Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus (toliau – Utenos RAAD) vyriausiojo specialisto, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Lino Baleišio nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį – 202 Eur bauda su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

G. Š. nubaustas už tai, kad 2015-05-15 apie 1 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) mieste, žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu – viena ungurine gaudykle. Neteisėto žvejybos metu sugavo 6 ungurius. Tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2 punkto reikalavimus.

Atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka;Panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini);Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti;Grąžinti administracinėn atsakomybėn patrauktam G. Š., iš jo konfiskuotus

asmeninius daiktus, t. y. vienerius guminius batus - kelnes „Lexpo fishing“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Utenos RAAD 2015-05-26 nutarimas ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartis yra neteisėti, nepagrįsti ir turi būti panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo byla administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. Š. atžvilgiu nutraukta. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus dėl ko turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas. Tiek Utenos RAAD, tiek Molėtų rajono apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, jo kaltei pagrįsti dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka.

Tvirtina, kad teismas nors ir apžiūrėjo Utenos RAAD konfiskuotas jo mūvėtas guminius batus - kelnes „Lexpo fishing“, tačiau neįsitikinęs tokios išvados tikslumu, pripažino, kad sušlapus šių kelnių išorei, sušlampa ir jų vidus. Tvirtina, kad jo mūvėtų kelnių – batų paskirtis yra žmogų apsaugoti nuo vandens, tad įbridus į vandenį ir jų išorei sušlapus, kelnių vidus lieka sausas. Teismo konstatuota aplinkybė, kad abejones dėl jo parodymų patikimumo kelia, tai, kad nakties metu, šlapių kelnių – batų nenusimovė ir sėdėjo lauke, yra nepagrįsta.

Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų E. V. ir D. G. parodymais ir konstatavo, kad jo kelnės susitikus pareigūnus buvo tiek šlapios, kad nuo jų varvėjo vanduo, kas įrodytų, kad jis buvo vandenyje, tačiau visiškai neįvertinta, kad jo striukė ir batų guminė – apatinė dalis buvo sausos. O batai - kelnės buvo šlapi dėl tos priežasties, kad jis tvarkė santechniką.

Nesutinka, kad jis RAAD pareigūnams pripažino padaręs pažeidimą. E. V. ir D. G. parodymų dėl jo prisipažinimo, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, nors D. G. ir fiksavo vaizdo bei garso įrašymo technika jų bendravimą, tačiau teismui medžiagos, kur jis būtų prisipažinęs padaręs pažeidimą, nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad nors RAAD pareigūnų tvirtinimu pažeidimas vaizdo ir garso įrašymo technika buvo fiksuotas apie valandą, tačiau teismui pateikti tik atskiri 8 vaizdo įrašai, kurių bendra trukmė 13 minučių.

Nesutinka su liudytojų – Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko A. V. - parodymų vertinimu. Teigia, kad nors ir A. V. pagrįstai nurodė, kad jis tą naktį jam skambino, tačiau A. V. teiginiai dėl skambučio tikslo, t. y. palankesnio pareigūnų sprendimo jam yra nepagrįsti ir paremti tik liudytojo samprotavimais.

Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino liudytojų R. Š., R. A., A. A. ir E. Š. duotų parodymų, kurie paneigia jo kaltę ir patvirtina, kad nurodytu metu jis nebuvo nuėjęs prie upės, o rėmėsi E. V. ir D. G. paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, neatkreipiant dėmesio, kad E. V. tą naktį buvo atėjęs į jo namus, tikrinti šaldiklių, t.y. ar ten nėra sugautos žuvies, nors šią aplinkybę bandė nuslėpti teisme.

Teigia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų R. A., A. A. ir E. Š. parodymų patikimumu vien dėl to, kad šie asmenys, jam išėjus į kiemą pažiūrėti prie mašinos ir pro langą matant prožektorių šviesas bei girdint vyriškių balsus, nepasidomėjo kas vyksta. Apelianto tvirtinimu šie liudytojai matė, kad tai RAAD skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu atvykę asmenys, todėl pamanę, kad jis sugavo upėje neteisėtai gaudančius žuvį asmenis, t. y. brakonierius ir pats iškvietė RAAD pareigūnus, nes su jais dirba bendrų reidų metu, šiam įvykiui nesuteikė didelės reikšmės ir neatėjo pažiūrėti.

Tvirtina, kad pareigūnams neteisingus anketinius duomenis nurodė dėl to, kad buvo susijaudinęs ir įvardijo ne save, o asmenį, kuris jo nuomone galėjo padaryti šį pažeidimą, t. y. V. B.. Apelianto teigimu, apylinkės teismo išvada, kad jis rastas sėdintis ant maišo, į kurį nors ir paspaudus telpa ungurinė gaudyklė, o maišas kvepėjo žuvimi, yra nelogiška ir nepagrįsta, nes asmuo daręs pažeidimą galėjo susirasti tokią pakuotę, į kurią gaudyklė būtų tilpusi jos nespaudžiant ar kitaip nedeformuojant. Be to, ir maišo kvapas nebuvo patvirtintas jokiais duomenimis. Slėptis kaimyno kieme jis neturėjo jokio tikslo, nes jo paties namas yra prie pat (duomenys neskelbtini) upės.

Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės, t. y., kad jis yra nepriekaištingos reputacijos, pats praneša RAAD pareigūnams apie neteisėtos žvejybos faktus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) upėje, dalyvauja bendruose reiduose su RAAD pareigūnais ir išaiškina administracinius teisės pažeidimus, ką patvirtino ir liudytojais apklausti (Utenos RAAD Molėtų agentūros pareigūnai) R. V. ir R. K..

Pirmos instancijos teisme vyko net 3 posėdžiai, teismas bylos šalims leido neribotai teikti įrodymus, apklausė visus galimus liudytojus, kurie turėjo ar galėjo turėti bet kokių žinių dėl nagrinėto atvejo, vienas posėdis buvo net išvažiuojamasis - teismas kartu su proceso šalimis apžiūrėjo apelianto sodybą, matomumą iš sodybos iki upės bei ungurinės gaudyklės pastatymo vietos, apžiūrėjo vietą, kur buvo sulaikytas pasislėpęs apeliantas. Teisme buvo apžiūrėtos ir apelianto žvejybinės kelnės - batai, kurių pavadinimas taipogi rodo jų dėvėjimo paskirtį „Lexpo fishing“ (fishing - žvejyba), apžiūrėta ungurinė gaudyklė, įsitikinta, kad ji telpa į maišą, kurį netoli ungurinės gaudyklės pastatymo vietos turėjo naktį sulaikytas sušlapusiomis žvejybinėmis kelnėmis apeliantas.

Apeliantas nenurodo jokio faktinio pagrindo, dėl kokių priežasčių liudytojų - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, davusių priesaiką teisme - vieningais, nuosekliais parodymais byloje nereikėtų tikėti. Nors byloje apeliantas ne kartą keitė savo versijas, todėl mėginimą sukelti abejones dėl pareigūno sąžiningumo ar suinteresuotumo laiko neetišku apelianto elgesiu ir melavimu. Byloje būtent paties apelianto iniciatyva buvo iškviesti liudytojais jo žmona R. Š., jo sūnus E. Š., jo draugas R. A., jo draugo sūnus A. A., jo paties iniciatyva buvo iškviesti ir aplinkos apsaugos pareigūnai E. V., D. G., L.B., R. V., R. K.. Neteisėtos žvejybos faktą 2015-05-15 išaiškinę ir apeliantą sulaikę, aplinkos apsaugos pareigūnai E. V. ir D. G. (kaip ir A. V., L. B.), būtent paties apelianto advokatės prašymu buvo pasodinti atskirame kabinete - siekiant užtikrinti jų parodymų objektyvumą, kad jie nesusižinotų apie vienas kito parodymus ir posėdyje užduodamus klausimus, todėl, laiko, kad jų parodymai šioje byloje itin skaidrūs. Abu pareigūnai vieningai patvirtino, kad apeliantas sulaikytas naktį, netoli (duomenys neskelbtini) upėje neteisėtai pastatytos ungurinės gaudyklės, su šlapiomis žvejybinėmis kelnėmis, nuo kurių varvėjo vanduo, buvo uždusęs, susigūžęs, po savimi turėjo pasitiesęs maišą, kuris dvokė žuvimi ir į kurį telpa gaudyklė. Sulaikytas prisipažino žvejojęs ir dėl to vadino save kvailiu, prašė paleisti, o pareigūnams nesutikus - paskambino jų viršininkui A. V., mėgindamas daryti įtaką dėl pažeidimo neforminimo, ką patvirtino ir A. V..

Byloje surinktais duomenimis paneigta apelianto versija, kad jis neva pamatęs iš namų kiemo, kur sėdėjo su R. A. ir gėrė alkoholį, kad švytuojama prie jo automobilio, nuėjęs pagal prožektoriaus šviesas pažiūrėti aptiko aplinkos apsaugos pareigūnus, nors pastarieji teigė, kad šviesti prožektoriumi būtų nelogiška, nes išbaidytų pažeidėjus.

Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad ungurinė gaudyklė iš pareiškėjo kiemo negalėjo matytis dėl teritorijoje esančios augmenijos. Apeliantas versiją dėl tariamai kilusios grėsmės jo automobiliui sukūrė mėgindamas pateisinti savo atsiradimą netoli žvejybos vietos, nes jo sodyba yra daugiau kaip tris kartus toliau nuo ungurinės gaudyklės nei vieta, kur jis buvo aptiktas pasislėpęs.

Pabrėžia, kad pradėjus rašyti ATP protokolą ir paprašius nurodyti savo anketinius duomenis G. Š. prisistatė ne savo vardu ir pavarde, nurodė ne savo gimimo metus, kas liudija apie siekį išvengti atsakomybės.

Apelianto iškviesti liudytojai R. A., jo sūnus A. A., apelianto žmona ir sūnus nepatvirtino jo iškeltų versijų. Kaip ir jo iškviesti RAAD pareigūnai R. V. ir R. K., kurie nors ir nurodė, kad G. Š. kaip neetatinis inspektorius yra dalyvavęs reide, bet apie šio įvykio aplinkybes jie nieko nežinojo.

Atnaujinti įrodymų tyrimą netikslinga, nes įrodymai ištirti labai išsamiai, net patikrinus aplinkybes išvažiuojamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

G. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimų padarymą, t. y. už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), kuris užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

ATPK 257 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Nors G. Š. savo kaltę neigia, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Molėtų rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė jais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. G. Š. kaltė įrodyta liudytojų E. V., D. G., A. V. parodymais, E. V. tarnybiniu pranešimu, byloje esančiomis fotonuotraukomis ir vaizdine medžiaga, kurioje užfiksuoti – ungurių gaudyklė, jos buvimo vieta, ištraukimas iš upės, žuvų ištraukimas iš gaudyklės, G. Š. pozicija dėl pažeidimo ir kitos administracinio teisės pažeidimo forminimo bei reikšmingų aplinkybių fiksavimo aplinkybės.

Kaip patvirtina aukščiau aptarti duomenys, G. Š. pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą įvykio vietoje ir teikti paaiškinimus atsisakė. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad aptariamą vakarą buvo bėdų su santechnika, kurios taisymo darbai jo namuose truko iki 24 val. Jis su draugu R. A., kuris ir padėjo tvarkyti šią problemą, kieme išgėrė alkoholio ir pamatė šviečiančius prožektorius. Jam nubėgus pažiūrėti į Upės gatvę, prožektoriai užgeso ir netoli jo automobilio, apie 60-70 metrų nuo namų, pamatė sėlinančius du siluetus, kurie ėjo į jo kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) kiemą. Priartėjus ir paklausus ką čia veikia, jis dviejų asmenų, vėliau prisistačiusių RAAD pareigūnais, buvo apkaltintas brakonieriavimu, iš jo pareikalauta atiduoti jo vilkėtus guminius batus – kelnes. Pareigūnai jį apkaltino motyvuojant tuo, kad jis buvo šlapias, tikrino namuose šaldiklį. Matė už sandėliuko buvusį žalią maišą ir kaip iš gaudyklės buvo ištraukti 6 unguriai ir kelios kitos žuvys bei vėžiai. Tvirtino su pažeidimu niekaip nesusijęs, o yra nepagrįstai apkaltintas, dėl galimai E. V., kuriam nepadėjo dėl laivavedžio teisių, keršto jam (b.l. 79- 82).

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina išvadą, kad G. Š. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą – liudytojais apklausti RAAD pareigūnai E. V. (b.l. 82-84) ir D. G. (b. l. 85-86) paaiškino, jog pagal turimą informaciją nuvyko prie (duomenys neskelbtini) upės, (duomenys neskelbtini) mieste. Kadangi buvo tinkamas oras ungurių migracijai, nutarė apžiūrėti upę, rado gaudyklę, kurioje kaip vėliau paaiškėjo buvo 6 unguriai. Ėmus ieškoti vietos pasalai, ties (duomenys neskelbtini) namu pamatė sėdintį ant maišo G. Š., jis buvo šlapiomis žvejams skirtomis kelnėmis – batais. Kitų asmenų prie jo nebuvo. Iš pradžių kaltę pripažino, aiškino, kad pasielgė kvailai, vėliau prašė paleisti ir įvykio neforminti, skambino šių pareigūnų viršininkui A. V., o pradėjus filmuoti viską neigė, prisistatė svetimu vardu ir pavarde (b.l. 82-85).

Liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad aptariamą naktį sulaukė G. Š. skambučio, kuris pasakė, kad turi problemų, tačiau perskambinus E. V. jis sužinojo realią situaciją ir suprato, kad skambindamas G. Š. siekė sau palankaus sprendimo šioje situacijoje (b.l. 87).

Teismas įsitikinęs, kad šie liudytojų parodymai yra logiški, detalūs ir, skirtingai nei nurodo apeliantas, iš esmės juos lyginant atitinka vieni kitus bei byloje esančius kitus įrodymus, t. y. vaizdinę medžiagą (b.l.8), fotonuotraukose fiksuotus vaizdus (12-13, 96-98), E. V. tarnybiniame pranešime fiksuotas aplinkybes (b.l.18-19). Apelianto nurodytos aplinkybės dėl šių liudytojų siekio jį nepagrįstai apkalbėti, nėra pagristos įrodymais, pastebėtina, kad nei nurodyti asmenys, nei pats G. Š. negalėjo nurodyti, kad būtų turėję tarpusavio konfliktinių situacijų. Teiginiai dėl jų suinteresuotumo ar siekio nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais duomenimis. Teismui nekyla abejonių dėl šių liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo, jų parodymai, skirtingai nei teigia ir interpretuoja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, bet ir patvirtinti byloje esančių įrodymų visuma.

Tai, kad G. Š. buvo sulaikytas nakties metu, t.y. 1 val. svetimame sklype apsirengęs žvejybai skirtais drabužiais, kurie pareigūnų teigimu buvo šlapi (ką iš esmės patvirtina ir vaizdinė medžiaga) ir sėdintis ant maišo, į kurį tilpo neteisėtos žvejybos įrankis – gaudyklė, jo elgesys sulaikymo metu prisistatant svetimu vardu ir pavarde iš esmės paneigia, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde dėstomas versijas, susijusias įtartinų asmenų neva priartėjusių prie jo automobilio sekimu ir buvimo šioje vietoje, tikslu. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad G. Š. svetimus anketinius duomenis pareigūnams nurodė dėl sutrikimo ar norėdamas jiems pasakyti tikrojo pažeidėjo pavardę, yra atmestini kaip nepagrįsti. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. Š. aiškiai prisistato svetimu vardu ir pavarde. Jo elgesys ir reakcija, užfiksuota vaizdo įraše, pareigūnams nurodžius jo tikrąjį vardą bei jo paties pripažįstamas skambutis pažeidimą forminusių pareigūnų viršininkui, vienareikšmiškai vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės, nepaliekant jokių abejonių, kad būtent jis aptariamą naktį žvejojo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai savo daromų išvadų negrindė R. Š., R. A., A. A., E. Š. parodymais. Pirmiausia, nei vienas iš šių asmenų, pareigūnų atvykimo metu, nebuvo įvykio vietoje, to neneigia ir pats G. Š., nei minėti liudytojai, jų parodymai susiję su pažeidimo fiksavimu yra neinformatyvūs, nes įvykio vietoje buvo tik G. Š. ir du pareigūnai. Liudytojo R. A. teigimu jis tąnakt padėjo remontuoti santechniką Š. name, o naktį sėdint lauke išgirdus įtartinus garsus ir G. Š. nuėjo pažiūrėti prie tolėliau stovinčio jo automobilio, o jis - į namo vidų (b.l. 88-89). R. Š. apskritai paneigė, kad jos vyras tą naktį buvo prie upės (b.l. 87-88), o E. Š. su A. A. tą naktį, jų teigimu, buvę Š. namo antrame aukšte, matė šviesas, girdėjo lauke balsus, tačiau tik apie 3 val. iš G. Š. sužinojo, kad šis atvykusių RAAD pareigūnų buvo apkaltintas brakonieriavimu (89-91). Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai sukėlė abejonių toks šių liudytojų elgesys, išgirdus, kad galimai kėsinamasi į jų Š. turtą – automobilį, ar, kad G. Š. išėjęs iš namų grįžo atgal po kelių valandų. Be to, parodymus, kad G. Š. išėjo į kiemą pažiūrėti, ar niekas nesikėsina į jo automobilį, visiškai paneigė liudytojai E. V. ir D. G., patvirtinę, kad G. Š. pastebėjo pasislėpusį kaimyniniame kieme ir sėdintį ant maišo, šlapiomis žvejams skirtomis kelnėmis. Visa tai liudytojų R. Š., R. A., A. A., E. Š. parodymus, bandant paneigti neteisėtos žūklės faktą, leidžia vertinti kaip siekį padėti pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės.

Teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su objektų, kurie buvo paimti forminant pažeidimą – žvejams skirtų kelnių – batų ypatumų, susijusių su vandens pralaidumu, maišo, skirto gaudyklei talpinti savybių ir galimo kito gaudyklei skirto įdėjimo būdo pasirinkimo. Dėl šių objektų pakankamai išsamiai yra pasisakęs apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tad jų savybių papildomas analizavimas, ar tam tikrų duomenų subjektyvus interpretavimas jokios reikšmės nei asmens veikos kvalifikacijai, nei kaltės klausimui spręsti neturi.

Skunde dėstomi teiginiai dėl pažeidimo fiksavimo vaizdo – garso priemonėmis periodiškumo ir trukmės, motyvuojant tuo, kad vaizdo įrašo bendra trukmė neatitinka realaus pažeidimo forminimo laiko, be to vaizdo įrašas išskaidytas į 13 epizodų, negali būti vertinami kaip procedūriniai pažeidimai, lemiantys juose fiksuotų duomenų pripažinimą neteisėtais, dėl ko jais nebūtų galima grįsti asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju nors ir pareigūnai filmavo periodiškai, bet nufilmavo esmines pažeidimo fiksavimo aplinkybes, todėl tokį veiksmą pripažinti neteisėtu, o jo metu gautus duomenis – neleistinais, nėra teisinio pagrindo. Pareigūnų profesionalumas ar pažeidimo forminimo trukmė, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau šiais klausimais nepasisakoma.

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Iš procesinių normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir to nepadarius, pažeidžiamos šiuo atveju traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės ir įrodinėjimo tvarka. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. Š. padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl papildomai atlikti įrodymų tyrimą nėra tikslinga. Skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo G. Š., tvirtindamas, kad tyrimas ir procesas pirmosios instancijos teisme buvo vienpusiškas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti, o pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Šiuo atveju teismo išvados dėl G. Š. įrodytumo motyvuotos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo rinkti papildomus duomenis ar pakartotinai tirti surinktus įrodymus.

Tačiau apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl iš jo paimtų guminių batų – kelnių „Lecpo Fishing“. ATPK 26 straipsnyje numatyta, kad konfiskuotini gali būti tik administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu. Nagrinėjamu atveju iš G. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu paimta aprangos detalė - batai – kelnės, nors ir yra specialiai pritaikyti žvejybai, tačiau ATPK 26 straipsnio prasme negali būti pripažinti nei pažeidimo padarymo įrankiu, nei tiesioginiu objektu, todėl jie grąžinti jų savininkui – G. Š..

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo nuomone G. Š. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai, atsižvelgus į jo atsakomybei reikšmingas aplinkybes, taip pat ir asmenybę charakterizuojančias, todėl G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies dėl jam priklausančių daiktų – kelnių – batų „Lexpo Fishing“ grąžinimo, o likusioje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis keičiama,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Lino Baleišio 2015-05-26 nutarimu konfiskuotus batus – kelnes „Lexpo Fishing“ grąžinti jų savininkui – G. Š..

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.