neskelbtini) plotą minėtų erdvių sąskaita pastato stogas taptu buto (duomenys neskelbtini) sienomis. Tuo tarpu ieškovės V. S. siekis užimti pastogės patalpas 17-1 ir 18-1 ir jas de facto prijungti prie butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi pakankamo logiško ir praktinio paaiškinimo ar pagrindimo. Šių erdvių priskyrimas V. S. būtų visiškai neracionalus, neduos prielaidų konfliktinei situacijai išspręsti. Minėtas erdves prijungus prie mano buto (duomenys neskelbtini) šio buto savininkas M. C. D. sutinka sumokėti kitiems atidalijamiems bendraturčiams kompensaciją pinigais.

19. Siūlo atidalinti R. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jam privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą R-19 ir priteisti pinigines kompensacijas, nes R-20 šiai dienai yra R. K. dalis, ten įrengtas tualetas, dušo kabina.

20. Siūlo atidalinti Š. L. iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jam privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą R-20 ir priteisti pinigines kompensacijas.

21. Siūlo atidalinti V. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jai privačios nuosavybės teisę į rūsio patalpą Atsidalinimo projekte pažymėtą indeksu 17.1 ir priteisti pinigines kompensacijas. Atsidalinimo projekte rūsio patalpą, pažymėtą indeksu 17.3, būtina palikti J. S., M. C. D., Š. L. ir V. S. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes šis rūsio plotas yra būtinas praeiti į rūsio patalpas R-20, R-18,17.1 ir 17.2.

22. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo J. S. ir M. C. D. reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b.l. 113-117). Nurodo, kad J. S. ir M.C. D. neigdami aplinkybę, kad palėpė nėra ir nebuvo bendro naudojimo patalpos, prieštarauja CK 4.82 straipsniui bei pačių procesiniuose dokumentuose deklaruojamai pozicijai ir reikalavimui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. J. S. ir M.C. D. nurodomi argumentai dėl palėpių buvimo tariamai jų butų priklausiniais taip pat nėra pagrįsti nei faktine situacija, nei teisės normomis, ir tiesiogiai prieštarauja CK 4.82 straipsnio normoms. Minėti objektai nėra įregistruoti kurio nors iš ginče dalyvaujančių asmenų butų dalimi, todėl jie laikytini namo bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems gyvenamųjų patalpų savininkams.

23. Ieškovai ir tretieji asmenys ieškovų pusėje iš esmės nesutinka su J. S. ir M.C. D. argumentais, kad ginčo palėpes gali naudoti tik J. S. ir M.C. D.. Į palėpės patalpą 17-1, susisiekiančią su J. S. neteisėtai užimta patalpa SUP1, yra galimybė pateikti iš ieškovės V. S. buto. Į palėpės patalpą 18-1, susisiekiančia su J. S. neteisėtai užimta patalpa SUP2, yra tiesioginis įėjimas iš bendro naudojimo laiptinės. Esant minėtoms aplinkybėms, objektyviai būtų įmanoma visas palėpės patalpas padalinti tarp bendraturčių natūrą nepriteisiant kokių nors kompensacijų mokėjimo ir tokiu būdu maksimaliai įgyvendinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jeigu J. S. nebūtų neteisėtai užėmusi bendrosios dalinės nuosavybės objektų. Ieškovai, atsižvelgiant į aplinkybę, jog J. S. (nors ir neteisėtai) jau užėmė ir įsirengė dalį bendrosios dalinės nuosavybės, ir nukrypti nuo palėpės atidalinimo natūra sutinka tik gaudami patikslintame ieškinyje nurodyto dydžio kompensacijas. Tačiau ieškovai nesutinka nukrypti nuo turto atidalinimo natūra principo kompensacijas skaičiuojant pagal J. S. ir M.C. D. nurodytą nerealiai menką palėpės kainą. Siūlydami bendro naudojimo palėpės patalpų atidalinimo variantus, J. S. ir M.C. D. nepagrįstai nurodo mažesnį negu iš tikrųjų palėpės plotą. Aplinkybė, kad galimai dėl vėliau atliktų rekonstrukcijos darbų ir bute pastatytų sienų bendras buto plotas pasikeitė, neįtakoja neteisėtai užimtos bendro naudojimo palėpės dalies dydžio. Ieškovai neigia bet kokių žodinių sutikimų J. S. davimą dėl palėpės patalpų naudojimo.

24. J. S. ir M.C. D. siūlomas rūsio padalinimo projektas taip pat reikalauja kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo. Ieškovų nuomone, J. S. ir M.C. D. siūlomas rūsio patalpų padalinimo variantas atmestinas vien todėl, kad ieškovų pasiūlytas variantas geriau atitinka CK 4.80 straipsnio reikalavimus.

25. J. S. reikalavimas atlyginti tariamu stogo remontu patirtas išlaidas įskaičiuojant jas į mokėtinas kompensacijas yra nepagrįstas. Reikalaudamas išlaidų atlyginimo, asmuo pirmiausia turi įrodyti, kad išlaidas patyrė. Sąmata, kuria J. S. bando įrodinėti stogo remonto išlaidas, atmestina, nes ši sąmata nepatvirtina nei aplinkybės, kad J. S. patyrė tokio dydžio išlaidas, nei aplinkybės, kad stogas apskritai buvo jos remontuotas. Pažymėtina, kad derybų ir bendradarbiavimo derinant bendraturčių interesus nebuvo, o tik vienašališkai ieškovams primestas bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymas. J. S. pažeidė bendraturčių bendradarbiavimo pareigą ir neužtikrino bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi viena prisiimti visą su tariamai atliktais darbais susijusią riziką ir neturi teisės reikalauti kokių nors kompensacijų iš ieškovų.

26. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (6 t., b. l. 185-189), kuriuo teismo prašo priimti sprendimą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, jog atsakovė pripažįsta, jog ieškovai 1998 m. pirmoje pusėje buvo davę žodinį sutikimą atlikti buto (duomenys neskelbtini) baigiamuosius rekonstrukcijos darbus ir prisijungti prie buto palėpių patalpas. Atsižvelgiant į tai, nėra aiški tiksli data, kuomet atsakovė galimai prisijungė palėpės patalpas prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ((duomenys neskelbtini)), tačiau pagal galiojantį LR statybos įstatymą, manytina, kad galimai atsakovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (2 straipsnio 87 dalis) bei vykdyti minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nustatytas pareigas. Atliekant darbus, priskirtinus statinio rekonstrukcijai, kuomet iš esmės pertvarkomas esamas statinys, sukuriant jo naują kokybę, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos, ar pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys ir kt. (LR aplinkos ministro 2002-12- 05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p.). Atsakovė nurodo, kad visi šie darbai buvo suderinti žodiniu susitarimu su pastato (duomenys neskelbtini) (unik. daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkais, tačiau šiuo atveju statinio bendraturčių sutikimai turėjo būti rašytiniai, taip pat be minėtų rašytinių sutikimų, jeigu buvo atliekami pastato / patalpų rekonstrukcijos darbai, atsakovė privalėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją siekiant gauti Statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį / jo dalį, pateikiant reikalingus dokumentus.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens M. C. D. reikalavimai netenkinami.

27. Šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2012-07-05 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-11 nutartyje konstatavo, jog ieškovams ir atsakovei ir savarankiškus reikalavimus pareiškusiam trečiajam asmeniui (toliau – ir trečiasis asmuo) nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. S. nuosavybės teise valdo butus Nr. 14 ir Nr. 14a ir jos dalis bendrojoje namo savininkų dalinėje nuosavybėje sudaro 26,65 proc.; ieškovas R. K. (jo teisių perėmėja – R. P.) nuosavybės teise valdo butą Nr. 17, ir jos dalis bendrojoje namo savininkų dalinėje nuosavybėje sudaro 24,43 proc.; ieškovas Š. L. nuosavybės teise valdo butą Nr. 12, ir jo dalis bendrojoje namo savininkų dalinėje nuosavybėje sudaro 14,3 proc.; atsakovė J. S. nuosavybės teise valdo butą Nr. 15, ir jos dalis bendrojoje namo savininkų dalinėje nuosavybėje sudaro 25,56 proc.; trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. C. D. nuosavybės teise valdo butą Nr. 16, ir jo dalis bendrojoje namo savininkų dalinėje nuosavybėje sudaro 11,25 proc. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

28. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Byloje ginčas tarp ieškovų, atsakovės ir trečiojo asmens kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančių gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatą, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl dalintinų patalpų ir jų ploto

29. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

Dėl rūsio patalpų

30. Rūsio patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams pagal aukščiau nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės dalių proporcijas. Byloje šalys yra pareiškę reikalavimą dėl iš esmės tų pačių rūsio patalpų atidalijimo. Ieškovai nurodo, kad atidalintinos rūsio patalpos sudaro 52,97 kv. m.: R-19 – 25,00 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); R-17 – 19,47 kv. m. unikalaus numerio neturi; R-18 – 8,50 kv. m. unikalaus numerio neturi (2004-10-19 rūsio planas, 2 t. b. l. 191). Atsakovė ir savarankiškus reikalavimus pareiškęs trečiasis asmuo nurodo, kad atidalintinos rūsio patalpos sudaro 52,17 kv. m.: R-19 – 15,67 kv. m.; R-20 – 8.34 kv. m., R-17 – 19,66 kv. m., R-18 – 8,50 kv. m. (2006-09-19 rūsio planas, 2 t., b. l. 143; 192). Spręsdamas dėl rūsio patalpų ploto teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras 2006-11-09 rašte nurodė (2 t., b. l. 262), jog 2006-09-22 sudaryta patalpų R-19, R-20 kadastro duomenų byla, kuria remiasi atsakovė, nėra suderinta su kadastro tvarkytoju. Be to, kaip nurodo pati atsakovė savo rašte, rūsio plotas nuo pagal 2004 m. rūsio planą buvusių 52,97 kv. m. iki pagal 2006 m. planą iki 52,17 kv. m. sumažėjo dėl pastatytų pertvarų (2 t., b. l. 164; 194). Kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovė, siūlydami rūsio atidalinimo planus, nesivadovauja 2006 m. plane numatytomis pertvaromis, tokių pertvarų užimamas plotas neturėtų būti atmetamas, todėl turi būti dalinamas visas 52,97 kv. m. rūsio plotas.

Dėl palėpės patalpų statuso.

31. Ieškovai nurodo, kad atidalintinos palėpės patalpos yra: 18-1 – 11,32 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17-1 – 7,51 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); SUP1 ir SUP2 – 14,55 kv. m. unikalaus numerio neturi. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad visos palėpės (15-1 atitinka SUP1, 16-1 atitinka SUP2, 17-1 ir 18-1) nelaikomos bendro naudojimo patalpomis ir pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį nėra bendrosios dalinės būtų savininkų nuosavybės objektas. Teismas su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens argumentus nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad visos palėpės yra bendro naudojimo patalpos, priklausančios būtų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 t., b. l. 60; 1 t., b. l. 160-164; 2 t., b. l. 111). Aplinkybę, kad palėpės patalpos yra bendro naudojimo patalpos, dokumentuose pripažįsta ir namo administratorius UAB Senamiesčio ūkis (1 t., b. l. 204), taip pat ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas (1 t., b. l. 32-33). Palėpės patalpoms 17-1 ir 18-1, kurių nėra užėmusi atsakovė išplėsdama savo butą, buvo atliekami kadastriniai matavimai formuojant jas kaip atskirus nekilnojamus daiktus (1 t., b. l. 18-29; 2 t., b. l. 145-160). Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-06-11 atsiliepime nurodoma, kad 11,32 kv. m. ir 7,31 kv. m. palėpės nėra įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nes pradėta, tačiau nebaigta jų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų formavimo procedūra. Palėpes 17-1 ir 18-1 vertino turto vertintojai (2 t., b.l. 237-257; b. l. 270-272; 4 t., b. l. 85A; 6 t., b. l. 4-84) tame tarpe ir taikydami lyginamąjį turto vertinimo metodą, patvirtinantį, kad palėpės gali būti savarankišku civilinės apyvartos objektu, o ne kito pagrindinio daikto tarnaujančiu daiktu, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

32. Palėpės (pastogės) sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.26. punkte: pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. Tiek pagal byloje esančius kadastro duomenis (1 t., b. l. 18-29), tiek pagal teismo vietos apžiūros metu (5 t., b. l. 135-136, 7 t., b. l. 125-126) konstatuotas aplinkybes, ginčo patalpos 17-1 ir 18-1 atitinka minėtą palėpės apibrėžimą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas numato, kad pastato bendro naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis), pagal kuriuos kuris nors byloje dalyvaujantis ar kitas asmuo būtų įgijęs nuosavybės teises į ginčo palėpės patalpas 17-1, 18-1, SUP1 ar SUP2.

33. Aplinkybę, kad ginčo palėpės yra bendro naudojimo patalpos, patvirtina ir naudojimosi bei patekimo į palėpes aplinkybės, kurios buvo patikrintos ir teismo vietos apžiūros metu (5 t., b. l. 135-136, 7 t., b. l. 125-126). Į palėpę 17-1 yra tiesioginis įėjimas iš bendro naudojimo laiptinės. Į palėpės patalpą 18-1 yra langas iš trečiojo asmens M. C. D. buto Nr. 16 ir liukas iš ieškovės V. S. buto Nr. 14. Į palėpės patalpą SUP2 buvo tiesioginis įėjimas iš bendro naudojimo laiptinės (priešais duris į palėpės patalpą 17-1), kuris šiuo metu yra užblokuotas patalpą SUP1 prijungus prie atsakovės J. S. buto.

34. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad ginčo palėpės yra jų butų priklausiniai, nes atlieka buto šiluminės varžos užtikrinimo funkciją. Į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti tokį ginčo palėpių ir atsakovės bei trečiojo asmens butų funkcinį ryšį. Priešingai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-12 rašte (3 t., b. l. 19) į atsakovės paklausimą atsakoma, kad šiluminė varža 15 ir 16 bute nesumažėjo dėl ginčo palėpėse atliktų darbų.

35. Nustačius, kad ginčo palėpės 17-1, 18-1, SUP1 (15-1) ir SUP2 (16-1) yra bendro naudojimo objektai, teismas daro išvadą, kad minėtos palėpės priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų savininkams.

Dėl palėpių patalpų ploto

36. Byloje yra pateikta keletas skirtingų įrodymų dėl palėpių patalpų ploto. Ieškovai palėpių patalpų SUP1 ir SUP2 bendrą plotą 14,55 kv. m. grindžia skaičiavimais, kuriuos patvirtina 2004-10-11 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento raštas Nr. 63-(2831)-3701 (2 t., b. l. 32-33), kuriame nurodoma, jog faktinis atsakovės J. S. buto (duomenys neskelbtini) Nr. 15 plotas yra 91,28 kv. m., o pagal nekilnojamojo turto registro duomenis įsigyto buto plotas 76,73 kv. m. Minėtų plotų skirtumą 14,55 kv. m. ieškovai ir prašo laikyti atsakovės J. S. užimtu palėpių SUP1 ir SUP2 plotu. SUP1 ir SUP2 14,55 kv. m. plotas minimas ir trečiojo asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-06-11 atsiliepime į ieškinį. Nors atsakovė įrodinėja, kad papildomai turi būti minusuotas jos bute įrengtos antresolės plotas, tačiau teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad tokį patį 14,55 kv. m. užimtų palėpių plotą savo priešieškinyje nurodė ir atsakovė (1 t., b. l. 64.). Be to, byloje yra keli atsakovės iniciatyva atlikti jos buto Nr. 15 kadastriniai matavimai tiek 91,28 kv. m. plotui, tiek 91,85 kv. m. plotui, įskaitant 3 kv. m. antresolę. Šie skirtingi matavimai buvo atlikti pagal skirtingus pačios atsakovės prašymus. Byloje nėra duomenų, kad antresolės įrengimui būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas ar statybos užbaigimo aktas, nors dėl papildomai įrengiamo perdengimo (laikančiosios konstrukcijos) toks leidimas yra reikalingas, ką patvirtina ir statybą leidžiantį dokumentą išduodančios Vilniaus m. savivaldybės 2017-08-10 atsiliepimas į priešieškinį. Pažymėtina, jog nustatyti ginčo palėpių SUP1 ir SUP2 tikslų plotą nėra galimybės ir dėl tos priežasties, kad atsakovė šias palėpęs jau yra neteisėtai prijungusi prie savo buto Nr. 15 (1 t., b. l. 32-33; b. l. 77; b.l. 84-85; b.l. 86-89), t. y. atsakovė savo neteisėtais veiksmais yra panaikinusi galimybę gauti tai patvirtinantį įrodymą. Be to, skirtingų to paties objekto kadastrinių matavimų užsakymas ir gavimas, taip pat kaip ir skirtingų ginčo palėpių 17-1 ir 18-1 kadastrinių matavimų, užsakytų atsakovės, gavimas, laikytinas atsakovės manipuliavimu bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko teismas vadovaujasi tik kadastriniuose matavimuose nustatytais ir kompetentingų institucijų patvirtintais skaičiavimais, kad bendro naudojimo palėpių, priklausančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise SUP1 ir SUP2 bendras plotas yra 14,55 kv. m.

37. Byloje yra skirtingi duomenys ir apie palėpių 17-1 bei 18-1 plotą. VĮ Registrų centras atsakovės prašymu 2004-05-19 atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad palėpės 18-1 plotas yra 11,32 kv. m., o 17-1 plotas yra 7,51 kv. m. (1 t., b. l. 18-29). Taip pat atsakovės prašymu UAB „Pastatų matavimo grupė“ kadastrinių matavimų metu nustatytas palėpių plotas 18-1 sudaro 6,06 kv. m., 17-1 sudaro 3,93 kv. m. (2 t., b. l. 145-160). Didesnį (11,32 kv. m. ir 7,51 kv. m.) plotą patvirtina ir VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 124-125), o teismo ekspertas S. R. (4 t., b. l. 85A) nurodė 8,54 kv. m. ir 4,73 kv. m. plotą. Taip pat atliktos vietos apžiūros metu teismas vizualiai įsitikino, kad palėpės 18-1 erdvė gana didelė, patalpa aukšta, todėl teismas, vadovaudamasis ir savo vidiniu įsitikinimu, teisingu ir pagrįstu laiko VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų metu užfiksuotą palėpės 18-1 plotą - 11,32 kv. m., o 17-1 plotą - 7,51 kv. m. Teismas nesivadovauja eksperto S. R. ekspertizės metu pateiktais duomenimis, kadangi ekspertas skaičiavo ne realų egzistuojančių palėpių plotą, o hipotetinį galimą palėpių plotą, pritaikius eksperto parinktos 0,25 m. storio izoliacijos sluoksnį iš visų pusių, t. y. dirbtinai sumažindamas palėpės plotą.

Dėl turto atidalinimo būdo

38. Ieškovai ir atsakovė bei trečiasis asmuo pateikė skirtingus bendro naudojimo patalpų atidalinimo variantus (2 t., b. l. 264-267, 3 t., b. l. 90, 91). Atsakovė bei trečiasis asmuo prašo visiškai atidalinti bendraturčius rūsyje, o palėpes priteisti tik jiems, ieškovams priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovai prašo santykinio atidalinimo, t. y. atidalinti ieškovus nuo atsakovės ir trečiojo asmens, pačius ieškovus paliekant bendrosios dalinės nuosavybės santykyje. Teismų praktikoje yra pripažįstama santykinio atidalijimo galimybė, ieškovai tokią bendrą poziciją palaiko per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tokiu ieškovų sprendimu ir turi galimybę taikyti jiems santykinį atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

39. Minėta, jog pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas, o taip pat ir teismų praktika, teikia prioritetą atidalinimui natūra. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 str.) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Pripažintina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais.

40. Sprendžiant atidalijimo klausimą svarbu pažymėti, kad ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kilo ir nebuvo išspręstas kaimynų geranoriškai iš esmės dėl tos priežasties, kad atsakovė savavališkai ir neteisėtai užėmė dalį palėpės patalpų. Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2004-10-11 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento raštas Nr. 63-(2831)-3701, kad buto Nr. 15 antro aukšto (mansarda) plotas neatitinka inventorinėje byloje pažymėto ploto. Mansardoje išardytos sienų pertvaros, perdengimo konstrukcijos, patalpos yra išplėstos prijungiant palėpėje esančias bendro naudojimo patalpas. Buto rekonstrukcija atlikta nesuderinus su pastatą administruojančia bendrove ir seniūnija, todėl galima konstatuoti, kad rekonstrukcija atlikta savavališkai (1 t., b. l. 32-33); 2004-09-27 savavališkos statybos aktas (1 t., b. l. 84-85); 2004-09-27 Administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2004-09-30 nutarimas administracini teisės pažeidimo byloje (1 t., b. l. 86-89). Dėl tų pačių neteisėtų atsakovės veiksmų objektyviai neliko galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpas natūra, nes atsakovei priklauso 25,56% bendrosios dalinės nuosavybės dalis, o atsakovė jau yra neteisėtai užėmusi 14,55 kv. m. palėpių iš bendro 33,38 palėpių ploto, t. y. 43,59 % palėpių.

Dėl rūsio atidalijimo

41. Šalys pageidauja rūsį atidalinti natūra proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės dalims. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių pateiktus atidalijimo planus sprendžia, kad ieškovų siūlomas atidalijimo būdas yra patogesnis ir efektyvesnis, nes neprarandamas plotas bendro naudojimo koridoriui suformuoti. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovams bus nepatogu naudotis jiems atidalinama dalimi, teismas pažymi, jog atsakovė ir trečiasis asmuo nėra įgalioti ginti ieškovų interesų, tuo tarpu patys ieškovai ne tik prašo taip atidalinti, bet ir patvirtina, kad jiems bus patogu naudoti prašoma atidalinti dalimi. Dėl nurodytų argumentų teismas efektyvesniu ir racionalesniu laiko ieškovų pasiūlytą rūsio atidalinimo projektą ir tenkina ieškovų reikalavimą dėl rūsio atidalijimo.

Dėl palėpių atidalinimo

42. Kaip minėta, name (duomenys neskelbtini), yra 33,38 kv. m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių palėpės patalpų: 17-1, 18-1, SUP1 ir SUP2. Teismas, atsižvelgęs į bendraturčių dalių proporcijas, dalijant palėpės patalpas bendraturčiams natūra, nurodė, jog ieškovams bendrai priklausytų 63,2 % palėpės patalpų, kas sudaro 21,10 kv. m. Byloje esančia medžiaga yra nustatyta, kad atsakovė savavališkai ir neteisėtai, be kitų bendraturčių sutikimo, užėmė bendro naudojimo palėpės dalis, sąlyginai pažymėtas SUP 1 ir SUP 2, bendro 14,55 kv. m. ploto, todėl likusių bendro naudojimo palėpės patalpų plotas sudaro 18,83 kv. m., t. y. netgi mažiau, negu ieškovams priklausanti bendro naudojimo palėpės patalpų dalis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus sprendžia, jog ieškovų siūlomas palėpių atidalijimo variantas yra artimesnis atidalijimui natūra, t. y. šalys gauna kuo didesnę likusio atsakovės J. S. neužimto palėpių ploto dalį, todėl teismas atidalija palėpių patalpas pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą. Nors ieškovai ieškinyje nurodo, kad pageidauja gauti 2 129,85 Eur kompensaciją už trūkstamą atidalijamų palėpių plotą, teismas šiuo atveju vadovaujasi teismo ekspertės I. K. teismo ekspertizės (6 t., b. l. 4-84) metu nustatyta palėpės patalpų vidutine rinkos verte - 460 Eur/kv. m. Tokiu būdu mokėtinos kompensacijos sudaro:

Savininkas Buto Nr. Gyvenamas plotas Bendrosios nuosavybės dalis Priklauso palėpės Atidalinama palėpės Kompensacija J. S. 15 76,73 25,56% 8,53 14,55 -2 767,59 M.C. D. 16 33,76 11,25% 3,75 2,84 420,72 V. S. 14, 14a 73,39 24,45% 8,16 6,19 907,14 R. P. 17 73,33 24,43% 8,16 6,18 908,67 Š. L. 12 42,93 14,30% 4,77 3,62 531,05 Viso 300,14 100,0% 33,38 33,38 0,00

Dėl stogo virš buto (duomenys neskelbtini) avarinio stovio likvidavimo kainos priteisimo

43. Atsakovė J. S. pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovų kompensaciją už stogo remontą. Stogas, dėl kurio remonto išlaidų reiškiamas reikalavimas, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį yra namo konstrukcija, kuri priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo patalpų savininkams. Bendrosios dalinės nuosavybės objektų teisinį režimą nustato CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir kitos CK 4 knygos V skyriaus Ketvirto skirsnio teisės normos. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Esant neatidėliotinoms aplinkybėms, iki ginčo išsprendimo gali būti skiriamas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, kuris turi teisę laikinai spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimus. Kartu su CK 4.75 straipsnio 1 dalimi taikoma CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų pareigą apmokėti tik tokias išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, kurios nustatytos bendraturčių susitarimu, namo administratoriaus sprendimu ar pagal teismo nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo tvarką. Jokiais kitais, nei CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, negali kilti bendraturčio pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo išlaidas. Išimtį sudaro nebent CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendraturčio teisė atlikti būtinus ir neatidėliotinus veiksmus, reikalingus žalai išvengti, tačiau nagrinėjamu atveju įrodymų apie remonto būtinumą ir skubumą bei galimą žalą atsakovė nepateikė. Bendraturčiams nesusitarus dėl namo stogo ir/ar fasado remonto, J. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo tvarkos nustatymo, o esant būtinybei atlikti neatidėliotinus remonto darbus – dėl administratoriaus skyrimo, tačiau ji, kaip pati nurodė, vienašališkai nusprendė dėl bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymo bei galimai savavališkai atliko bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbus. Tokie jos veiksmai įrodo, kad derybų ir bendradarbiavimo derinant bendraturčių interesus nebuvo, o buvo tik vienašališkai ieškovams primestas bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymas. Civilinės teisės principai nustato, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Atsakovė pažeidė bendraturčių bendradarbiavimo pareigą ir įstatymo nustatyta tvarka neužtikrino bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, todėl turi prisiimti visą su tariamai atliktais darbais susijusią riziką ir neturi teisės reikalauti kokių nors kompensacijų priteisimo iš ieškovų.

44. Teismas pažymi, jog reikalaudama išlaidų atlyginimo iš ieškovų, atsakovė taip pat turi įrodyti, kad tokias išlaidas patyrė. Atsakovė nurodė, kad negali pateikti išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, o jos pateikta sąmata ar ekspertinis skaičiavimas nepatvirtina nei aplinkybės, kad atsakovė patyrė tokio dydžio išlaidas, nei aplinkybės, kad stogas apskritai buvo jos remontuotas.

45. Reikalavimas dėl 1998 m. stogo remonto išlaidų kompensavimo ieškovės R. P. atžvilgiu atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovė R. P. 1998 m. nebuvo ginčo patalpų savininkė ir neturėjo pareigos prisiimti kokias nors stogo remonto išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip nurodyta aukščiau, ginčas tarp šalių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kilo ir nebuvo išspręstas kaimynų geranoriškai bei buvo sprendžiamas teisme ilgą laiką iš esmės dėl to, kad atsakovė savavališkai ir neteisėtai užėmė dalį palėpės patalpų. Nors ieškovų reikalavimas dėl kompensacijų priteisimo tenkinamas tik iš dalies, o reikalavimas dėl rūsio ir palėpių atidalijimo būdo tenkinamas visa apimtimi, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad visos šioje byloje ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

47. Ieškovai šioje byloje patyrė išlaidas:

47.1 Sumokėtas žyminis mokestis 57,92 Eur (200 Lt, 1 t., b. l. 3, 4) ir 326,29 Eur (1 126,60 Lt, 3 t., b. l. 83);

47.2 Ekspertizės išlaidos 434,43 Eur (1 500 Lt, 3 t., b. l. 188); 1 000 Eur (5 t., b. l. 215 mokėtoja V. S.);

47.3 Išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje 630,79 Eur (1 800 Lt + PVM 2 178 Lt, 5 t., b. l. 15-16, mokėtojas Š. L.); 1 710 Eur (7 t., b. l. 129-136, mokėjo visi ieškovai po 570 Eur).

48. Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus dokumentus sprendžia, jog visos jų išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, teismo posėdžių skaičių, darbo ir laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, jog ieškovų prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, reikalavimus, todėl tenkintinas. Šios jų patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

49. Kadangi savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens reikalavimai atmesti, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovų V. S., Š. L., R. P. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės J. S. priešieškinį bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. C. D. ieškinį atmesti.

1. Atidalinti ieškovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Š. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų pripažįstant:

a. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į rūsio patalpas R-19 (25 kv. m.) ir patalpų R-17 ir R-18 dalis, pažymėtas plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1) raidėmis (c) ir (f) (8,47 kv. m.), kurių bendras plotas 33,47 kv. m.;

b. Atsakovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į rūsio patalpų R-17 ir R-18 dalį, pažymėtą plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1) raide (a) (13,54 kv. m.);

c. Atsakovui M.C. D. nuosavybės teisę į rūsio patalpų R-17 ir R-18 dalį, pažymėtą plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1) raide (b) (5,96 kv. m.);

2. Atidalinti ieškovų V. S., R. P. ir Š. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų pripažįstant:

a. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į palėpės patalpą 18-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į palėpės patalpos 17-1 dalį (4,67 kv .m.), pažymėtą plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2) raide (m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

b. Atsakovei J. S. nuosavybės teisę į savavališkai užimtas palėpės patalpas SUP1 ir SUP2 (14,55 kv. m.);

3. Atsakovui M.C. D. nuosavybės teisę į palėpės patalpos 17-1 dalį (2,84 kv. m.), pažymėtą plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2) raide (n), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės J. S. kompensaciją pinigais:

a. V. S. - 907,14 Eur;

b. R. P. - 908,14 Eur;

c. Š. L. - 531,05 Eur.

4. Priteisti iš atsakovės J. S. bylinėjimosi išlaidas:

a. V. S. naudai – 1 842,88 Eur;

b. R. P. naudai - 842,88 Eur;

c. Š. L. naudai 1 473,67 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius