Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei J. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. G. (O. G.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su atsakovu nebegyvena ir nebeveda bendro šeimos ūkio jau nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Mano, kad santuokinis ryšys nutrūko dėl jos ligos. Teigė, jog atsakovas, pradžioje buvęs rūpestingu sutuoktiniu, bet jai susirgus sunkia liga ir netekus 60 proc. darbingumo, jo elgesys pasikeitė, t. y. elgėsi netinkamai ir iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Nurodė, jog jai dar esant ligoninėje, atsakovas susirinko savo daiktus ir išėjo gyventi kitur. Nuo to laiko su atsakovu nebendrauja, nes nebeturi jokių bendrų interesų ar reikalų. Bendrai yra užgyvenę tik automobilį, kuriuo naudojasi ji viena, bet dalijant šį turtą, siūlo atsakovui pusę turto vertės kompensaciją. Kito jokio dalintino turto, nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi. Patvirtino, jog niekam ji nėra skolinga, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus po faktinio jų išsiskyrimo, jai nėra žinoma. Viską, ką norėjo atsakovas gauti iš santuokoje sukaupto kilnojamojo turto, yra pasiėmęs bei ginčo dėl to nėra. Norėdama santuoką nutraukti bendru sutikimu, kreipėsi į atsakovo motiną, palikdama jai savo telefono numerį, bet atsakovas su ja nesusisiekė bei nebandė santuokos nutraukimo klausimą spręsti geruoju, todėl kreipėsi į teismą. Yra įsitikinusi, kad šeima iširo tik dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti, nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, bei padalinti santuokoje įgytą turtą, nes santuoka nebeteko prasmės. Sutiktų sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atiteksiančią didesnę turto dalį. Prašo ieškinį visiškai tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė į ieškinį atsiliepimo. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pagrindžia, kad šalių vardu nuo 2004-07-21 nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje (b. l. 7-8). Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovės vardu 2012-02-28 yra įregistruota pilkos spalvos transporto priemonė – keleivinis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo O. G. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduota pažyma patvirtina ieškovės teiginius, jog jai yra mokama netekto darbingumo pensija (b. l. 12). Kaip matyti, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2013-10-31 iki 2034-08-24 yra nustatęs ieškovės 35 procentų darbingumo lygį (b. l. 13,27). Ieškovė nuo 2014-12-18 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 6).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai jau trys metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Nėra duomenų, kad atsakovas po faktinio šeimos iširimo momento, rūpinosi šeima ar sutuoktine. Ieškovė pripažino, jog jausdamasi įskaudinta sutuoktinio nerūpestingumo, neieškojo būdų ir galimybių susitaikyti su atsakovu, nes apsisprendė santuoką nutraukti. Taip pat nereikalauja iš atsakovo išlaikymo, pripažindama, nors ir yra iš dalies netekusi darbingumo, bet yra pajėgi save išlaikyti.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei ieškovės paaiškinimams, darytina išvada, kad šalių sutaikyti nėra galimybės. Vadinasi, pagal esamus teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi daugiau kaip prieš metus, bendro šeimos ūkio šalys nebeveda, negyvena įrodymus, paaiškinimus, galima santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas, kad stengiasi išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu, ieškinys tenkintinas iš dalies bei nutrauktina santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Šiuo atveju, pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (Civilinio kodekso 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2004; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl asmeninės nuosavybės nėra (Civilinio proceso kodekso 12, 185, 197, 200 straipsniai). Tokiu būdu laikytina, kad santuokos metu įgytas turtas – automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis. Tačiau jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo antrajam išmokėti kompensaciją (Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 3.98, 3.116 – 3.117, 3.127 straipsniai).

Šiuo atveju, atsižvelgus į šalių bendrai užgyvento turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, nustatyta, kad natūra turto lygiomis dalimis padalinti nėra galimybės. Turtas dalintinas tokiu būdu: ieškovei priteistinas kilnojamas turtas - 200 Eur vertės transporto priemonė, o atsakovui – 100 Eur šio turto kompensacija.

Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Tokių leistinų rašytinių įrodymų šalys į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Sodros duomenimis ieškovei yra mokama netekto darbingumo pensija, kuri tarp šalių nedaloma, nes šios lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe. Apie atsakovo įsidarbinimus, gaunamas pajamas ar turimus finansinius įsipareigojimus duomenų byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis, paduodant ieškinį į teismą (nuo 200 Eur ieškinio sumos mokamas ne mažesnis kaip 20 Eur ir santuokos nutraukimo – 41,00 Eur, iš viso: 61,00 Eur), nuo kurio ieškovė yra atleista, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo, nes šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsnis). Ieškovei 2015-07-08 sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiais klausimais, yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė advokato pagalba (b. l. 15). Tačiau šiuo atveju išlaidos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai negali būti iš atsakovo priteisiamos, nes išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 197, 200 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą 2004-09-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Budapešto mieste Vengrija, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste Lietuva, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – G., G..

Kilnojamasis registruotinas turtas - pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) (Lietuvoje (duomenys neskelbtini)) pirmosios registracijos transporto priemonė – keleivinis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini) J. G. vardu, po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka J. G..

Priteisti iš ieškovės J. G. už jai atitenkančią didesnę turto dalį 100,00 Eur kompensaciją atsakovui O. G. (O. G.).

Po santuokos nutraukimo banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių (J. G. ir O. G.) valdomos piniginės lėšos lieka asmenine nuosavybe to, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelės, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos.

Priteisti iš atsakovo O. G. (O. G.) 61,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.