Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-3760-1019/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e2YT-3760-1019/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35856-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3760-1019/2021
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-35856-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. K. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2020-12-01 Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-01 Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti patvarkymus, kuriais buvo areštuotos jos banko sąskaitos ir uždrausta išmokėti pilną atlyginimą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji nėra solidarioji skolininkė, be to, areštuodamas sąskaitas antstolis nenustatė disponuojamo minimumo. Pareiškėjos vertinimu, antstolio įgaliojimų ribas sutuoktinių atžvilgiu nustato ne prievolės pobūdis, o vykdomasis dokumentas. Galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, tačiau antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.

Antstolis Robertas Vasiliauskas su pareiškėjos skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Antstolis nurodė, kad atliekant vykdomuosius veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas A. K. yra santuokoje su sutuoktine J. K.ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtines nuosavybes teise. Proceso metu 661,56 Eur sumai, iš kurių skolos 521,31 Eur, vykdymo išlaidų 140,25 Eur, buvo areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, taip pat 1/2 skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2020-12-02 skolininkui ir jo sutuoktinei buvo išsiųstas patvarkymas pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, šiai dienai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gautas. Kadangi remiantis CK 3.88 str. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, šiuo metu areštuotas skolininko sutuoktinės turtas yra preziumuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinės nuosavybė, iš kurio dalies, priklausančios skolininkui, gali būti išieškoma. Todėl nėra pagrindo panaikinti apribojimus, taikomus skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose bei darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad vykdymo metu skolininko sutuoktinė pateikė antstoliui dokumentus apie gaunamo darbo užmokesčio dydį. 2020-12-02 antstolis nurodyme nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią darbo užmokesčio sumai. Įstatymo normos neriboja teisės nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią turto dalį bendrame turte. Be to, skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka visoms jo skoloms ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu yra vykdomos 4 bylos, kurių bendra išieškotina suma sudaro 11 938,52 Eur, skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkas neturi, kito skolininko turto ar piniginių lėšų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, VSDFV duomenimis, skolininkas dirba Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijoje ir yra įmonės vadovas, darbovietė jokių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą iki šiol nepervedė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašė sprendimą dėl pareiškėjos skundo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, jog jis pritaria visiems skundo argumentams ir yra įsitikinęs, kad skundas tenkintinas. J. K. nėra solidarioji skolininkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame J. K. nėra minima, kaip solidari skolininkė. Be to, dėl įsiteisėjusio nuosprendžio, kuris yra pagrindas vykdomajam raštui, yra paduotas kasacinis skundas, kuris nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo 521,31 Eur žalos atlyginimo išieškojimą iš skolininko A. K. kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstoliui atliekant vykdymo veiksmus byloje buvo nustatyta, kad skolininkas A. K. yra sudaręs santuoką su pareiškėja J. K., santuoka nėra nutraukta, todėl 2020-12-01 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšas jo sutuoktinės gaunamose pajamose ir pareikalauta iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentu nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas pinigines lėšas pervesti i antstolio Roberto Vasiliausko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2020-12-01 antstolis pateikė pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir informacijos pateikimo, kuriuo nurodė, kad tuo atveju, jei skolininko sutuoktinio banko sąskaitose yra piniginių lėšų, kurios skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba tokių piniginių lėšų į sąskaitas pateks ateityje, taip pat, jeigu yra areštuotas kitas bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausantis turtas ar pajamos, siūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto arba nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą arba antstolio patvarkymo, kuriuo areštuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios gaunamos pajamos, surašymo dienos arba nuo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijimo dienos, jeigu turtas bus įgytas ateityje, pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis išaiškino, kad jeigu per šio patvarkymo pirmame punkte nurodytą terminą sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebus pateiktas ar nepateiks notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo arba byloje bus gautas bent vieno išieškotojo prieštaravimas dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo notarine tvarka, antstolis siūlys skolininkui ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taip pat įpareigojo skolininką bei skolininko sutuoktinį esant lėšų areštuotose sąskaitose ar jų atsiradus ateityje, pateikti informaciją apie areštuotoje sąskaitoje esančių lėšų likutį ir kilmę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti minėtus antstolio patvarkymus, nurodydama, kad ji nėra solidari skolininkė, be to, išieškojimas iš sutuoktinio turto galimas tik tai nustačius teismui.

Pažymėtina, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, pareiškėja J. K. ir A. K. yra sutuoktiniai. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį. Esant nurodytam, pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtui yra taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjos banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, siekdamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo pareiškėjos vardu atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas ir pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendroji skolininko ir pareiškėjos nuosavybė (t. y. pareiškėjos banko sąskaitose esančių lėšų), dalis nenustatyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjos lėšas, veikė neteisėtai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kt. Šiame kontekste teismas pažymi, kad antstolis nevykdė išieškojimo iš skolininko sutuoktinės turto, o atliko veiksmus vykdomojoje byloje, siekiant išieškoti skolą iš skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje.

Be kita ko, skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja grindžia tuo, kad nėra nustatyta per kalendorinį mėnesį pareiškėjai leidžiama disponuoti lėšų suma.

Visų pirma, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininko sutuoktinei pateikus duomenis apie jos gaunamas pajamas, buvo priimtas 2020-12-02 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuo pareiškėjai buvo nustatyta 1510 Eur suma, kuria ji gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Antra, nagrinėjamu atveju antstolis apribojo pareiškėjos disponavimą piniginėmis lėšomis, tačiau šioje proceso stadijoje dar nebuvo priimtas patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 733 straipsnio 1-3 punktai). Atsižvelgiant į tai, skolininkės argumentas, jog antstolis nebuvo nustatęs minimalios disponuojamos lėšų sumos laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2020-12-01 Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2020-12-01 Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė