Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratė Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajai K. B. J., jos gynėjai advokatei Jelenai Koltakovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo terminą: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš K. B. priteista 512,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteista už tai, kad ji, 2014 m. spalio 29 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – bare-kavinėje MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , įžūliu elgesiu - išplūsdama pardavėją E. K. necenzūriniais žodžiais, pinigų padėkliuku išdaužė vitrinos langą – 239,95 Eur vertės, mėtydama suolus bei stalus sulaužė stalą – 151,25 Eur vertės, padarydama EB „(duomenys neskelbtini)“ 391,20 Eur turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde K. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendį panaikinti ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažįstant padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme. Skunde teigiama, kad teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, formaliai pilnai patvirtinto kaltinamajame akte inkriminuotus veiksmus ir pripažino, kad K. B. padarė nusikaltimą. K. B. pabrėžia, kad filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad ji iškeikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Be to, šioje medžiagoje yra užfiksuota, kad pakartotinai į kavinę-barą MB „(duomenys neskelbtini)“ ji įėjo ramiai, prašė nukentėjusiosios, kad būtų iškviesta policija, nes yra dingęs jos telefonas. Nukentėjusioji, užuot padėjusi K. B., apipylė ją vandeniu, apipurškė dujų balionėliu, kas ir paveikė K. B. elgesį: ji pradėjo vartyti stalus ir suolus, kad būtų iškviesta policija dėl telefono vagystės. Tokį elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji. Aplinkybę dėl telefono vagystės patvirtino visi teisme apklausti liudytojai. Skunde taip pat teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. su pinigų dėkliuku sudaužė vitrinos stiklą, stiklas galėjo būti sudaužytas ir anksčiau. Tai patvirtina ir liudytojas A. R., nurodydamas, kad šiuo adresu įvykių būna daug. Šiuo atveju stengiamasi nuteistosios sąskaita pasidengti nuostolius, kurie galimai atsirado kitų įvykių metu. Taip pat nesurinkta įrodymų, kad nuteistoji nukentėjusiąją E. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Padaryta veika, apeliantės vertinimu, yra mažareikšmė, dėl to turėjo būti taikytos BK 37 str. nuostatos.

K. B. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje žalos dydis nėra nustatytas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, kadangi stalas buvo sutaisytas liudytojo A. K., todėl realių nuostolių MB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė. Dėl vitrinos stiklo yra tik komerciniai paskaičiavimai, kurie neįrodo įmonės realiai patirtų išlaidų. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia BK 37 str. taikymą ir tuo pačiu sudaro pagrindą civilinį ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, skirdamas 7 mėn. laisvės apribojimo bausmę ir įpareigodamas tam tikru laiku būti namuose, neatsižvelgė į teismui pateiktą 2015-01-09 Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria apeliantė yra paskirta močiutės rūpintoja ir turi pareigą močiute rūpintis ir ją prižiūrėti, t. y. bet kuriuo paros metu privalėtų važiuoti su močiute į gydymo įstaigą sutrikus jos sveikatai. Dėl to realiai paskirtos bausmės negalės įvykdyti. Bausmės rūšis šiuo atveju parinkta visiškai neatsižvelgiant į susiklosčiusias ir teismui žinomas aplinkybes. Be to, paskirta bausmė yra per griežta įvertinus padarytą nusižengimą, kadangi elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiosios elgesio.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji neigia padariusi nusikalstamą veiką, tvirtina, kad jos elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiosios. Taip pat nesutinka su civiliniu ieškiniu tvirtindama, kad ieškinys nepagrįstas objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei vertinimu. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Vien tai, kad nuteistoji savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir subjektyviai juos vertina, nėra pagrindas pilnai tenkinti jos apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus: nukentėjusiosios E. K., civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės L. K., liudytojų E. J., A. R., A. K., P. K. parodymus, pačios nuteistosios K. B. paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, nuosprendyje padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog K. B. necenzūriniais žodžiais, mėtydama suolus bei stalus, įskeldama vitrinos langą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistosios gynybos versija, kad ji nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, o jos elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiosios, nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai paneigta bei atmesta. Nuosekliais nukentėjusiosios E. K. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad K. B. elgesys buvo agresyvus, ji nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, akivaizdžiai konfliktavo, net ir pardavėjai ją apipylus vandeniu, nenusiramino, toliau keikėsi, pradėjo vartyti bare buvusius daiktus (stalus, suolus), juos apgadino, mesdama į stiklinę pertvarą padėkliuką, ją įskėlė. Dėl K. B. veiksmų buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, taip pat policijos pareigūnai. Aplinkybę, kad K. B. nuo pat pradžių buvo nusiteikusi konfliktiškai, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė rankomis brautis pro metalinę užtvarą, už kurios buvo pardavėja, išvartė bare buvusius baldus, patvirtina ir prie bylos pridėtas vaizdo įrašas. Nors minėtas įrašas yra be garso, iš jo akivaizdu, kad K. B. elgėsi agresyviai, dėl tokio jos elgesio pardavėja buvo priversta kviesti pagalbą. Paminėti įrodymai pirmosios instancijos teismo yra detaliai aprašyti, išsamiai išanalizuoti ir tinkamai įvertinti.

Apeliantė skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, dėl kurių aukštesnysis teismas byloje surinktus įrodymus turėtų vertinti kitaip, negu juos vertino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį, kaip to ir reikalaujama BPK 301 str. 1 d., grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 str. 1 d., 2, 3 p., nurodė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl K. B. padaryto nusikaltimo įrodytumo, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius, tiek kaltinančius, tiek teisinančius, įrodymus, pateikė įrodymų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Kolegijos nuomone, įrodymų vertinimo klaidų nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, nusikalstamos veikos požymiai K. B. veiksmuose atskleisti tinkamai, dėl jų argumentuotai pasisakyta. Nuteistoji apeliaciniame skunde iš esmės kelia tas pačias įvykio versijas, kurios buvo keliamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nuosprendyje yra argumentuotai pasisakyta. Skunde nenurodžius jokių naujų esminių šiai bylai aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde keliamą reikalavimą taikyti BK 37 str. nuostatas. BK 37 str. numatyta galimybė asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Nagrinėjamu atveju K. B. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, be to, dėl jos neteisėtų veiksmų buvo kviečiamos specialiosios tarnybos, nusikaltimas tyčinis, K. B. veiką padarė būdama neblaivi, jos veiksmai truko kurį laiką ir buvo nutraukti tik atvykus apsaugos darbuotojams. Visos paminėtos aplinkybės neleidžia K. B. veiksmų laikyti mažareikšmiais ir, taikant BK 37 str. nuostatas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepritartina ir skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji yra paskirta močiutės rūpintoja, dėl to nepagrįstai skyrė įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas K. B. bausmę, įvertino visas, taip pat ir apeliantės nurodytą, aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Įvertinus tai, kad K. B. nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvės apribojimo bausmė parinktą tinkamai. Laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatyta žymiai mažesnė, negu šios rūšies bausmės vidurkis ir, įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, K. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų reikalavimų. Teismo paskirti įpareigojimai šiuo konkrečiu atveju yra būtini bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti, o apeliantė skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad paskirtas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku, jos teises suvaržytų labiau, negu tai reikalinga bausmės tikslams užtikrinti. Vien tai, kad ji yra paskirta močiutės rūpintoja, nesuponuoja išvados, kad tokio pobūdžio įpareigojimas negali būti skiriamas.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamos teismo išvados dėl civilinio ieškinio. Apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesant objektyvių ir patikimų įrodymų dėl padarytos turtinės žalos dydžio, nepagrįstai MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkino ir iš K. B. priteisė 512,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo, taipogi tenka nukentėjusiajam. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Nagrinėjamoje byloje MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį 861,90 Eur turtinei žalai atlyginti, kuris susideda iš naujų stiklų įsigijimo, jų pakeitimo kainos (324, 66 Eur), sulaužytos stalo pakeitimo ir transportavimo kainos (187,55), durų remonto kainos (349,69 Eur). Tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėtų K. B. veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad civilinis ieškovas nepateikė teismui dokumentų, objektyviai įrodančių, kad dėl K. B. veiksmų MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta būtent tokio dydžio – 861,90 Eur – turtinė žala. Nagrinėjamu atveju turtinė žala susideda iš sugadintų daiktų remonto arba pakeitimo naujais daiktais vertės, kuri nustatoma pateikus naujų daiktų įsigijimą arba išlaidas už atliktą remontą patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl durų sugadinimo, pagrįstai pripažino, kad šis ieškinio reikalavimas 349, 69 Eur sumai, yra nepagrįstas, tačiau, vis tik, netinkamai išsprendė ir likusios civilinio ieškinio dalies, susidedančios iš stiklų įsigijimo ir remonto, bei stalo įsigijimo ir transportavimo, kainos atlyginimo klausimą. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl stiklų pagaminimo ir montavimo (T. 1, b. l. 101), pasiūlymą dėl sulaužyto stalo kainos ir transportavimo (T. 1, b. l. 103), tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ šiais pasiūlymais pasinaudojo ir patyrė būtent tokio dydžio išlaidas. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje civilinis ieškovas jokių papildomų duomenų, objektyviai patvirtinančių faktiškai turėtas išlaidas, nepateikė. Be kita ko, teismo posėdyje apklausta civilinio ieškovo atstovė L. K. nurodė, kad sulaužytas stalas yra pakeistas nauju, tačiau liudytojas A. K. nurodė priešingai. Jis patvirtino, kad stalas nebuvo pakeistas, pats suremontavo: sudėjo lentas, prikalė, susuko su medvarščiais. Kiek kainavo toks remontas, duomenų iš viso nepateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į abejones dėl civilinio ieškovo ieškinio turtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir dydžio, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti turėtas išlaidas stiklo ir stalo remontui ar įsigijimui neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas turi teisę gauti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą, teismas BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažįsta civilinio ieškovo teisę į jo reikalavimo dėl materialinės žalos atlyginimo patenkinimą ir šio reikalavimo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, tokiu būdu nebus pažeisti BPK numatyti tikslai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat keičiama ir nuosprendžio dalis dėl įpareigojimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš K. B. priteista 512,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinio dėl 512,21 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria K. B. įpareigota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per šešis mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą nurodant, kad K. B. įpareigojama MB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą atlyginti per šešis mėnesius nuo sprendimo, priimto išnagrinėjus klausimą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.