- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-75-671/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00918-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- I. V., R. V.
- Atsakovas
- Bonifacijai A
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. V. ir R. V. ieškinį atsakovei Bonifacijai A. B. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK ir CK) 4.37, 4.72, 4.73, 4.75 straipsniais, prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovams naudojimuisi paskirti 2497 kv. m. ploto žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 1; atsakovei B. A. B. naudojimuisi paskirti to paties žemės sklypo 1950 kv. m. plotą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 2.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. sausio 18 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo parduota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2497/4447 dalis arba 0,2497 ha žemės sklypo plotas.
2018 m. balandžio 11 d. atsakovė B. A. B. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir asmeninės nuosavybės teise įsigijo to paties žemės sklypo 1950/4447 dalis arba 0,1950 ha žemės sklypo plotą.
Kadangi tarp ieškovų ir atsakovės jau kurį laiką kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, atsakovei buvo pasiūlyta nustatyti naudojimosi tvarką bendru sutarimu, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti. Ieškovai S. Š. įmonėje paruošė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Kadangi atsakovė atsisakė geruoju spręsti ginčą, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovai teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad geruoju susitarti su atsakove nepavyko. Atsakovės visus reikalus tvarko jos sūnus A. B., tačiau pastarasis taip pat kėlė visokius papildomus reikalavimus. Reikalavo daugiau žemės negu priklauso pagal įstatymą. Apie tai, kad buvo rengiamas naudojimosi žemės sklypu planas tiek atsakovė tiek jos atstovas žinojo, matininkas pats siuntė pranešimus apie numatomą matavimą, tačiau ignoravo matavimo procesą, nesutiko su parengtu planu. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo tartasi užbaigti procesą taikos sutartimi, nes atsakovės atstovai siūlė nusipirkti ½ dalį rūsio, kad nereiktų nustatyti atsakovei žemės sklypo ribos apie visą rūsio pastatą ir sklypus dalijanti linija būtų tiesi. Tačiau su atsakovės atstovų parengta taikos sutartimi nesutiko, nes ieškovams buvo palikta tik teisė įsigyti ½ dalį rūsio, o žemės sklypo planas paliekamas toks pat – ieškovų parengtas, jo nekoreguojant, todėl realiai taikos sutartimi būtų tik patenkintas ieškovų reikalavimas ir išvengiama bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ji yra pati suinteresuota, kad būtų sąžiningai naudojamasi žemės sklypu ir nustatyta sąžininga tvarka. Tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ilgalaikė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pateiktas ieškovų žemės sklypo planas neatitinka faktinės situacijos. Plane nėra pavaizduoti visi žemės sklype esantys pastatai, kiti statiniai, ilgamečiai sodiniai. Atsakovei siūlytinoje naudotis žemės sklypo dalyje auga ieškovų vaismedžiai, ant numatomos sklypų ribos auga 3 metrų aukščio ieškovams priklausanti gyvatvorė. Pateiktame žemės sklypo plane neatvaizduota ieškovams priklausanti tvora, kurios dalis liktų atsakovei priskirtoje dalyje. Prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad sutinka su ieškovų pateikta žemės sklypo naudojimosi plane pavaizduota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Savo projekto teikti neketina. Pradžioje nesutiko su tokia naudojimosi tvarka, nes šalia sklypo ribos augo aukštos tujos, tačiau ieškovai jas sužemino, taip pat nuardė tvorą. Mano, kad ieškinys pateiktas be teisinio pagrindo, nes ieškovai turėjo pirma pasiūlyti geranoriškai spręsti klausimą ir nusistatyti naudojimosi tvarką pas notarą, o ne iš karto kreiptis į teismą. Atsakovė siūlė geranoriškai spręsti ginčą, parengė taikos sutarties projektą, tačiau ieškovai atsisakė ją pasirašyti, todėl ieškovai patys vilkino procesą ir elgėsi nesąžiningai. Kadangi teisminį procesą pradėjo be teisėto pagrindo, prašė priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
20018 m. sausio 18 d. ieškovai sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 2497/4447 dalis (0,2497 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Parduodamame žemės sklype yra pastatų, statinių ir kitų priklausinių įteisintų ir įregistruotų žemės sklype Pirkėjų vardu.
2018 m. balandžio 11 d. atsakovė B. A. B. sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1950/4447 dalis (0,1950 ha) to paties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2019 m. birželio 26 d. S. Š. įmonės matininkas S. Š. parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, kuriame indeksu 1 pažymėtą žemės sklypo plotą, kurį sudaro 0,2497 ha, priskyrė naudotis ieškovams, o indeksu Nr. 2 pažymėtą žemės sklypo plotą, kurį sudaro 0.19500 ha, priskyrė naudotis atsakovei.
LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-51-403/2019) Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovų parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovams paskiriant naudotis 2497 kv. m. ploto žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 1, o atsakovei B. A. B. naudojimuisi paskiriant naudotis 1950 kv. m. žemės sklypo plotą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 2.
Ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal parengtą planą, kaip paaiškino šalys ir atstovai, beveik atitinka susiklosčiusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, jog sutinka, kad tokia tvarka būtų nustatyta, todėl ieškinys tenkintinas, nustatytina šalių žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal 2019 m. birželio 26 d. S. Š. įmonės matininko S. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis, LR CPK 182 straipsnio 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės atstovai tvirtino, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, nes šalys galėjo nesutarimus išspręsti ne teismine tvarka, todėl atsakovei iš ieškovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsiliepimo argumentų, ieškovų bei atsakovės atstovo A. B. paaiškinimų matyti, kad ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tarp šalių vyko, šalys geranoriškai nesugebėjo jo išspręsti, todėl atsakovės atstovų argumentai, kad ieškovai privalėjo pirma kreiptis į notarą, o tik vėliau į teismą, nepagrįsti.
Ieškovams iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 700 Eur už advokato teisinę pagalbą, 120 Eur sumokėti S. Š. įmonei už projekto parengimą, iš viso priteistina 895 Eur ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą 2019 m. birželio 26 d. S. Š. įmonės matininko S. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą sekančiai: ieškovams I. V. ir R. V. naudojimuisi paskirti 2497 kv. m. ploto žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 1; atsakovei B. A. B. naudojimuisi paskirti 1950 kv. m. ploto žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žymimą indeksu 2.
Priteisti iš atsakovės B. A. B. ieškovų I. V. ir R. V. naudai bylinėjimosi išlaidas 895 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 00 ct).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.