- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- A-63-339-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kabelių žuvis“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tadui Kelpšai.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kabelių žuvis“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Kabelių žuvis“ (toliau – pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2 – 6, 124 –125) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos, priteisti 8 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad žala jam padaryta dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos neveikimo, vilkinant priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2006 m. spalio 30 d. prašymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant prieš terminą jo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2003-010 dėl 765,19 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracija nesilaikė Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, 5 ir 16 punktuose nustatytų terminų, per kuriuos apskrities viršininkas turi atlikti nurodytus veiksmus, t. y. priimti atitinkamus sprendimus bei pranešti apie juos žemės sklypo savininkui arba kitam žemės naudotojui. Alytaus apskrities viršininko administracija tik 2007 metų liepos mėnesio pradžioje nutraukė neteisėtą neveikimą ir 2007 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą Nr. (1.2.)‑V-188 dėl Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymo Nr. (11-4)-D8-8834 pagrįstumo. Pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos vilkinimas priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. prašymo padarė jam tiesioginę žalą, kadangi jis pateko į teisinio neapibrėžtumo būseną. Teigė, kad jis įgijo teisėtą lūkestį, kad apskrities viršininkas atliks atitinkamus veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius su jo naudojamu žemės sklypu, per teisės aktuose nustatytus terminus. Apskrities viršininkas, nustatytais terminais neatlikdamas veiksmų, šį teisėtą lūkestį pažeidė, sukeldamas neigiamas pasekmes jo atžvilgiu. Pabrėžė, kad prarado galimybę planuoti tolesnę įmonės veiklą, buvo sumenkintas jo vardas, įmonė prarado dalį verslo partnerių, buvo žlugdoma bendrovės darbuotojų motyvacija. Taip pat visuomenės informavimo priemonėse pasirodė įvairūs neteisingi, tikrovės neatitinkantys jo veiklos vertinimai, kuriuos sukėlė Aplinkos ministerijos prašymo nagrinėjimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo vilkinimas. Paaiškino, kad dienraštyje „L.T.” 2006 m. gruodžio 20 d. pasirodė straipsnis „Surūdiję vamzdžiai – svarbiau už Lietuvą“. Jame buvo išplatinti tokie teiginiai, kurie buvo sąlygoti atsakovo neveikimo, sprendžiant klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams jo atžvilgiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo dalykinę reputaciją žeminantis straipsnis pasirodė po to, kai apskrities viršininkas jau buvo privalėjęs išspęsti klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Minėtame straipsnyje buvo paskelbtos tikrovę neatitinkančios žinios, formuojama nuomonė, apie jį, kaip apie nepatikimą bendrovę, kuri savo veiklą organizuoja nesąžiningai. Manė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija savo neveikimu sukėlė neteisingus visuomenės vertinimus jo atžvilgiu. Nurodė, kad tokiu būdu jam buvo padaryta 8 000 Lt neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities viršininko administracijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 42 – 46) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Alytaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 30 d. raštą bei prie jo pateiktą medžiagą nustatė, kad prie Aplinkos ministerijos rašto nebuvo pateiktas teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, turimas detalusis ar specialusis planas, todėl vadovaujantis Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 2 punktu buvo nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją, jog būtų pateiktas teritorijos, kurioje prašo paimti žemę visuomenės poreikiams, turimas detalusis ar specialusis planas; Aplinkos ministerijai pateikus teritorijos, kurioje prašo paimti žemę visuomenės poreikiams, turimą detalųjį ar specialųjį planą, nustatyta tvarka spręsti prašymo pagrįstumo ir atitikimo Žemės įstatymo 45 straipsnyje nurodytiems atvejams klausimą. Atkreipė dėmesį, kad negalėjo ir nenustatinėjo, ar suinteresuotos institucijos prašymas yra pagrįstas, ar ne, negalėjo ir nepriėmė sprendimo pradėti ar nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o suinteresuotos institucijos prašė papildomai pateikti dokumentus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Teigė, kad neturtinei žalai atlyginti turi būti nustatyti neteisėti institucijos veiksmai, tačiau ji teisės aktų nepažeidė, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 82 – 83) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Aplinkos ministerija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad straipsnio apie jį atsiradimas buvo nulemtas atsakovo priešingų teisei veiksmų ar neveikimo. Teigė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atsisakymas parduoti valstybinę žemę pareiškėjui dėl to, kad yra svarstoma galimybė paimti nurodytą žemės sklypą visuomenės poreikiams, negalėjo įtakoti minėto juridinio asmens reputacijos pablogėjimo. Manė, kad straipsnis laikraštyje laikytinas su byla nesusijusio asmens nuomone. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pablogėjo jo reputacija, atsirado socialinių santykių sumažėjimas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 148 – 152) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl teisinių santykių, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nutraukiant sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį su pareiškėju. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, taip pat Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924. Pagal Taisyklių 5 punkto nuostatas, apskrities viršininkas per 15 darbo dienų nuo suinteresuotos institucijos prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, nustato, ar prašymas pagrįstas ir atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio nurodytus atvejus. Jeigu prašymas nepagrįstas, apskrities viršininkas priima sprendimą nepradėti procedūros ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas informuoja suinteresuotą instituciją, žemės savininkus ar kitus žemės naudotojus. Apskrities viršininkas nustatęs, kad prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams pagrįstas, per kitas 15 dienų privaloma išnagrinėti galimybę sudaryti mainų sutartį su žemės naudotoju (Taisyklių 6 punktas). Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, apskrities viršininkas per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo priėmimo dienos turi informuoti žemės savininką ar naudotoją apie pradėtą procedūrą raštu (registruotu laišku su įteikimu). Pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas neatliko Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 5 ir 16 punkte nurodytų procedūrų ir veiksmų nustatytais terminais. Pabrėžė, kad minėtose imperatyviuose teisės aktų nuostatose nurodytų veiksmų Alytaus apskrities viršininkas neatliko apie devynis mėnesius nuo Aplinkos ministerijos prašymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gavimo dienos – tik 2007 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą dėl prašymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pripažinimo pagrįstu ir 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismas akcentavo, kad argumentai, jog prie Aplinkos ministerijos prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams nebuvo pateikti privalomi dokumentai, t. y. teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detalusis arba specialusis planas (Taisyklių 2.1 p.), nebuvo kliūtimi ir priežastimi neatlikti Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytų pareigų nurodytais terminais, taip pat nesuteikė teisės nepriimti jokio sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus apskrities viršininkas, kaip viešo administravimo institucija, privalėjo išnagrinėti Aplinkos ministerijos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti vieną iš nurodyto pobūdžio sprendimų, nurodytais terminais informuojant pareiškėją apie atitinkamo pobūdžio sprendimo priėmimą. Apskrities viršininkas, nepriimdamas jokio sprendimo ir neatlikdamas minėtose teisės aktuose nurodytų veiksmų, t. y. nevykdydamas teisės aktais apibrėžtų imperatyvaus pobūdžio pareigų, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal minėtus teisės aktus, pažeisdamas viešojo administravimo subjektų veiklos principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, tai, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, šiuo atveju, neveikimas, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teismas nurodė, jog žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK). Pabrėžė, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atkreipė dėmesį, jog tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė negalima. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginamą numato CK 6.250 straipsnis. Pabrėžė, kad šiuo atveju neturtinės žalos padarymas sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, t. y. Viešojo administravimo įstatymu. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog būtina nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Atkreipė dėmesį, jog minėtas straipsnis įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien teigimo, kad patirta žala, būtina konstatuoti faktines aplinkybes, įgalinančias nustatyti įprastų išgyvenimų ribų peržengimą, vertintiną pinigais. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pripažinus Alytaus apskrities viršininko neveikimą neteisėtu, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pažymėjo, jog ne visi pareiškėjo nurodyti patirti neigiami išgyvenimai, dėl kurių jis patyrė moralinę žalą, pagrįsti objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Teismas manė, kad nepagrįsti įrodymais pareiškėjo nurodyti moraliniai išgyvenimai, susiję su dalies verslo partnerių praradimu, pablogėjusia reputacija, sumenkintu pareiškėjo vardu, žlugusia bendrovės darbuotojų motyvacija. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytus išgyvenimus. Be to, atkreipė dėmesį, kad dienraštyje „L.T.“ 2006 m. gruodžio 20 d. pasirodęs straipsnis „Surūdiję vamzdžiai – svarbiau už Lietuvą“, kuriame, pareiškėjo teigimu, buvo pateiktos tikrovę neatitinkančios žinios, kurios suformavo apie pareiškėją blogą nuomonę, kaip apie nepatikimą ir nesąžiningą bendrovę, įstatymų leistinomis priemonėmis nebuvo paneigtos. Teismas padarė išvadą, jog nenustačius patvirtinančių įrodymų, kad dėl Alytaus apskrities viršininko neteisėtų veiksmų atsirado nurodytos neigiamos pasekmės, bei tai, kad tarp neteisėto Alytaus apskrities viršininko neveikimo ir pareiškėjo nurodytų galimų pasekmių yra priežastinis ryšys, moralinė atsakomybė negalima. Pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas pareiškėjui priteisė moralinę žalą tik iš dalies, t. y. dėl kitų jo nurodytų moralinių išgyvenimų, būtent, susijusių su tuo, kad pareiškėjas gavęs Aplinkos ministerijos pranešimą apie tai, kad Alytaus apskrities viršininkui pateiktas prašymas paimti pareiškėjo naudojamą žemę visuomenės poreikiams, teisėtai vylėsi ir įgijo teisėtą lūkestį, kad viešojo administravimo subjektas atliks jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius su jo nuomojamu žemės sklypu ir planuojama ūkine veikla, kadangi Alytaus apskrities viršininko administracija buvo netenkinusi pareiškėjo prašymo parduoti nuomojamą žemės sklypą, nurodydama, kad vyksta prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams nagrinėjamas, kuris, šiuo atveju, negrįstai ilgai užsitęsė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai dėl šių moralinių išgyvenimų yra pagrįsti bylos duomenimis ir moralinė žala priteistina. Teismas, nustatydamas moralinės žalos dydį, vertino tai, kad pripažino atsakovo neveikimą nepagrįstu ir tai iš dalies kompensuoja pareiškėjo patirtus išgyvenimus, be to, atsižvelgė į patirtų išgyvenimų pobūdį, susijusį su neteisėtu valstybinio administravimo subjekto neveikimu, kuris užsitęsė apie devynis mėnesius, vilkinant priimti atitinamo pobūdžio sprendimą, ir tai, kad šis neveikimas turėjo įtakos ūkinės veiklos planavimui, susijusiam su ketinimu pirkti nuomojamą žemę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimą.
III.
Lietuvos valstybei atstovaujanti Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 157 – 161) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui argumentai, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimą ir nagrinėjimą. Apskrities viršininkas prieš nustatydamas, ar prašymas pagrįstas ir atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnyje nurodytus atvejus, t. y. priimdamas atitinkamą sprendimą, iš suinteresuotos institucijos turi gauti visus (suinteresuotai institucijai Taisyklėse nustatyta pareiga) Taisyklėse nurodytus dokumentus. Prie Aplinkos ministerijos rašto nebuvo pateiktas teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, turimas detalusis ar specialusis planas, todėl apskrities viršininkas pagrįstai reikalavo pateikti minėtus dokumentus.
2. Teismas sprendime nurodęs, kad buvo pažeistas Taisyklių 16 punktas, šio klausimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu net nenagrinėjo, nes pareiškėjas dėl to klausimo bei pretenzijų (kad nebuvo tinkamai ir laiku informuotas po sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą) nekėlė.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas negalėjo teisėtai viltis, jog naudojami žemės sklypai jam bus parduodami, todėl moralinė žala už teisėtų lūkesčių pažeidimą negalėjo būti priteisiama. Santykiai tarp pareiškėjo ir valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos, yra civiliniai, todėl jiems taikomi CK 1.2 straipsnyje nurodyti principai, tarp kurių ir sutarties laisvės principas. Teismas nepagrįstai, nesiremdamas Lietuvos Respublikos įstatymais, pažeisdamas šalių lygiateisiškumą, gynė tik vienos šalies – pareiškėjo, teises ir lūkesčius, neatsižvelgdamas į kitos šalies – valstybės, teises, lūkesčius ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą grindžia neteisėtu Alytaus apskrities viršininko administracijos vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nesprendžiant nustatytu laiku ir terminais Aplinkos ministerijos 2006-10-30 prašymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos ministerija 2006-10-30 kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką, prašydama pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant prieš terminą sudarytą valstybinės žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo eksploatuojami tvenkiniai ir nuosavybės teise priklausantys statiniai, sutartį su pareiškėju.
Teisinius santykius, susijusius su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau-Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924. Taisyklės detalizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką. Minėtų Taisyklių 5 punkte apibrėžti konkretūs veiksmai ir terminai, per kuriuos apskrities viršininkas turi atlikti nurodytus veiksmus, priimti sprendimus bei pranešti apie juos žemės sklypo savininkui arba kitam žemės naudotojui.
Taisyklių 5 p. nustato, kad apskrities viršininkas per 15 darbo dienų, nuo suinteresuotos institucijos prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, nustato, ar prašymas pagrįstas ir atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnyje nurodytus atvejus.
Jeigu prašymas nepagrįstas, apskrities viršininkas priima sprendimą nepradėti procedūros ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas informuoja suinteresuotą instituciją, žemės savininkus ar kitus žemės naudotojus.
Apskrities viršininkas, nustatęs, kad prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams pagrįstas per kitas 15 dienų privalo išnagrinėti galimybę sudaryti mainų sutartį su žemės naudotoju. Apie pradėtą paėmimo procedūrą Taisyklių 16 p. nustatyta tvarka ir terminais apskrities viršininkas turi informuoti žemės savininką ar naudotoją raštu.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad procedūros nepradėjo dėl to, kad Aplinkos ministerija nepateikė teritorijos, kuriai prašoma pradėti paėmimo procedūra, detalaus ar specialiojo plano be kurio procedūra negalima. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentus. Byloje yra pateiktas Aplinkos ministerijos 2007-06-12 raštas Alytaus apskrities viršininkui, kuriuo pakartotinai ragina atsakovą pradėti procedūrą ir nurodoma, kad Valstybiniai žemės sklypai, numatomi paimti visuomenės poreikiams yra suformuoti pagal specialųjį planavimo dokumentą-Kabelių kadastro vietovės žemės reformos projektą, kuris yra pas atsakovą, todėl rengti kitą teritorijos planavimo dokumentą nebūtina ( b.l. 86).
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininkas neatliko Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 5 ir 16 punkte nurodytų procedūrų ir veiksmų nustatytais terminais. Minėtuose teisės aktuose nurodytų veiksmų atsakovas neatliko apie devynis mėnesius nuo Aplinkos ministerijos prašymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gavimo dienos( nuo 2006-11-02 iki 2007-07-03). Įsakymą dėl prašymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pripažinimo pagrįstu priėmė tik 2007-07-03, o įsakymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimtas 2007-09-18.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad Aplinkos ministerijos dokumentų nepateikimas, negali būti pripažįstamas pagrįstu motyvu nevykdyti teisės aktų reikalavimų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje. Apskrities viršininkas, nepriimdamas jokio sprendimo ir neatlikdamas teisės aktuose apibrėžtų pareigų, neveikė taip kaip pagal minėtus teisės aktus privalėjo veikti.
Valstybės atsakomybė už žalą , atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų ( neveikimo) reglamentuojama Civilinio kodekso 6.271 str. Žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamojoje byloje, pirmos instancijos teismas, ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pripažinęs atsakovo neveikimą neteisėtu, pagrįstai neturtinės žalos padarymą siejo su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju su Viešojo administravimo įstatymu.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmos instancijos teismo argumentus dėl moralinės žalos. Pirmos instancijos teismas sprendime įvertino pareiškėjo argumentus 6.250 str. 1 d. aspektu ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, gavusi Aplinkos ministerijos pranešimą apie tai, kad Alytaus apskrities viršininkui pateiktas prašymas paimti pareiškėjos naudojamą žemę visuomenės poreikiams, teisėtai vylėsi ir įgijo teisėtą lūkestį, kad viešojo administravimo subjektas atliks jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus, tiesiogiai susijusius su jos naudojamu žemės sklypu ir planuojama ūkine veikla.
Apelianto skundo teiginys, kad teismo sprendime be pagrindo nurodytas Taisyklių 16p. pažeidimas, negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisingą sprendimą, nes atsakovas, duomenis apie sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. Tačiau, konstatavus aplinkybę, kad atsakovas apie priimtą 2007-09-18 sprendimą pranešė pareiškėjui tinkamai, nepaneigiamas atsakovo neteisėtas neveikimas iki minėto sprendimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir šioje byloje nėra reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apskrities viršininko apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.