Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Reginos Gaudutienies ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, teismo posėdyje išnagrinėjus kaltinamojo M. R. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 22 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. 22.00 val. iki 2015 m. balandžio 17 d. 11.24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje.

Šiais savo veiksmais M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 6 p.

M. R., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 19 d., kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama 2016 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 22 d. nurodant, kad nėra išnykęs ar pasikeitęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Teismas pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, atsižvelgė į M. R. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo socialinę padėtį ir ryšius, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ko pagrindu konstatavo, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Skundu kaltinamojo M. R. gynėjas advokatas Dainius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, kurią pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Skunde pažymima, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine D. G. – K., augina du sugyventinės mažamečius vaikus, turi motiną su kuria sieja itin glaudūs ryšiai, todėl gynėjo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad M. R. turi tvirtus socialinius ir net šeimyninius ryšius.

Gynėjo nuomone, nepagrįsta ir deklaratyvi skundžiamojoje nutartyje teismo išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. Nutartyje ši išvada niekaip įtikinamai nepagrįsta, tuo tarpu BPK normos numato pakankamai švelnesnių kardomųjų priemonių, kuriomis šiuo metu pakaktų apsiriboti M. R. atžvilgiu.

Be kita ko, gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo motina, yra pasirengusi sumokėti iki 5000 eurų užstatą ir garantuoti, kad M. R. būdamas laivas, šios bylos tolesnio proceso laikotarpiu nedarys nusikaltimų, nepažeis įstatymų, nebėgs ir nesislapstys nuo tyrėjo, prokuroro ar teismo, tirti ir nagrinėti bylą netrukdys. Tuo tarpu skundžiamos nutarties motyvas, kad siūlomas sumokėti užstato dydis yra neproporcingas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui ir už jį įstatyme numatytai labai griežtai laisvės atėmimo bausmei, yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo atmesti kaltinamojo gynybos prašymą dėl M. R. paleidimo pagal užstatą. Be to, neįvertinta, kad kaltinamojo motinos siūlomi užstatui pinigai jai yra labai dideli, o pat sūnus niekaip nebus linkęs pavesti motiną. Tokiu būdu, mano, kad šiuo metu M. R. yra suimtas jau labai ilgą laiką, todėl yra pagrindas jį paleisti už užstatą.

Taip pat, gynėjo nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pakankamai neįvertino byloje svarbių aplinkybių, jog M. R. šios bylos procese elgiasi atvirai, dar ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus, juos patvirtindamas parodymų patikrinimo vietoje metu. Pasak gynėjo, paties kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimas sudėtingas, tikėtina, kad pastarojo veika gali būti kvalifikuota šios bylos procese ir ženkliai švelniau nei vertinama šiuo metu. Dėl ko, gynėjo teigimu, kaltinamasi neturi jokio tikslo slėptis, jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti procese ir gintis jame, o už jį galimas įneštas užstatas, yra pakankamai didelis, atsižvelgiant į užstato davėjo turinę padėtį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trim mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 22 d., paliktinas galioti.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžia, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 str.

Kaip ir kitų kardomųjų priemonių, suėmimo taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Toks duomenų pakankamumas yra vertinamasis, todėl skiriant, ar pratęsiant kardomosios priemonės, šiuo atveju suėmimo terminą, neprivaloma turėti tiek duomenų, kiek jų būtina priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, nepateikia išankstinio įrodymų vertinimo, kadangi tai daro tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir įrodymai nevertinami, kadangi vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, laikytina, kad šioje baudžiamosios bylos stadijoje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pagrįstai manytina, kad kaltinamasis M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši prielaida grindžiama byloje esančiais faktiniais duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos, lavono, įvykio vietojo paimtų daiktų apžiūros protokoluose, teismo medicininio lavono tyrimo specialisto išvadoje, liudytojų A. B., D. B., A. G., pateis kaltinamojo M. R., kaltinamojo O. V. parodymuose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nors kaltinamojo gynėjo teigimu, M. R. veika bylos proceso metu gali būti kvalifikuota švelniau, tačiau pažymėtina, kad pagrįstas įsitikinimas apie šių faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamo asmens nekaltumo prezumpcijos. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo M. R. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Taip pat suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad apygardos teismo skundžiama nutartimi, kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 str. 1 d. numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad kaltinamasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

Susipažinus su teisėjų kolegijai pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos M. R. atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos stadijoje nėra išnykę, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, naikinti nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. R., BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str., 130 str. nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Nagrinėjamu atveju, M. R. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymu, kuris pagal savo pavojingumą, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurio padarymą, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, be jokių alternatyvių. Pažymėtina, kad nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas M. R., sunkumas ir jam gresiančios bausmės dydis pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra vienas iš kriterijų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, vienok šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmeniui pačią griežčiausią kardomąją priemonę, ką savo nutartyje pažymėjo ir teismas. Nurodytos aplinkybės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas, remiantis BK 122 str. 1 d. 1 p., vertinant ją visų BPK 122 str. 2 d. numatytų aplinkybių kontekste. Todėl, be to, suėmimo taikymo pagrindą turi pagrįsti ir kitos faktinės bylos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, buvo tinkamai įvertintos ir apygardos teismo skundžiamoje nutartyje. Taigi, teismas, pasisakydamas dėl suėmimo pagrindo kaltinamajam, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p., įvertino M. R. siejančius socialinius ryšius, padėtį iki jo sulaikymo, taip pat jį charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, konstatuodamas, kad aplinkybės, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje bei augina du sugyventinės vaikus, turi motiną su kuria sieja itin glaudūs ryšiai, nepanaikina BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimo pagrindo tolimesnio taikymo jo atžvilgiu. Tokiai apygardos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjanti kolegija, konstatuodama, jog M. R. siejantys ryšiai yra reikšmingi, tačiau nepakankami, kad užtikrintų jo dalyvavimą procese. Nors gynėjas nurodo aplinkybes dėl neva kaltinamąjį siejančių socialinių ryšių tvirtumo, tačiau jos yra nepakankamos spręsti klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo nepagrįstumo, juo labiau paneigti apygardos teismo motyvus dėl šios priemonės taikymo. Be to, atsižvelgtina ir į kaltinamojo galimai padarytos veikos pobūdį (kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudžius), aplinkybes lėmusias nusikaltimo padarymą (apsvaigus nuo alkoholio), į tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, taip pat į asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pagal baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo išlaikomas motinos, teistas už nusikalstamas veikas padarytas iki inkriminuojamos nusikaltimo padarymą, 13 kartų baustas administracine tvarka, iki galimai padaryto nusikaltimo intensyviai girtavo. Būtina pastebėti, kad kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės padeda daryti atitinkamas išvadas apie kaltinamojo gyvenimo būdą, pastangas laikytis įstatymų, taigi ši aplinkybė pagrįstai įvertinta visų kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės ne tik rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, bet ir tai, kad jo socialiniai ryšiai nėra tokie, kad sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, ką pagrįstai akcentavo ir apygardos teismas. Pažymėtina, kad duomenys leidžiantys teismui pagrįstai manyti, prognozuoti apie tai, kad būdamas nesuimtas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir yra visas aplinkybių ir duomenų konkrečioje byloje kompleksas, kurį nutartyje iš esmės nurodė ir kardomosios priemonės klausimą sprendęs teismas. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą yra atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o į jų visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Teismo vertinimu, šioje baudžiamosios bylos stadijoje, apygardos teismas, atsižvelgęs į visumą aplinkybių, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą M. R., pagrįstai konstatavo, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, taip pat pažymi, kad nors M. R. ši kardomoji priemonė taikoma jau kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau suėmimo terminas neviršija teisės aktuose numatyto maksimalaus termino. Juolab, kad kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad M. R. teisės bei laisvės suvaržytos neproporcingai, pagrindo nėra. Suimtojo gynėjo teiginiai dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo neskyrimo (jo termino nepratęsimo), nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir sąlygas. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma pagrindžia, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati galimai kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Be kita ta ko, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pažeistas (BPK 127 str. 11 d.).

Apeliaciniu skundu, kaltinamojo gynėjas taip pat kritikuoja teismo išvadą, kad siūlomas sumokėti užstato dydis yra neproporcingas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui ir už jį įstatyme numatytai labai griežtai laisvės atėmimo bausmei, teigiant, kad toks teismo motyvas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo atmesti kaltinamojo gynybos prašymą dėl M. R. paleidimo pagal užstatą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu gynėjo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes kiekvieno iš asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvuotai nurodant, jog kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir 5000 eurų dydžio užstato, pagrindo nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemonės nei nagrinėjamu atveju jau taikoma kaltinamojo atžvilgiu, nebus pasiekti BPK 119 str., atsižvelgus į kaltinamojo gyvenimo būdą, nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas pobūdį. Kolegijos nuomone, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o kaltinamojo gynėjo prašoma taikyti kardomoji priemonė negali pašalinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad siūlomo užstato dydis yra pakankamai ženklus atsižvelgus į turtinę jį galinčio įnešti asmens padėtį.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamu procesiniu sprendimu apygardos teismas, siekdamas užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą pagrįstai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis jie nebus pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK normų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės netaikymo, nepaneigia aukščiau nurodytų duomenų, patvirtinančių kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimą ir šioje baudžiamosios stadijoje nesudaro pagrindo švelnesnei kardomajai priemonei. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindams, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. R. gynėjo advokato D. S. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.