Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. L. (E. L.) ir antstoliui A. S. dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditinį reikalavimą turto paveldėtojui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti turto paveldėtojui, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10668-796/2009 dėl 346,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“. Atliekant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas S. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgdamas į tai, antstolis pareiškėjai išsiuntė 2019 m. birželio 6 d. siūlymą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, tai patvirtina, kad apie skolininko mirtį pareiškėja sužinojo tik 2019 m. birželio 6 d. Pareiškėja su pareiškimu dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir terminą atnaujino.

10. Apeliantė – VMI – pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys, lėmusios termino pareikšti kreditinį reikalavimą praleidimą, yra pripažintos objektyviomis ir svarbiomis t. y. sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo pateiktų į bylą įrodymų bei neatsižvelgė į termino praleidimo priežastis.

11. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

12. Kreditoriaus reikalavimo pareiškimo per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais.

13. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami klausimą, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).

14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).

15. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos pareiškime pareikšto reikalavimo pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į anksčiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą CK 5.63 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, t. y. nustatyti, ar laikotarpiu, per kurį pareiškėja turėjo teisę pareikšti kreditinį reikalavimą ar ieškinį teisme dėl paveldimo turto, buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo pareikšti reikalavimų S. L. įpėdiniams, ar pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, ar priežastys, dėl kurių kreditorius – pareiškėja praleido terminą, nepriklausė nuo jo valios.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą reikalavimui turto paveldėtojams pareikšti. Kaip minėta, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pasibaigė 2018 m. sausio 5 d. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja apsiribojo vien atitinkamų veiksmų, kuriuos ji atliko iki skolininko mirties, t. y. vykdomojo rašto antstoliui dėl skolos išieškojimo pateikimu, o po skolininko mirties ir jau pasibaigus įstatymo numatytam trijų mėnesių terminui, pareiškimo pateikimu teismui, išvardijimu, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

17. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kurios veikla yra teisinės paslaugos ir skolų išieškojimas bei administravimas, šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Ji rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla kaip pareiškėja užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas ir gauti informaciją apie jas bei skolininkus, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau vis dėlto juos praleidžia, tai prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką.

18. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėja vykdomąjį raštą pateikė priverstiniam vykdymui antstoliui, taip pat nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja nuo vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui antstoliui dienos tiek iki skolininko mirties – (duomenys neskelbtini), tiek po skolininko mirties iki 2019 m. birželio 6 d., kai gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, būtų bendradarbiavusi su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėjusis vykdymo eiga vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kai būtų prašoma antstolio susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, suteikti informaciją apie vykdymo eigą ir patį skolininką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nuo vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui antstoliui dienos iki siūlymo iš antstolio gavimo dienos – 2019 m. birželio 6 d., būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama patikrinti bei turėti reikiamą informaciją apie skolininką, kai jai būtų tapę žinoma apie skolininko mirtį ir ji būtų galėjusi tinkamai įgyvendinti savo reikalavimo teisę į palikėjo turtą pareiškiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais reikalavimą po palikėjo mirties. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 5 d. (iki termino pateikti kreditinį reikalavimą pabaigos) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams ar pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Sutiktina su apeliante, kad toks elgesys neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui ar pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai pagrindžia, kad ji elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo bei nesidomėjo skolininku nuo vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui antstoliui dienos. Toks pasyvus elgesys priklausė būtent nuo pareiškėjos valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas gana ilgą laiko tarpą nuo vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui antstoliui dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir ją taikė šioje byloje, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kaip sudarančius pagrindą pripažinti termino kreditiniams reikalavimams pareikšti priežasčių svarbumą ir nepagrįstai konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti palikėjo S. L. turto paveldėtojui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti palikėjo S. L. (S. L.), mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojui.