Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija

2.4.2.1.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 21 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo-kelio darbininko pareigose ir turėdamas teisę naudotis bendrovės išduota išankstinio mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta atsiskaityti už degalus, 2008 m. kovo mėnesio 17 ir 28 dienomis, pasinaudodamas mokėjimo už kurą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, keliais analogiškais veiksmais, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsipildamas 160,638 litro dyzelinio kuro, pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – 160,638 litro dyzelinio kuro už 581 litus 21 centą.

Teismo posėdyje nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Prokuroras prašo skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas G. S. , kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo.

Skirdamas G. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2d.).

Skirdamas G. S. bausmę, apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad G. S. nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai yra laikoma nusikaltimų recidyvu, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už pažeidimus, susijusius su piktnaudžiavimu alkoholiu, nedirba. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo atidedant 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti G. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis G. S. skunde nurodė, kad finansiškai padeda savo nepilnametei dukrai. Dėl minėto argumento kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie apelianto finansines pajamas, turimas santaupas ar kitą turtą, todėl G. S. pareiškimas apie finansinę pagalbą savo vaikui yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bausmių bendrinimo atvejais Baudžiamasis įstatymas įsakmiai nenurodo, kokia bausmės dalis turi būti pridedama prie griežčiausios bausmės, t.y. suteikia teismui teisę pačiam spręsti, kokią bausmės dalį ar bausmių dalis pridėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką. Šiaulių miesto apylinkės teismas prie griežtesnės, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių 15 dienų paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių bausmės dalį – 3 mėnesius 15 dienų. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta nepažeidžiant LR BK 64 str. reikalavimų, ji nėra aiškiai per griežta ir švelninti šią bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

G. S. apeliacinį skundą atmesti.