- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-317-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14905-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. I.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., S. I.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos E. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18886-285/2013 pagal pareiškėjos E. I. skundą dėl Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. veiksmų, suinteresuotieji asmenys J. I. ir S. I.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto 28-ojo biuro notaro M. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-80/2013 ir įpareigoti notarą priimti pareiškėjos kaip mirusio F. I. įpėdinio G. I., įpėdinės (jo sutuoktinės) pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Skunde nurodė, kad 2013 m. birželio 3 d. žuvo pareiškėjos sutuoktinis G. I., kuris taip pat buvo ir suinteresuotų asmenų S. I. ir J. I. tėvas. G. I. palikimą priėmė pareiškėja ir jo dukros. G. I. buvo F. I., mirusio 2013 m. gegužės 28 d., sūnus. G. I., žuvo nespėjęs priimti savo tėvo F. I. palikimo per CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėja kreipėsi į notarą M. V., pas kurį buvo užvesta paveldėjimo byla po F. I. mirties, su pareiškimu dėl F. I. palikimo priėmimo, tačiau notaras jos pareiškimą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėja nėra mirusiojo F. I. įstatyminė įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnį, o CK 5.58 straipsnis numato mirusiojo asmens palikimo perėjimą įpėdiniams, bet ne įpėdinio sutuoktiniui, o sutuoktinis CK 5.11 straipsnio prasme nėra įpėdinis. Pareiškėja notaro veiksmą laiko neteisėtu. Pareiškėja sutiko, kad ji nėra F. I. įstatyminė įpėdinė, tačiau dėl paveldėjimo ji kreipėsi kaip jo vienintelio pirmos eilės įstatyminio įpėdinio – mirusiojo sūnaus G. I. įstatyminė įpėdinė, paveldėjusi jo turtą CK 5.13 straipsnio pagrindu, kaip jo sutuoktinė. Pareiškėjos nuomone, CK 5.58 straipsnyje nėra nurodyta, kad mirusiojo įpėdinio, nespėjusio priimti palikimą, paveldėjimo teisė pereina tik jo įpėdiniams, išvardintiems CK 5.11 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus mirusiojo F. I. vaikaitėms J. I. ir S. I..
Teismas nurodė, kad palikėjo G. I. nepriimtas palikimas neįeina į palikėjo turto sudėtį, nes toks turtas nepriklausė mirusiam įpėdiniui jo mirties momentu, todėl jis negali būti palikėjo nei bendroji jungtinė, nei asmeninė nuosavybė. G. I. nepriėmė po tėvo F. I. mirties atsiradusio palikimo, todėl F. I. turtas nepateko į G. I. asmeninės nuosavybės ar dalį bendrosios jungtinės su sutuoktine E. I. nuosavybės turto sudėtį. Pagal CK 5.13 straipsnį E. I. turi teisę paveldėti G. I. jo mirties momentu buvusią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir šią teisę realizavo priimdama G. I. palikimą kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Teismo nuomone, CK 5.58 straipsnio pagrindu G. I. įpėdiniams pagal įstatymą perėjo G. I. teisė priimti F. I. palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnį G. I. pirmosios eilės įpėdiniai yra jo dukros J. I. ir S. I., kurios turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jį priimti ( CK 5.50 str. 3 d.). Atstovavimo teise gali pasinaudoti tik palikėjo F. I. vaikaitės, o palikėjo mirusio sūnaus G. I. sutuoktinė E. I. paveldėti atstovavimo teise negali. Teismas sprendė, kad pareiškėjos paduotas pareiškimas atlikti notarinius veiksmus nesukels teisinių padarinių, nes pareiškėja nepatenka į įstatyme numatytą sąrašą asmenų, galinčių būti įpėdiniais ir nebus teisinio pagrindo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas palikimą priimti gali tik įpėdinis. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti skundžiamo notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Kauno miesto 28-ojo biuro notaro M. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-80/2013 ir įpareigoti notarą priimti pareiškėjos, kaip mirusio F. I., įpėdinio G. I., įpėdinės (jo sutuoktinės) pareiškimą dėl palikimo priėmimo tikslu įgyvendinti mirusio įpėdinio G. I. teisę; priteisti iš S. I. ir notaro M. V. 144 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už skundą dėl notaro veiksmų. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė tokius motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-539/2009), kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009 buvo sprendžiamas klausimas ne dėl asmenų, turinčių teisę paveldėti CK 5.58 straipsnyje numatytu pagrindu, nes tos bylos kasatorių tėvas buvo miręs anksčiau už palikėją, o dėl asmenų, paveldinčių atstovavimo teise pagal CPK 5.12 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje nieko nėra pasisakyta dėl to, kokiems asmenims pagal CK 5.58 straipsnį pereina teisė priimti palikimą bei dėl tokios teisės neperėjimo mirusio asmens sutuoktiniui;
2. Teismo išvadai, jog pareiškėjai CK 5.58 straipsnio pagrindu neperėjo teisė paveldėti G. I. teisės priimti palikimą po jo tėvo Feoktisto mirties, ir tik dėl tos priežasties, kad F. I. turtas nepateko į G. I. asmeninės nuosavybės ar dalį bendrosios jungtinės su sutuoktine E. I. nuosavybės turto sudėtį, trūksta logikos;
3. Nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu teismas pripažino teisę paveldėti G. I. teisę priimti palikimą po jo tėvo mirties kitoms dviem G. I. įpėdinėms - jo dukroms, nes dukros gali paveldėti savo tėvo turtą, kuris jam jo mirties momentu nepriklausė;
4. Teismas, skirtingai nei notaras, net nelaikė, kad G. I. dukros savo senelio turtą paveldi kaip antros eilės įpėdinės - vaikaitės (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), nurodė, kad jos paveldi CK 5.58 straipsnio pagrindu, kaip G. I. pirmos eilės įpėdinės;
5. Įpėdinių, turinčių teisę paveldėti po F. I. mirties, ratas turi būti nustatomas jo mirties momentu, t.y. 2013 m. gegužės 28 d., o ne kreipimosi į notarą dieną. Savo tėvo Feoktisto mirties dieną vienintelis pirmos eilės įpėdinis, galėjęs paveldėti turtą po jo mirties, G. I. buvo gyvas, tačiau jis mirė ir palikimo priimti ar jo atsisakyti nespėjo. CK 5.58 straipsnio pagrindu G. I. teisė priimti jam priklausančią dalį perėjo dukroms CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir pareiškėjai, G. I. įstatyminei įpėdinei CK 5.13 straipsnio pagrindu;
6. Iš CK 5.13 straipsnio yra akivaizdu, kad sutuoktinis yra priskiriamas įpėdiniams, priešingu atveju sutuoktiniui nebūtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimo;
7. Notaras būtų teisus tik tokiu atveju, jeigu CK 5.58 straipsnio 1 dalyje būtų nurodyta, kad mirusio ir nespėjusio priimti palikimą įpėdinio teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams, išvardintiems CK 5.11 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens S. I. (D.) atstovas advokatas E. M. prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį. Nurodė, kad teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009 dėl paveldėjimo atstovavimo teise CK 5.12 straipsnio taikymo vaikaičiams. Pareiškėjos, kaip mirusio G. I. sutuoktinės, paveldėjimo teisės neatsiranda, nes paveldėti CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5.58 straipsnio pagrindu turi teisę F. I. vaikaitės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą notaras M. V. prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Neesant gyvo G. I., po F. I. mirties, palikimas lygiomis dalimis pereina jo vaikaitėms S. I. ir J. I.. Pareiškėja CK 5.13 straipsnio pagrindu įgyvendino savo teisę priimdama palikimą po sutuoktinio G. I. mirties;
2. Paveldėjimo byla užvesta po F. I. mirties, todėl teisę paveldėti turi tik įstatyminiai įpėdiniai nurodyti CK 5.11 straipsnyje, t.y. šiuo atveju antros eilės įpėdiniai (vaikaičiai): S. I. ir J. I.. Mirusiojo sutuoktinės atžvilgiu, paveldėjimo transmisija (CK 5.58 str.) negalima, kadangi ji iš esmės pakeistų CK 5.11 straipsnio taikymą ir šis straipsnis netektų prasmės. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ne tik įpėdiniams, bet ir pergyvenusiam įpėdinio sutuoktiniui po uošvių, anytų mirties, iš esmės pažeistų kitų žemiau esančių įpėdinių teisėtus interesus, prieštarautų palikimo sampratai ir CK 3.89 straipsnio 2 punktui, kur nurodyta, kad sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė;
3. Įstatymas nenumato galimybės asmeniui, nesusijusiam giminystės ryšiais, paveldėti turtą po mirusiojo asmens mirties. Pareiškėjos noras paveldėti, yra noras sumažinti kitos įstatyminės įpėdinės S. I. dalį;
4. Pareiškėja nenurodė kokią dalį ji „kaip įpėdinė“ turėtų paveldėti. CK 5.13 straipsnyje numatytą teisę pareiškėja įgyvendino paveldėdama po savo sutuoktinio G. I. mirties. CK 5.11 straipsnio pagrindu pareiškėja paveldėti teisės neturi. CK 5.12 straipsnyje paveldėti atstovavimo teise numatyta mirusiojo vaikams. CK 5.58 str. nuostata taikoma sistemiškai aiškinant kitas CK penktos knygos nuostatas. Jokio kito straipsnio, kurio pagrindu ji įgytų teisę paveldėti pareiškėja nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti. Mirusio įpėdinio įpėdinis negali išreikšti už mirusįjį jo valios, kurios jis neišreiškė, būdamas gyvas. Dėl to tokiems atvejams, kai įpėdinis, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą (CK 5.50 str.), reglamentuoti įstatymų leidėjo specialiąja teisės norma įtvirtintas mirusio įpėdinio teisės priimti palikimą perėjimo jo įpėdiniams institutas, suteikiantis teisę mirusiojo įpėdinio įpėdiniams savo, o ne mirusio įpėdinio vardu įgyvendinti mirusiojo neįgyvendintą teisę priimti palikimą (CK 5.58 str.). Teisės doktrinoje toks teisės priimti palikimą perėjimas vadinamas paveldėjimo transmisija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institutas suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio, valią dėl palikimo priėmimo. Mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė paveldėti transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2011). Tam, kad teisė priimti palikimą pagal CK 5.58 straipsnį pereitų įpėdiniams, būtinos šios sąlygos: įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks asmuo miršta nespėjęs šios teisės įgyvendinti, t. y. nespėjęs priimti palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 28 d. mirus F. I., nesant mirusiojo testamento, teisė paveldėti jo turtą atsirado mirusiojo pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui mirusiojo sūnui G. I., kuris palikimo atsiradimo dieną buvo gyvas (mirė 2013 m. birželio 3 d.) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir antros eilės įpėdinėms mirusiojo vaikaitėms S. I. ir J. I. (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), tačiau antros eilės įpėdinės galėjo paveldėti tuo atveju, jeigu pirmos eilės įpėdinis G. I. būtų palikimo nepriėmęs ar atsisakęs palikimo (CK 5.11 str. 2 d.). Nesant daugiau F. I. pirmos eilės įpėdinių, G. I. įgijo teisę į visą savo tėvo palikimą. G. I. per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo nespėjo priimti palikimo, nes 2013 m. birželio 3 d. mirė, nepasibaigus CK 5.50 straipsnyje nustatytam terminui, todėl pagal CK 5.58 straipsnio 1 dalį, mirusiojo G. I. teisė priimti jo tėvo F. I. palikimą perėjo mirusiojo G. I. įpėdiniams. Byloje kilo ginčas, ar nespėjusio priimti palikimą mirusiojo įpėdinio teisė priimti palikimą CK 5.58 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, pereina mirusiojo įpėdinio sutuoktiniui. Nors CK 5.11 straipsnyje išvardintose įpėdinių pagal įstatymą eilėse sutuoktinis nėra nurodytas, tačiau CK 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, ar su antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutuoktinis taip pat pripažįstamas įpėdiniu pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Pažymėtina, kad CK 5.58 straipsnio 1 dalyje nėra įvardinta, kad tik CK 5.11 straipsnyje nurodytiems mirusiojo įpėdiniams galima transmisija. Teisėjų kolegijos nuomone, mirusiojo sutuoktinio atžvilgiu paveldėjimo transmisija yra galima, išskyrus CK 5.7 straipsnyje nurodytus atvejus, kai pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą. Šioje byloje CK 5.7 straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatyta. Pareiškėja kartu su mirusiojo G. I. dukterimis pirmos eilės įpėdinėmis priėmė jo palikimą. Teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, t. y. perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises yra civilinė asmens teisė, kuri gali būti paveldima bendra tvarka (CK 5.1 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju mirusiojo G. I. teisė paveldėti savo mirusiojo tėvo F. I. palikimą CK 5.58 straipsnio pagrindu perėjo mirusiojo G. I. dukroms įpėdinėms S. I. ir J. I. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) bei jį pergyvenusiai sutuoktinei E. I. (CK 5.13 str.). Pareiškėja turi teisę paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo paveldėjimo bylą po F. I. mirties užvedusiam notarui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Kauno miesto 28-ojo biuro notaro M. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. S-80/2013 naikinamas, notaras įpareigojamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl F. I. palikimo priėmimo (CPK 330 str., 337 str. 1 d., 2 p., 338 str.).
Pareiškėja prašė iš suinteresuotų asmenų S. I. ir notaro M. V. priteisti 144 Lt žyminį mokestį, pareiškėjos sumokėtą už skundą dėl notaro veiksmų (b. l. 18). Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Įvertinus tai, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. I. ir notaro M. V. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, apeliacinės instancijos teisme išsprendus klausimą iš esmės ir patenkinus pareiškėjos skundą, yra pagrindas priteisti pareiškėjai žyminį mokestį lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų S. I. ir notaro M. V..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kauno miesto 28-ojo biuro notaro M. V. 2013 m. rugsėjo 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-80/2013 panaikinti. Įpareigoti notarą M. V. priimti pareiškėjos E. I. pareiškimą dėl F. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo.
Priteisti pareiškėjai E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų S. I. (D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir notaro M. V. (Birželio 23-osios g. 8-2, Kaunas) po 72,00 Lt žyminio mokesčio išlaidoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.