Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-1678-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
2-1678-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00715-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1678-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00715-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. J. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Tauro ženklas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. J. 2019 m. kovo 2 d. bankroto administratorei elektroniniu paštu išsiųstame prašyme nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Nurodė, kad dirbo UAB „Tauro ženklas“, pagal darbo sutartį buvo numatytas 425 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Už 2016-07-01–2016-12-31 laikotarpį negavo atlyginimo. 2017 m. sausio 2 d. parašė prašymą atleisti iš darbo, tačiau, jo žiniomis, iki balandžio pradžios nebuvo atleistas, už šį laikotarpį darbo užmokestis taip pat nebuvo sumokėtas. Prašė jam priklausančią sumą pervesti į jo banko sąskaitą.

2. Bankroto administratorė UAB „Tigesta“ nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. prašymas jai nebuvo pateiktas. Iš paties D. J. pateiktų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) dokumentų nustatė, kad 2016-07-01–2017-01-24 pareiškėjui buvo nustatytas nedraudiminis laikotarpis, todėl priklausančios išmokėti lėšos yra 0,00 Eur, UAB „Tauro ženklas“ jam neskolinga. VSDFV duomenimis, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 4 d. Buvęs įmonės vadovas A. L. nevykdė pareigos perduoti įmonės dokumentus, todėl bankroto administratorė pati perėmė dokumentus, buvusius adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Tarp perimtų dokumentų nėra tokių, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo nedarbingumo priežastis. Yra 2016 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos nepasirašytas žiniaraštis, pagal kurį pareiškėjas rugpjūčio mėnesį išdirbo 0 valandų, žymėjimas PB (darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinio žymėjimo PB reikšmė yra pravaikštos arba kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties), bei nepasirašytas 2016 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad UAB „Tauro ženklas“ 2015 m. rugsėjo 7 d. su D. J. sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2015 m. spalio 30 d., priėmė jį dirbti meistru nustatant 8 valandų darbo dieną, 5 dienų darbo savaitę ir ne mažesnį kaip 425 Eur darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d., priedą už darbo rezultatus bei darbo sutarties 9 punkte numatytus priedus: kompensuojamąsias išmokas už darbą, atliekamą kelionėje, lauko sąlygomis, susijusį su važiavimu ir esantį kilnojamojo pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 116 nustatyta tvarka. Nurodytam terminui pasibaigus, darbo santykiai nebuvo nutraukti. Pareiškėjas teigia 2017 m. sausio 2 d. pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutarties nutraukimas pagal 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX- 926 patvirtinto Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu) įformintas 2017 m. balandžio 4 d.

5. Iš VSDFV duomenų matyti, jog 2016-07-01–2017-04-04 laikotarpis D. J. darbo santykiuose su UAB „Tauro ženklas“ buvo žymimas kaip nedraudiminis, draudžiamųjų pajamų nebuvo. Iš žymėjimo „PB“ 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose matyti, jog nedraudiminio laikotarpio priežastis buvo darbuotojo pravaikštos arba kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties, draudžiamųjų pajamų nebuvo, algos skola žiniaraščiuose neužfiksuota. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, kitokios nedraudiminio laikotarpio priežasties nenurodė, todėl teismas sprendė, kad turi būti vadovaujamasi rašytiniais įrodymais. Kadangi darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, pareiškėjui darbo funkcijų neatlikus dėl neatvykimo į darbą be svarbios priežasties, teismas laikė, jog darbo užmokesčio skolos 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais nėra (Darbo kodekso 186 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad nors UAB „Tauro ženklas“ nepateikė duomenų apie darbo užmokesčio sumokėjimą nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki darbo sutarties nutraukimo, pačiam pareiškėjui nenurodžius darbo užmokesčio gavimo būdo, neįvardijus nedraudiminio laikotarpio iki pareiškimo nutraukti darbo sutartį pateikimo ir darbo sutarties nutraukimo priežasčių, nepateikus paaiškinimų apie tuo laikotarpiu atliktas darbo funkcijas, nėra pagrindo daryti išvadą apie darbo užmokesčio skolą bei spręsti apie jos dydį. Dėl to prašymo patvirtinti neapibrėžto dydžio finansinį reikalavimą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratorę UAB „Tigesta“ imtis veiksmų pareiškėjui priklausančią nesumokėtą darbo užmokesčio sumą pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nagrinėdamas apelianto prašymą pirmosios instancijos teismas rėmėsi bankroto administratorės parodymu, kad apeliantas 2018 m. sausio 18 d. nepateikė jai finansinio reikalavimo, tačiau tai nėra tiesa, nes 2018 m. sausio 18 d. apeliantas tokį prašymą išsiuntė bankrotą vedančios įmonės nurodytu elektroniniu paštu.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Teismas nurodė, kad darbo apskaitos žiniaraščiai pateikti teismui nepasirašyti, todėl jais kaip įrodymu negalima remtis.

6.3. Į teismo posėdį apeliantas negalėjo atvykti dėl svarbių šeimyninių aplinkybių, tikėjo, kad jo įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas jo finansinis reikalavimas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Tauro ženklas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Atskirajame skunde apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, rėmėsi neteisingu / klaidingu bankroto administratorės parodymu, jog neva bankroto administratorei nebuvo pateiktas D. J. 2018 m. spalio 18 d. finansinis reikalavimas. Priešingai nei nurodo apeliantas, bankroto administratorė teismui teikdama 2019 m. balandžio 11 d. prašymą dėl BUAB „Tauro ženklas“ kreditorių sąrašo tikslinimo nurodė, jog elektroniniu paštu gavo D. J. 2019 m. kovo 2 d. finansinį reikalavimą, kuriuo D. J. prašo 2018 m. sausio 18 d. prašymo pagrindu įtraukti jį į BUAB „Tauro ženklas“ kreditorių sąrašą.

7.2. Apeliantas ne tik nepagrindė savo finansinio reikalavimo, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „Tauro ženklas“ įsiskolinimą, tačiau kartu su prašymu pridėjo dokumentus, kurie, priešingai, tik patvirtina, kad BUAB „Tauro ženklas“ apeliantui už jo nurodytą laikotarpį nebuvo skolinga.

7.3. Apeliantui informacija tiek apie 2019 m. rugsėjo 30 d., tiek 2019 m. rugsėjo 9 d. vykusius teismo posėdžius, kuriuose turėjo būti sprendžiamas jo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, buvo žinoma. Pats apeliantas į numatytus teismo posėdžius neatvyko, jokių prašymų dėl paskirtų posėdžių teismui nepateikė, todėl visos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, kad byla buvo išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant, tenka apeliantui ir nesuponuoja jokio jo teisių pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą, rėmėsi neteisingais bankroto administratorės paaiškinimais, jog apeliantas 2018 m. sausio 18 d. nepateikė jai finansinio reikalavimo, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad atsisakymo patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas minėtomis aplinkybėmis negrindė, o jas nurodė tik kaip bankroto administratorės pateiktus argumentus nutarties aprašomojoje dalyje. Atsižvelgdamas į tai, dėl apelianto finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybių, t. y. ar finansinis reikalavimas bankroto administratorei buvo pateiktas 2018 m. sausio 18 d., ar vėliau, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

11. Pateiktu prašymu apeliantas prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kurį sudarė neišmokėtas darbo užmokestis.

12. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą atmetė atsižvelgdamas į tai, kad pagal VSDFV duomenis 2016-07-01–2017-04-04 laikotarpis apelianto darbo santykiuose su UAB „Tauro ženklas“ buvo nedraudiminis, draudžiamųjų pajamų nebuvo, be to, iš žymėjimo 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose matyti, jog nedraudiminio laikotarpio priežastis buvo darbuotojo pravaikštos arba kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tais atvejais, kai buvęs įmonės darbuotojas prašo įtraukti jį į kreditorių sąrašą, jis privalo įrodyti ne aplinkybę, kad darbo užmokesčio negavo, o tai, kad įgijo teisę į darbo užmokesčio išmokėjimą, t. y. kad nurodytu laikotarpiu darbo funkcijas vykdė ir atliko darbo sutartyje nustatytas pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 2101- 241/2015).

14. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas kartu su prašymu pateikė VSDFV duomenis, pagal kuriuos laikotarpis, už kurį apeliantas prašė išmokėti jam darbo užmokestį, buvo nedraudiminis. Nedraudiminis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo pašalpos (aktualios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 3.4 punktas, vėliau – 3.5 punktas). Nors apeliantas pabrėžia, kad bankroto administratorės pateikti 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodyta apelianto nedraudiminio laikotarpio priežastis, yra nepasirašyti, todėl jais vadovautis negalima, tačiau, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, jokių kitų užfiksuoto nedraudiminio laikotarpio priežasčių apeliantas neįvardijo, taip pat nepateikė paaiškinimų apie ginčo laikotarpiu atliktas darbo funkcijas, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto įgytą teisę į darbo užmokesčio išmokėjimą. Tokių paaiškinimų, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

15. Teismų praktikoje pažymima, kad bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, aktyvesnis teismo vaidmuo nereiškia, kad šios kategorijos bylose galėtų būti nepaisoma šalių rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) ir bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1531-798/2017).

16. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie paskirtus teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamas jo prašymas, taip pat, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Atskirajame skunde apeliantas šių aplinkybių neneigė ir nors nurodė, kad į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių šeimyninių aplinkybių, tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVilija MikuckienėVigintas Višinskis