Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjos A. Z. skundu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei dėl vilkinimo sugrąžinti žemę ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

- dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nevykdymo bei vilkinimo atstatyti turėtą A. K. vardu 2.76 ha žemę iš atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės.

Pareiškėjos skundą atsisakoma priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo ją, grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato specialus įstatymas - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (6 straipsnis). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų, institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų". Šios Tvarkos 123 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio d. nutarimo Nr. 387 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. balandžio 11 d.) iš esmės pakartoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nustato, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neišnagrinėtų prašymų ir skundų. Tokia Vyriausybės įgaliota institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, numatytos teisės normos yra specialios teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Todėl ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą - teismui. Iš to seka, kad, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės normomis, ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Nagrinėjamuoju atveju, toks sprendimas dar nėra priimtas. Tokiu būdu, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjamai skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad kreipiasi dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises, tačiau jos reiškiamas reikalavimas nepriskirtinas prie reikalavimų, kuris gali būti laikomas reikalavimu dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kuris būtų nagrinėtinas tiesiogiai teisme. 2005 11 24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotas teismų praktikos dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika Nr.8“, psl. 419-504). Šios praktikos apibendrinimo 6.3 punkte nurodoma, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo išnagrinėjimui skaičiuojamas nuo to momento, kai bus parengti visi dokumentai, kurie pagal įstatymą yra būtini tokia sprendimui priimti. Iš pareiškėjos su skundu teikiamų raštų - 2007 03 22 prašymo, 2007 05 15 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (8.6)-D3-Z-332, 2007 07 09 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (8.6)-D3-Z-744-2158, 2007 07 18 Klaipėdos AVA žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. (3.1)R4-1111 akivaizdu, kad dar nėra parengti visi dokumentai, kurie pagal įstatymą yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti ir iš esmės yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises statuso kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Šiuo atveju gali būti sprendžiamas klausimas ar nėra vilkinama atlikti veiksmus, būtinus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaip jau nurodyta skundas savo esme yra būtent dėl atsakovų veiksmų neatlikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus susijusius su galimybe priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 str. 1 d.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra kildinami iš atsakovo veiksmų, kurie atliekami iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, remiantis minėto Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., dėl jų teisėtumo visų pirma turi būti kreipiamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjos skundą atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 25 str. 1 d., 37 str. 2 d. 3 p. Tokia teismų praktika formuojama LVAT 2003-06-23 nutartimi Nr. A8-406/2003 (biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 290-298), 2004-06-15 nutartimi Nr. A10-571/2004 m., bylų kategorija 13.1.2. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjos prašymą 2006 01 18 yra išnagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismui nėra pateikta duomenų, kad po šio atsakymo pateikimo buvo pradėtas teisminis procesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be to, po šio atsakymo pateikimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, nuosavybės atkūrimo procesas buvo tęsiamas, sprendžiami klausimai susiję su žemės sklypo teisiniu status ir kt., todėl negali būti pripažįstama, kad neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėja yra pasinaudojusi prieš šiuo skundu kreipiantis į teismą. Kreipiantis į teismą pareiškėja 2007 08 07 kvitu sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. LR ABTĮ 37 str. 3 d. ir 42 str. 1 d. 3 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis, ar jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Šiuo atveju skundą atsisakoma priimti, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos A.Z. skundą atsisakyti priimti.

Pareiškėjai A. Z. grąžinti 2007 08 07 įmokos mokėjimo kvitu į Klaipėdos apskrities VMI sąskaitą AB bankas „Hansabankas“ Palangos KAC, sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.