- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- eI2-927-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03110-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Audito, .Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. V4-184 „Dėl poveikio priemonės ir nurodymo nemokumo administratoriui R. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – įspėjimas.
Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo pakankamai duomenų apie bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Euraz LT“ (toliau – ir Įmonė) kredito įsipareigojimus, todėl buvo paskelbęs skelbimą laikraštyje bei siuntė užklausas antstoliams. Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. gavo duomenų iš antstolės apie BUAB „Euraz LT“ ir jos sąskaitas kredito įstaigose. Šią informaciją pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. išsiuntė kredito įstaigoms kartu su pranešimu apie bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjas mano, kad kredito įstaigas informavo tinkamai ir nepažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto.
Pažymi, jog pareiškėjas buvo informuotas buvusio BUAB „Euraz LT“ direktoriaus, jog siunčiami dokumentai bus perduoti, nes adresu Europos pr. 22, Kaunas, įmonės buveinės nebuvo. Kiek vėliau šią aplinkybę patvirtino, tai, kad teismo dokumentai buvo siunčiami adresu Vėjo skg. 10, t. y. į direktoriaus deklaruotą gyvenamąją vietą, kur pareiškėjas taip pat neturėjo galimybių atvykti. Taigi šiuo atveju nebuvo pažeisti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 1 dalis. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybės pagal Įstatymo reikalavimus tinkamai informuoti BUAB „Euraz LT“ darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, todėl kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ tam, kad galėtų sužinoti įmonės darbuotojų adresus. Gavęs šiuos duomenis, pareiškėjas šią informaciją išsiuntė registruotu paštu, tačiau dalis laiškų sugrįžo neįteikti. Nesutinka, kad BUAB „Euraz LT“ vadovą pareiškėjas atleido pažeisdamas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą.
Tvirtina, kad ne laiku pateikta ataskaita turėtų būti laikytina kaip procedūrinio pobūdžio pažeidimas, kuris nedarė jokios įtakos kreditorių turtiniams interesams. Pareiškėjo teigimu, jis dėjo visas pastangas, kad būtų pateikta kuo išsamesnė informacija kreditorių susirinkimui, tačiau dėl buvusio BUAB „Euraz LT“ direktoriaus elgesio susirinkimas buvo sušauktas pavėluotai. Galutinei ataskaitai pareiškėjas neturėjo duomenų. Pareiškėjas informavo kreditorius, kad ataskaitą pateiks gavęs visus dokumentus ir perėmęs BUAB „Euraz LT“ turtą. Esant šioms aplinkybėms, tokio pobūdžio pažeidimas neturėtų būti laikomas reikšmingu, kadangi kreditoriai visada gauna informaciją apie atliekamus veiksmus.
Pažymi, kad jis neturėjo galimybių BUAB „Euraz LT“ kreditorių susirinkimui pateikti įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto, nes neturėjo duomenų apie jos administravimo išlaidas. Sprendimas tvirtinti sąmatą po dokumentų ir turto perdavimo yra logiškas ir nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, jei įmonėje nėra turto, tokiais atvejais nemokumo administratorius ir prisiima visą administravimo naštą.
Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktų, nes likvidavimo procedūra buvo nustatyta iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir įstatymas nenumato, per kokį terminą administratorius privalo įvykdyti kreditorių priimtą nutarimą.
Atkreipia dėmesį, kad neturėdamas pirminių BUAB „Euraz LT“ buhalterinės apskaitos dokumentų, pareiškėjas neturėjo galimybės pradėti organizuoti įmonės apskaitos tvarkymo. Mano, kad pažeidimas padarytas, tačiau neturint pakankamai duomenų teikti nulines ataskaitas dėl to, kad taip yra įtvirtinta Įstatyme, nėra tikslinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, didžioji dalis pažeidimų yra procedūrinio pobūdžio, todėl neturėtų būti laikomi svarbiais, nes nedarė jokios įtakos BUAB „Euraz LT“ nemokumo administravimui ir kreditorių turtiniams interesams.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad didžioji dalis Tarnybos nustatytų pažeidimų yra procedūrinio pobūdžio ir reikšmingos įtakos BUAB „Euraz LT“ nemokumo administravimui ir kreditorių turtiniams interesams neturėjo. Tačiau pareiškėjas, būdamas savo veiklos profesionalas, turi dėti maksimalias pastangas išlaikyti juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktų nuostatuose nustatytus terminus nemokumo procedūroms atlikti. Iš dalies sutinka su pareiškėju, kad dalis pažeidimų laikytini procedūrinio pobūdžio, kadangi neturėjo lemiamos reikšmės BUAB „Euraz LT“ nemokumo administravimui ir kreditorių turtiniams interesams, tačiau nustatyti pažeidimai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nepakankamai aktyviai ir operatyviai veikė administruodamas BUAB „Euraz LT“ nemokumo procesą, neatliko tam tikrų pareigų arba jas atliko praleisdamas teisės aktuose nustatytus terminus.
Tvirtina, kad nutraukinat darbo sutartį dėl įmonei iškeltos bankroto bylos, kaip ir numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), turėtų būti laikomasi Įstatyme įtvirtintų darbo sutarties reglamentuojančių normų. Įstatymas nenumato draudimo atleisti sergančius darbuotojus, todėl, iškėlus bankroto bylą, yra atleidžiami visi darbuotojai. Be to, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai dėl administravimo išlaidų sąmatos projekto ir ataskaitos nepateikimo pirmajam kreditorių susirinkimui, nelaikytini mažareikšmiais, kadangi tokiais veiksmais yra užkertamas kelias spręsti kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad, neturint įmonės dokumentų, nėra galimybės sudaryti ataskaitos, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato jokių ataskaitos nesudarymo ir neteikimo kreditorių susirinkimui tvirtinti išimčių.
Pastebi, kad BUAB „Euraz LT“ finansinės atskaitomybės dokumentų neparengimas nelaikytinas mažareikšmiu pažeidimu, kadangi tokiais atvejais yra užkertamas kelias kreditoriams gauti informaciją apie esamą įmonės padėtį bankroto byloje. Be to, įmonių turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, o Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustato finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles. Įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti šias ataskaitas, atitinkamus nukrypimus paaiškinat aiškinamajame rašte.
Akcentuoja, kad BUAB „Euraz LT“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo, nurodančio organizuoti įmonės reikalavimo teisės pardavimą varžytinėse, nevykdymas laikytinas esminiu bei reikšmingu pažeidimu, kadangi nepagrįstas delsimas gali lemti neigiamas pasekmes kreditorių interesams ir jų finansinių reikalavimų tenkinimui. Be to, vilkinamas pats nemokumo procesas. Tarnyba nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, kurios trukdė pareiškėjui šį procesą pradėti.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, nors dalis pažeidimų ir buvo mažareikšmiai, tačiau skiriant poveikio priemonę buvo vertinama visi 17 pažeidimų kartu, kurių kiekis yra pakankamai didelis. Taigi laikytina, jog nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju įvertinus faktines aplinkybes bei įgyvendinant diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, pareiškėjui buvo paskirta švelniausia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalyje numatyta poveikio priemonė – įspėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. V4-184 dalies, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2020 m. balandžio 17 d. Tarnyba raštu Nr. (10.10E) D2-1069 informavo pareiškėją, jog bus atliekamas patikrinimas, kaip pareiškėjas vykdo pareigas administruojant BUAB „EURAZ.LT“ nemokumo procesą, paprašė pateikti dokumentus.
2020 m. gegužės 18 d. (gavimo Tarnyboje data) pareiškėjas pateikė dokumentus ir paaiškinimus.
Tarnybai paprašius, 2020 m. birželio 12 d. (gavimo Tarnyboje data) pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus.
2020 m. liepos 14 d. Tarnyba paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus.
Pakartotinai paprašius, 2020 m. liepos 22 d. (gavimo tarnyboje data) pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus.
2020 m. liepos 24 d. Tarnyba pratęsė terminą administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti iki 2020 m. rugsėjo 7 d.
2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui pateiktas išvados projektas Nr. D4-1411 „Dėl nemokumo administratoriaus R. P. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“.
2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė raštą „Nuomonė dėl išvados projekto“.
2020 m. rugpjūčio 13 d. Tarnyba raštu Nr. D4-1489 patvirtino Išvadą dėl „Dėl nemokumo administratoriaus R. P. visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad buvo padaryti šie pažeidimai: 1) pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kadangi pareiškėjas ne laiku informavo kredito įstaigas apie BUAB „EURAZ.LT“ iškeltą bankroto bylą (terminas praleistas 4 mėnesius); 2) pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punktas, kadangi pareiškėjas nenuvyko į BUAB „EURAZ.LT“ buveinę; 3) pažeista Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 19 straipsnio 1 dalis, kadangi pareiškėjas ne laiku įspėjo BUAB „EURAZ.LT“ darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą su įmonę (terminas praleistas 23 darbo dienas); 4) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 19 straipsnio 1 dalis, nes dalį darbuotojų atleido ne pagal nustatytą tvarką; 5) pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, kadangi pareiškėjas ne pagal nustatytą tvarką nutraukė sutartį su BUAB „EURAZ.LT“ vadovu; 6) pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1 papunktis, kadangi pareiškėjas ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus kreditorinius reikalavimus (terminas praleistas 3 mėnesius); 7) pažeista Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėjas ne laiku sušaukė pirmąjį UAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkimą (terminas praleistas beveik 4 mėnesius); 8) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas, nes pareiškėjas nepateikė pirmajam BUAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkimui tvirtinti savo veiklos ataskaitos; 9) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas, 36 straipsnio 4 dalis, nes pareiškėjas pirmajam BUAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkime nepateikė svarstyti įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto; 10) pažeista Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, nes pareiškėjas ne laiku pateikė Juridinių asmenų registrui priimtą teismo nutartį dėl BUAB „EURAZ.LT“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas ilgiau kaip 2 metus); 11) pažeista Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktai, nes pareiškėjas nevykdo kreditorių susirinkime priimto nutarimo, nurodančio organizuoti BUAB „EURAZ.LT“ reikalavimo teisės pardavimą varžytynėse; 12) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktas, Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 papunktis, nes pareiškėjas iki patikrinimo pradėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) nepateikė Tarnybai nutarties, kuria BUAB „EURAZ.LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 13) pažeisti Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1 punktas, nes iki patikrinimo pradėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) pareiškėjas, teismui priėmus nutartį dėl BUAB „EURAZ.LT“ likvidavimo, nepateikė ataskaitos Tarnybai; 14) pažeistas JANĮ 66 straipsnio 17 punktas, nes pareiškėjas neorganizuoja BUAB „EURAZ.LT“ apskaitos tvarkymo; 15) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, nes pareiškėjas iki patikrinimo pradėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) nesudarė ir nepateikė teismui 2016, 2017 m. BUAB „EURAZ.LT“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o taip pat nesudarė 2018, 2019 m. įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių; 16) pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, nes pareiškėjas nepateikė teismui BUAB „EURAZ.LT“ likvidavimo pradžios ataskaitos; 17) pažeistas Įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes pareiškėjas ne laiku pateikė teismui prašymą dėl BUAB „EURAZ.LT“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pritaikius įmonei supaprastintą bankroto procesą (terminas praleistas 6 darbo dienas).
2020 m. rugpjūčio 17 d. priimtas skundžiamas Tarnybos įsakymas Nr. V4-184, kuriuo Tarnybos direktorius pavedė ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veikos trūkumus, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 11 d. užtikrinti 2016–2019 m. BUAB „EURAZ.LT“ metinių, likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą bei pateikti Tarnybai tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat skirti poveikio priemonę – įspėjimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto procesą.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį atlikti įmonės bankroto procedūras turi teisę bankroto administratorius, paskirtas teismo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
Pareiškėjas nesutinka su kai kuriais nustatytais pažeidimais (1–5 pažeidimai, 7–9 pažeidimai, 11 ir 14 pažeidimai), mano, kad jų nepadarė, kitais atvejais neginčija, kad pažeidimai padaryti, tačiau nesutinka su jų vertinimu, mano, kad jie mažareikšmiai (6 pažeidimas, 10 pažeidimas, 12 pažeidimas, 13 pažeidimas, 15–17 pažeidimai).
Pirmuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kadangi pareiškėjas ne laiku informavo kredito įstaigas apie BUAB „EURAZ.LT“ iškeltą bankroto bylą (terminas praleistas 4 mėnesius). Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes neturėdamas įmonės dokumentų visais įmanomais būdais stengėsi gauti informaciją apie įmonės kreditorius: paskelbė skelbimą laikraštyje, siuntė užklausas antstoliams, 2017 m. kovo 30 d. gavo duomenų iš antstolės apie BUAB „Euraz LT“ ir jos sąskaitas kredito įstaigose, šią informaciją 2017 m. balandžio 3 d. išsiuntė kredito įstaigoms kartu su pranešimu apie bankroto bylos iškėlimą.
Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui, jeigu bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jeigu bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi Įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 24 d. 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas el. paštu informavo Įmonės kreditorius, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie Įmonei iškeltą bankroto bylą. 2016 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas paskelbė laikraštyje „Lietuvos rytas“ skelbimą apie įmonei iškeltą bankroto bylą bei kreditorių teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus. 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjas informavo kredito įstaigas, kuriose Įmonė buvo atidariusi banko sąskaitas apie iškeltą bankroto bylą Įmonei.
Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo jis nepadarė, nes kredito įstaigas informavo operatyviai, kai tik, pasikreipęs į antstolį, gavo iš jo informaciją. Nurodo, kad iš antstolės V. Š. gavo 2017 m. kovo 30 d. pranešimą, kokiose kredito įstaigose Įmonė turėjo sąskaitas. Po to nedelsiant informavo kredito įstaigas (2017 m. balandžio 3 d.). Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes pareiškėjas neįrodė, kad į antstolius kreipėsi operatyviai, be nepagrįsto delsimo. Pažymėtina, kad skelbimas laikraštyje paskelbtas dar 2016 m. gruodžio 9 d., o iš antstolių atsakymas gautas tik daugiau kaip po 3 mėnesių.
Antruoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punktas, kadangi pareiškėjas nenuvyko į BUAB „EURAZ.LT“ buveinę. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes iš Įmonės direktoriaus sužinojo, kad adresu Europos pr. 122, Kaunas, Įmonės buveinės nėra. Tikroji Įmonės buveinė buvo Vėjo skg. 10, Šiauliai, t. y. buvusio vadovo deklaruota gyvenamoji vieta, į kurią patekti administratorius neturi galimybių.
Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punktas nustato, kad administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakoma įleisti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir (ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), administratorius kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas (teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo atvykti. Teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus, gali skirti iki 2 896 eurų baudą.
Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas nebuvo įmonės buveinėje, taigi Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto pažeidimas užfiksuotas pagrįstai. Priežastis, kurias pareiškėjas nurodo, kodėl nevyko, teismas atmeta, nes jos nepateisina įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymo.
Trečiuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeisti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 19 straipsnio 1 dalis, kadangi pareiškėjas ne laiku įspėjo BUAB „EURAZ.LT“ darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą su įmonę (terminas praleistas 23 darbo dienas). Ketvirtuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 19 straipsnio 1 dalis, nes dalį darbuotojus atleido ne pagal nustatytą tvarką. Penktuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, kadangi pareiškėjas ne pagal nustatytą tvarką nutraukė sutartį su BUAB „EURAZ.LT“ vadovu. Pareiškėjas teigia, kad šių pažeidimų nepadarė, nes neturėjo darbuotojų darbo sutarčių ir nežinojo darbuotojų adresų, kreipėsi į Registrų centrą, kad gautų jų deklaruotas gyvenamąsias vietas, išsiuntė registruotus laiškus, kurių dalis grįžo neįteikti. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) darbuotoją atleisti jam esant nedarbingam, nebuvo galima.
Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas nustato, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša Užimtumo tarnybai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis Įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas, nors įspėjimus darbuotojams surašė 2016 m. lapkričio 25 d., tačiau veiksmų sužinoti jų adresus ėmėsi tik 2016 m. gruodžio 14 d. (tą dieną kreipėsi į registrų centrą dėl Gyventojų registro duomenų gavimo), adresus gavo 2016 m. gruodžio 29 d., laiškus išsiuntė gruodžio 30 d. Buvusio vadovo adresą žinojo, tačiau jam laišką išsiuntė tik 20216 m. gruodžio 15 d. Teismo vertinimu, toks delsimas nėra niekuo pateisinamas ir nėra tinkamas. Taip pat teismas pažymi, kad apie darbuotojams suteiktą nedarbingumą byloje nėra jokių duomenų, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta. Taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 19 straipsnio 1 dalį.
Septintuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeista Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėjas ne laiku sušaukė pirmąjį UAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkimą (terminas praleistas beveik 4 mėnesius). Aštuntuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas, nes pareiškėjas nepateikė pirmajam BUAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkimui tvirtinti savo veiklos ataskaitos. Pareiškėjas teigia, kad formaliai traktuojant įstatymo nuostatas galima konstatuoti pažeidimą, tačiau pažeidimas nėra reikšmingas, nes turi būti įvertinta, kad pareiškėjas dėjo pastangas, kad kreditorių susirinkimui būtų pateikta kuo išsamesnė informacija, tačiau dėl buvusio direktoriaus elgesio neperduodant dokumentų ir turto, nebendradarbiavimo, proceso vilkinimo, melagingų pažadų davimo susirinkimas sušauktas pavėluotai. Pilnai ataskaitai duomenų nebuvo, kreditoriai informuoti, kad ataskaita bus pateikta gavus dokumentus ir perėmus turtą.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. vasario 1 d., patvirtino Įmonės kreditorių reikalavimus, jie nebuvo ginčijami teisme. Taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2017 m. kovo 16 d. (per 30 darbo dienų), tačiau buvo sušauktas 2017 m. liepos 10d. (terminas praleistas beveik 4 mėnesius). Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad tam jis turėjo priežasčių (buvusio direktoriaus elgesys), nes buvusio direktoriaus elgesys netrukdė pareiškėjui vykdyti pareigą sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą laiku.
Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas nustato, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ataskaita nebuvo pateikta ir nebuvo patvirtinta. Taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą.
Devintuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas, 36 straipsnio 4 dalis, nes pareiškėjas pirmajam BUAB „EURAZ.LT“ kreditorių susirinkime nepateikė svarstyti įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes neturėjo informacijos apie įmonės debitorius, ginčijamus sandorius, išlaidas turto apsaugai, teisiniams ginčams, apskaitos tvarkymui ir kt. išlaidoms, kurios pripažįstamos administravimo išlaidomis. Be to, jei įmonėje nėra turto, tai administratorius prisiima visą administravimo naštą.
Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas pirmajam kreditorių susirinkimui nepateikė svarstyti administravimo išlaidų sąmatos projekto, taigi Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir 36 straipsnio 4 dalies pažeidimas užfiksuotas pagrįstai. Priežastis, kurias pareiškėjas nurodo, teismas atmeta, nes jos nepateisina įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymo.
Vienuoliktuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeista Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktai, nes pareiškėjas nevykdo kreditorių susirinkime priimto nutarimo, nurodančio organizuoti BUAB „EURAZ.LT“ reikalavimo teisės pardavimą varžytynėse. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo nepadarė, nes likvidavimo procedūra nustatyta iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi terminas įvykdyti dar nesuėjęs.
JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka (11 punktas) ir vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (13 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimas nusprendė dėl reikalavimo teisės į priteistą žalą (2019 m. gegužės 27 d. teismas sprendimu patenkino administratoriaus ieškinį dėl žalos iš buvusio vadovo priteisimo) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nuspręsta pardavinėti varžytinėse, skelbiant dvejas varžytines. Taip pat nėra ginčo, kad patikrinimo metu, kuris prasidėjo 2020 m. balandžio 17 d., iki pat 2020 m. rugpjūčio 17 d., kai buvo priimtas įsakymas, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų kreditorių susirinkimo valiai įgyvendinti. Tai, kad dar yra laiko kreditorių susirinkimo sprendimui įvykdyti nešalina pareiškėjo atsakomybės, kad veiksmų imamasi neoperatyviai, delsiama be jokio teisėto pagrindo ir priežasties. Taigi atsakovas pagrįstai užfiksavo JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktų pažeidimą.
Penkioliktuoju pažeidimu Tarnyba konstatavo, kad pažeistas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, nes pareiškėjas iki patikrinimo pradėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) nesudarė ir nepateikė teismui 2016, 2017 m. BUAB „EURAZ.LT“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o taip pat nesudarė 2018, 2019 m. įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių. Pareiškėjas teigia, kad formaliai žiūrint galima teigti, jog pažeidimas yra, tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad jis neturėjo jokių pirminių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir neturi galimybių organizuoti įmonės apskaitos tvarkymą.
Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas nustato, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.
Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas iki patikrinimo pradėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.) nesudarė ir nepateikė teismui 2016, 2017 m. BUAB „EURAZ.LT“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o taip pat nesudarė 2018, 2019 m. įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių, taigi Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pažeidimas užfiksuotas pagrįstai. Priežastis, kurias pareiškėjas nurodo, teismas atmeta, nes jos nepateisina įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymo.
Taigi teismas konstatuoja, kad tuos pažeidimus, kuriuos pareiškėjas neigia, atsakovė konstatavo pagrįstai. Kitų pažeidimų pareiškėjas neneigia (6, 10, 12, 13, 15–17 pažeidimai), tačiau vertina juos kaip mažareikšmius.
Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2020 m. liepos 9 d.) (toliau – ir Taisyklės) 22³ papunktyje nustatyta, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris: 1) nėra kartotinis; 2) truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų; 3) nepavojingas ir (ar) tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų; 4) neturėjo reikšmingos įtakos restruktūrizavimo proceso administravimui; 5) neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams.
Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad ne visi pareiškėjo padaryti pažeidimai gali būti pripažįstami mažareikšmiais. Pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai susiję su darbuotojų ir vadovo įspėjimu apie atleidimą iš darbo ir atleidimu iš darbo, su išlaidų sąmatos projekto neparengimu, su ataskaitos neparengimu, su apskaitos nevedimu, su kreditorių susirinkimo pavedimų nevykdymu tiek pagal savo reikšmę, tiek pagal trukmę, tiek pagal pobūdį yra esminiai ir negali būti pripažinti mažareikšmiais. Jie neatitinka Taisyklių 22³ papunktyje nustatyto mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sampratos.
LVAT praktikoje (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog didžioji dalis pažeidimų, pareiškėjo teigimu, buvo procedūriniai (mažareikšmiai) nesudaro pagrindo iš esmės naikinti skundžiamo Įsakymo, kadangi Tarnyba išnagrinėjo visus pareiškėjo veiksmus, o ne tik formaliai konstatavo reikšmingus pažeidimus, t. y. vertino visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir procedūrinius pažeidimus, o ne formaliai įvertino situaciją. Priešingai, nei bando tikinti pareiškėjas, formalūs pažeidimai, visų pažeidimų kontekste, negali švelninti atsakomybės, priešingai – aplinkybė, kad Tarnyba nustatė 17 pažeidimų, vertintina kaip atsakomybę sunkinantis veiksnys. Be to, atsakovas nustatė pažeidimų, kurie nėra mažareikšmiai.
Iš Tarnybos išvados turinio matyti, kad atsakovė tiksliai ir aiškiai detalizavo pažeidimą kvalifikuojančias, t. y. nurodė ką ir pagal kokius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjas privalėjo atlikti, tačiau neatliko, konkretizavo pareiškėjo veikas Įmonės procedūroje. Todėl aiškiai ir tiksliai nurodė tyrimo ribas ir apimtį, susiejo pareiškėjo veiksmus (neveikimą) su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis jų taikymo metu. Pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjui švelniausia nuobauda paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.