- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1123-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00190-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jokyra“, Ž. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jokyra“ ir Ž. M. dėl 2013-08-30 ir 2013-09-10 paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-03-10 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo jo sudarymo momento 2013-08-30 bei 2013-09-10 paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Jokyra“ vadovo A. R. ir Ž. M.; 2) įpareigoti UAB „Jokyra“ vadovą A. R. pateikti bendrovės įstatus, tai leistų nustatyti, ar įmonės vadovas turėjo teisę sudarinėti sandorius esant neigiamam finansiniam balansui. Nurodo, jog nepaisant UAB „Jokyra“ 64 692,93 Lt skolos valstybės biudžetui, bendrovė 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį suteikė 160 000 Lt paskolą Ž. M.. Dėl šių sandorių įmonės finansinė būklė žymiai pablogėjo, o kadangi įmonė registruotino turto neturi, galimybė ieškovei atgauti skolą tapo praktiškai neįmanoma.
Apie pareikštą ieškinį atsakovams pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Jokyra“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-09-21. Pagrindinė vykdoma veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (veiklos vieta: baras „JORKAS“) adresu (duomenys neskelbtini), ir kavinė adresu (duomenys neskelbtini). Vienintelis bendrovės akcininkas A. R. Bendrovės skola valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-02-25 duomenimis sudarė 64 692,93 Lt, t. y.: 50 323 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 2 335,99 Lt šio mokesčio delspinigių, 9 095 Lt gyventojų pajamų mokestis ir 453,85 Lt šio mokesčio delspinigių, 2 477 Lt nekilnojamo turto mokestis ir 8,09Lt šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013-03-16. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, ieškovės priimti sprendimai perduoti vykdymui antstolei Vidai Daugirdienei (2013-08-07 sprendimas dėl 17 361,15 Lt, 2013-09-04 sprendimas dėl 13 720,17 Lt ir 2014-01-10 dėl 32 455,17 Lt. Antstolės išieškotų sumų nėra. Bendrovė registruoto turto neturi. (b. l. 4–11). Pagal UAB „Jokyra“ 2013-06-02 pateiktą metinę finansinę atskaitomybę bendrovė už 2012 metus deklaravo 29 221 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 32 875 Lt (b. l. 25). Bendrovė 2012 metais patyrė 13 654 Lt nuostolių (b. l. 26)._ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-10-15 buvo gautas bendrovės prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo dvejiems metams (b. l. 19). Bendrovė verslo plane nurodė (b. l. 21, 22), jog planuoja plėsti verslą, papildomai užsiimti kirpyklų ir grožio salonų veikla adresu H.Manto g.10/M.Mažvydo al. 3.
Nustatyta ir tai, kad UAB „Jokyra“, atstovaujama jos vadovo A. R., 2013-08-30 sudarė paskolos sutartį Nr. P-1, kuria bendrovė įsipareigojo suteikti 100 000 Lt paskolą Ž. M. (b. l. 12). Pagal sutarties 2.2 punktą paskolos grąžinimo terminas 2016-08-30. Pagal sutarties 1.4. punktą paskola suteikiama su 6,3 procentų metinėmis palūkanomis. Be to, UAB „Jokyra“, atstovaujama jos vadovo A. R., 2013-09-10 sudarė paskolos sutartį Nr. P-2, kuria bendrovė įsipareigojo suteikti 60 000 Lt paskolą Ž. M.. Pagal sutarties 2.2 punktą paskolos grąžinimo terminas 2015-09-10. Pagal sutarties 1.4. punktą paskola suteikiama su 6,3 procentų metinėmis palūkanomis (b. l. 14). Paskolos sudarymo dieną, t. y. 2013-08-30, bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 32 096,71 Lt. Antrosios paskolos sudarymo dieną (2013-09-10) bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė:31 081,32 Lt. VMI prie FM, susipažinusi su bendrovės pateiktais dokumentais, 2013-10-23 sprendimu atsisakė išdėstyti skolininkės mokestinės nepriemoką.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nepaisant skolos valstybės biudžetui, bendrovė 2013 m. rugpjūčio–-rugsėjo mėnesį įsipareigojo suteikti bendrą 160 000 Lt paskolą Ž. M.. Akivaizdu, kad dėl šių sandorių įmonės finansinė būklė žymiai pablogėjo, o kadangi įmonė registruotino turto neturi, galimybė ieškovei atgauti skolą tapo praktiškai neįmanoma.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-619/2006).
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
CK 6.66 straipsnis numato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė – ieškovė – turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris akivaizdžiai pažeidžia kreditorės teises, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Be to, skolininkė nenurodė jokių priežasčių (įrodymų), kad šie sandoriai buvo būtini (CPK 178 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės duomenimis nuo 2013-11-01 iki 2014-02-20 atsakovė valstybės biudžetui sumokėjo 4 503,00Lt, tai leidžia teigti, jog galbūt mokamos Ž. M. įmokos nėra nukreiptos skolų valstybės biudžetui likvidavimui.
Visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad tiek skolininkė UAB „Jokyra“, vengianti bendrauti su mokesčių administratoriumi, keičianti įmonės registracijos vietą, tiek kita sandorio šalis – skolos įgijėjas Ž. M. buvo nesąžiningi. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami-iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-168/2007).
Pažymėtina, kad remiantis Gyventojų registro duomenimis atsakovas Ž. M. nuo 2006-04-24 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 16–17). Sandorio dokumentuose jo gyvenamoji vieta nurodyta adresu Paryžiaus Komunos g. 1A–21. Jau vien šis faktas suteikiant paskolas bendrovės turėjo būti tinkamai įvertintas.
Teismas abi ginčijamas paskolos sutartis vertina kompleksiškai, kadangi jie sudaryti per itin trumpą laiko tarpą ir siekiant vieno tikslo – įsipareigojant suteikti paskolą tam pačiam asmeniui – atsakovui, ir mano, kad ieškovė pagrįstai abu sandorius, kaip pažeidžiančius jos teises, prašo panaikinti.
Apibendrinant anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kadangi ieškinys tenkintinas, nėra teisinės prasmės įpareigoti UAB „Jokyra“ vadovą A. R. pateikti bendrovės įstatus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškovė VMI prie LR FM yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovų priteistinas 4 200 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
n u sprendž i a:
ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jokyra“ ir Ž. M. dėl 2013-08-30 ir 2013-09-10 paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis nuo jo sudarymo momento 2013-08-30 bei 2013-09-10 paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Jokyra“, įmonės kodas 302866353, atstovaujamos vadovo A. R. ir Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jokyra“ ir Ž. M. po 2 100 Lt, iš viso 4 200 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Atsakovai Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, sprendimas įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas.
Ieškovas sprendimą už akių per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.