Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjoms I. P. ir J. I., pareiškėjų atstovei (advokatei) L. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š. ir P. O., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus atstovui L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. ir I. P. prašymą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant P. O., A. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos J. I. ir I. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–3), prašydamos atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Skyrius) pagal J. Š. 1991-11-05 prašymą, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos paaiškina, kad jų tėvas J. Š. 1991-11-05 Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Ši žemė priklausė J. Š. tėvui A. Š.. Apie prašymo padavimą J. Š. niekam nesakė, o pareiškėjos apie jį atsitiktinai sužinojo tik 2014 m. rudenį, kai kapinėse susitiko pažįstamą P. B., kuri teigė, jog jos žiniomis pareiškėjų tėvas yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ji pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į jos sūnų J. B., kuris užsiimdavo nuosavybės teisių atkūrimu ir dokumentuose matė J. Š. pavardę. Pareiškėjos kreipėsi į minėtą asmenį, kuris patvirtino, jog pareiškėjų tėvas yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos 2015 m. J. B. suteikė įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus jų vardu. J. B. kreipėsi į Skyrių, kuris pateikė informaciją, kad J. Š. nepateikė jo giminystės ryšį su A. Š. patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja J. I. nuo 2002 m. turėjo pažymą, patvirtinančią minėtus giminystės ryšius (pažyma gauta siekiant susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę), t. y. pažyma išduota iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 str. 4 d. nustatyto termino giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui pabaigos (2003-12-31). Vadovaujasi Įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodo, jog J. Š. prieš mirtį sunkiai sirgo ir galimai pamiršo apie paduotą prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjos, nežinodamos apie tokį prašymą, negalėjo imtis jokių aktyvių veiksmų.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir P. O. atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjų skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 26).

Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų prašymą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–30).

Nurodo, jog siekiant, kad būtų atnaujintas įstatymo praleistas terminas giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, turėtų būti pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyti tikrieji J. Š. įpėdiniai. Tik sutvarkius paveldėjimo teisinius santykius ir nustačius tikruosius J. Š. įpėdinius, tikrieji įpėdiniai galės kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti įstatymo praleistus terminus giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų J. I. ir I. P. pateikto prašymo atnaujinti terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., nuosavybės teisės į minėto įstatymo 3 str. nurodytą nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju – žemę (Atkūrimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.) atkuriamos: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. numato, jeigu šio straipsnio 1 d. 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Konkrečiu atveju pareiškėjos pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. ir minėto straipsnio 2 d., kaip turto savininko A. Š. mirusio sūnaus J. Š. (miręs 2000 m.) (pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą, kurio atžvilgiu buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra) teisių perėmėjos, tačiau teismui nepateikė teisių perėmimą patvirtinančių duomenų (paveldėjimo teisės liudijimo, teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar pan.). Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, jog pareiškėjos tokio dokumento neturi, tačiau kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjoms gavus dokumentus, patvirtinančius, jog jos yra tikrosios J. Š. įpėdinės, galima bus nagrinėti klausimą dėl termino giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjų skundas negali būti tenkinamas, nes nesant teisių perėmimą įrodančių duomenų, skundo tenkinimas teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukurs.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjoms gavus paveldėjimo teisės liudijimą, teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar pan. (t. y. dokumentą, patvirtinantį, jog pareiškėjos yra tikrieji J. Š. įpėdiniai) šis sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis su prašymu atnaujinti terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų J. I. ir I. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.